){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mėsos vartojimas per paskutiniuosius dešimt metų išaugo maždaug penktadaliu, nepaisant to, kad galvijus auginantys ūkiai yra vieni didžiausių planetos teršėjų. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kad pasaulyje esantys 1,4 mlrd. galvijų ir 1,1 mlrd. avių pagamina net 37 procentus viso žmogaus veiklos išskiriamo metano. Dujų, dvidešimt kartų efektyvesnių kuriant šiltnamio dujas nei anglies dvideginis! Galbūt skamba ir neįtikėtinai, tačiau apie 18 proc. visų šiltnamio dujų kyla būtent dėl tokio ūkininkavimo. Tai yra net 5 proc. daugiau išskiria traukiniai, lėktuvai ir automobiliai kartu sudėjus.
Brangus užsiėmimas
Tikriausiai nedaugeliui teko girdėti, kad net 70 proc. visos ūkinės žemės ir vos kiek mažiau nei trečdalis visos pasaulio žemės yra naudojama gyvuliams auginti. Teisingai supratote – trečdalis pasaulio žemės yra naudojama tam, kad milijonai kasdien galėtų mėgautis kepsniais ir maltinukais. Galvijams auginti sunaudojami ir kosmiški vandens kiekiai: nustatyta, kad vienam kilogramui jautienos sukurti reikia 13 000–100 000 litrų vandens.
Įdomu ir kiek graudu tai, kad tokie ištekliai visiškai neatsiperka. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos pirmininkas Rajendra Kumar Pachauri viename iš savo pranešimų paskelbė, kad vienas hektaras žemės, kuriame auginami vaisiai, daržovės, grūdai, gali pamaitinti apie 30 žmonių, o toks pat plotas, naudojamas gyvulininkystei, – vos 5–10. Taigi priklausomybė nuo mėsos prisideda ir prie pasaulyje vis didėjančio maisto trūkumo.
Blogi sprendimai
Siekiant išlaikyti didžiulius kiekius galvijų, iškyla dar viena problema – jų šėrimas.
Pasėliai auginami milžiniškais mastais, o tam reikalinga didžiulė erdvė. Kyla klausimas, iš kur ji atsiranda. Atsakymas daugiau nei nepatogus: didžioji dalis kasmet iškertamų miškų yra skiriami būtent pasėliams ir gyvuliams auginti.
Panašių problemų kyla ir žuvininkystėje: žuvų maistas yra gaminamas iš laukinių žuvų, tačiau iš 2,5 kilogramo svarų laukinių žuvų, skirtų šėrimui, gaunamas vos 0,5 kilogramo augintos žuvies. Tokia Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos informacija iš tiesų glumina.
Galiausiai, paaukojus šitiek daug, vis tiek iškyla klausimas – ar gaunama mėsa yra kokybiška?
Organizacija Atjauta pasaulio žemės ūