Kodėl ne visus vienodai beria?
Odos ligų, kurias gali išprovokuoti maisto produktai, yra nemažai. Suaugusieji paprastai žino, kurių produktų jiems valgyti nevalia, tik vaikams dažnai reikia „atrasti“ alergizuoją sukeliantį maistą. Tai gali būti ir pienas, ir vaisiai, daržovės, ir grūdai bei jų produktai.
Be to, įvairius odos bėrimus gali sukelti ir virškinamojo trakto sutrikimai. Jei iš organizmo nepasišalina susikaupę toksinai(taip dažnai atsitinka užkietėjus viduriams), jie šalinami per odą. Tuomet ją išberia, gali kilti alergija. Todėl gydytojai dermatologai dažnai bet kokios alergijos gydymą pataria pradėti nuo valomosios organizmo dietos. Kol dar neegzistavo sorbeksas, aktyvuotoji anglis, žmonės gerai žinojo natūralius žarnyno valymo būdus ir valgė grikių ir avižų košę, keptus obuolius, džiūvėsius, gerdavo daug tyro vandens, arbatžolių nuovirų. Ir šiandien, pasirodžius pirmiesiems alergijos simptomams, reikėtų laikytis tokios dietos – ji tikrai nepakenks, greičiausiai tik padės.
Kodėl vienas žmogus gali valgyti viską iš eilės ir jo oda nereaguoja, o kitą tuoj pat išberia? Tai iš dalies priklauso nuo mūsų virškinamosios sistemos ir kepenų veiklos. Tie, kurių kepenys veikia nepriekaištingai, lengviau susidoroja su įvairiomis maiste esančiomis nepageidaujamomis medžiagomis.
Kitus žmones išberia dėl „paprasčiausios“ alergijos vienam ar kitam maisto produktui.
Oda padeda valytis
Tikriausiai pastebėjote, kad sveikiau maitintis pradėjusio ir daug gryname ore praleidžiančio žmogaus oda tampa skaistesnė. Ir, priešingai – valgančio bet ką ir bet kada, neracionaliai besimaitinančiojo (nors ir gausiai!) oda būna tarsi bespalvė, be gyvybės. Kodėl? Dėl maisto medžiagų pertekliaus organizme susidaro daug jų apykaitos produktų, tarp jų ir toksinių medžiagų. Tokio žmogaus kepenų ir inkstų veikla būna apkrauta didžiuliu darbu – jiems reikia nukenksminti ir pašalinti šias medžiagas. Šie organai net negali veikti visu pajėgumu, o tai reiškia, kad iš organizmo tinkamai ir laiku nepašalinama tulžis, kiti skysčiai.
Oda – taip pat yra šalinimo organas: per ją skiriasi prakaitas, riebalai ir pan. Su prakaitu pasišalina ir dalis organizmui nereikalingų medžiagų, ypač, kai jų susidaro daug. Aktyvėja riebalų liaukos, iš išorės pakliuvus nešvarumams jos greitai užsikemša ir kyla bėrimai.
Kaip išvengti šių nemalonumų? Nemaitinti odos tuo, ko ji nemėgsta. Tada ji atrodys taip, kaip mes norime.
Didžiausi kenkėjai
Maisto priedai. Jeigu valgote produktus su konservantais, skonio stiprikliais ir kitokiais cheminiais priedais (tokių dauguma prekybos centruose), tai organizmui reikia papildomų jėgų, kad visa tai pašalintų. Energija, kuri gali būti naudinga organizmui (kartu ir odai), žūsta kovodama su maisto priedais.
Riebaluose kepti patiekalai. Kaitanmuose riebaluose susidaro didžiulis kiekis laisvųjų radikalų. Patekę į organizmą ir būdami chemiškai aktyvūs, jie pažeidžia kitus cheminius junginius. Taip susidaro kenksmingos medžiagos, galinčios sukelti net vėžį. Taip laisvieji radikalai gali pakenkti odos kolagenui, ląstelių membranoms ar lipidiniam odos sluoksniui. Laisvųjų radikalų gausu keptuose valgiuose: gruzdintose bulvytėse, traškučiuose, spurgose, gruzdintuvėje gamintuose patiekaluose. Taip pat jų galima rasti nekokybiškame majoneze, margarine. Tokie produktai trikdo kepenų veiklą, o jei ji nesusitvarko su savo užduotimi, šį darbą iš dalies perima oda. Tad dažniau stenkitės valgyti natūralius, neriebius pieno produktus, virtą, troškintą mėsą, žuvį.
Alkoholiniai gėrimai, ypač vartojami dažnai, sausina odą, skatina jos senėjimą. Rekomenduojama saugi dozė – 20 g moterims ir 40 g vyrams aperityvo prieš valgį.
Konditeriniai gaminiai (bandelės, pyragaičiai, tortas) turi nedaug naudingų medžiagų. Kai toks maistas pakliūva į organizmą, jam apdoroti pasitelkiamos vitaminų, baltymų, mikroelementų pajėgos. Jei konditerijos gaminiuose yra palmių aliejaus, tai vėlgi sunkiau dirbti kepenims. Geriausia saldumynus gaminti namie iš natūralių produktų ir valgyti juos vienąkart per dieną mažomis porcijomis (porcija –50–70 g).
Odai naudinga
Vitaminas A skatina odos regeneraciją ir taip greičiau atsinaujina pasenę odos sluoksniai. Be to, jis atitolina senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Vitaminas A minkština odą ir stipriai mažina odos ragėjimą ir sausėjimą. Trūkstant vitamino A, oda tampa blyški ir sausa, gali atsirasti įvairių įtrūkimų. Vitamino A yra žuvų taukuose, kepenyse, kiaušiniuose, morkose, moliūguose, cukinijose, pomidoruose, abrikosuose, persikuose.
Baltymai – viena svarbiausių kūno sudedamųjų dalių. Iš jų formuojasi naujos raumenų, kaulų, įvairių audinių ląstelės. Organizme nuolat vyksta baltymų apykaitos procesai, o tai reiškia, kad vieni jų išnyksta ir vietoj jų kūnas turi gauti naujų. Baltymai gaunami su gyvulinės ir augalinės kilmės maistu: mėsa, pienu, kiaušiniais, žuvimi.
Folio rūgštis stimuliuoja kraujodarą, dalyvauja medžiagų apykaitos energetiniuose procesuose, skatina dermos, gilesniojo odos sluoksnio, atsinaujinimą. Folio rūgšties yra žalios spalvos daržovėse, lęšiuose, avokaduose, alaus mielės, apelsinuose, kviečių gemaluose.
Vitaminas C – antioksidantas, kuris kovoja su laisvaisiais radikalais ir padeda sumažinti pažeidimus, atsiradusius dėl ilgo buvimo saulėje, rūkymo ir užterštos aplinkos. Laisvieji radikalai pažeidžia kolageno ir elastines skaidulas, sukelia raukšles ir kitus senėjimo požymius. Vitamino C yra citrusiniuose vaisiuose, daržovėse.
Vitaminas E – vienas antioksidantų, kuris ypač reikalingas moterims. Kaip ir vitaminas C, jis padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, skatina gyti žaizdas, stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio, kartu su vitaminu A mažina odos vėžio atsiradimo riziką. Vitaminas E padeda kovoti su raukšlėmis, daro odą lygią. Vitaminas E organizmui padeda apsirūpinti energija, normalizuoja hormonų pusiausvyrą ir lytinės sistemos veiklą, o visa tai gerai veikia odos sveikatą.
Šio vitamino gausu daigintuose grūduose, žaliose daržovėse, aliejuje, migdoluose, žemės riešutuose, graikiniuose riešutuose, burokėliuose, nevalytuose ryžiuose. Vitamino E pasisavinimą gerina selenas, kurio gausu braziliniuose riešutuose, kiaušinio trynyje, jūros gėrybėse (austrėse), raudonojoje mėsoje, česnakuose.
B grupės vitaminai skatina angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitos procesus – tai gerina ir odos būklę. Trūkstant B grupės vitaminų, gali atsirasti odos sausumas, pleiskanojimas, dantenų jautrumas, įtrūkimai lūpų kampučiuose. Šių vitaminų yra kepenyse, mėsoje, kiaušiniuose, kruopose, grūduose, žaliose daržovėse.
Ir neskubėkite tikėti garsiai rėkiančia reklama, kad, tarkim, jogurtas su mėlynėmis yra puikus antioksidantų šaltinis. Visada skaitykite etiketes – gali būti, kad kartu su mėlynėmis jums siūlo puokštę dažiklių ir kvapiklių...
Nauja mada ar panacėja?
Žmonija nuolat ieško naujų galimybių odos sveikatai ir jaunystei išsaugoti be skalpelio ir brangių procedūrų. Išties, to galima siekti vartojant nutrikosmetikos preparatus ir laikantis to paties principo „grožis iš vidaus“.
Nutrikosmetikos pradininke laikoma Japonija. Kai 1960–1970 metais Europą apėmė seksualinė revoliucija ir moterys galvojo tik apie tai, kaip ryškiau pasidažyti ir padaryti įmantresnę šukuoseną, Japonijoje buvo įgyvendinama valstybinė sveikatinimo programa. Japonės tuomet sprendė klausimą: ką dar suvalgyti, kad atrodytume gražesnės? Tuomet, sujungus augalų gydomąsias savybes ir naujausius farmacijos pasiekimus, rinkoje pasirodė pirmieji biologiškai veiklūs maisto papildai, kurie netrukus buvo pavadinti „grožio tabletėmis“. Jie leido greitai ir be didelių pastangų organizmą prisotinti trūkstamų vitaminų, mikroelementų. Vėliau šie preparatai pasiekė Europą (pirmiausia – Prancūziją). Šiandien „grožio tabletes“ gamina nemažai kompanijų, jos yra specializuotos, t.y. skirtos įvairioms odos problemoms spręsti, antsvoriui tirpdyti. Tačiau, kaip ir daugelis preparatų, jie nėra panacėja, o lazda visuomet turi du galus.
Pravartu žinoti
Apie tai, kokio vitamino ar medžiagos trūksta jūsų organizmui, gali pasufleruoti oda:
*sausėjanti oda ir plaukai – tai ženklas, kad organizmui stinga vitaminų A, D, E;
*blyški, melsvą atspalvį turinti oda – organizmui trūksta vitaminų C, E ir geležies;
*lūžinėjantys nagai ir dažnai šerpetojanti oda byloja apie silicio ir geležies trūkumą;
*pernelyg riebi oda reikalauja B grupės vitaminų ir cinko.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę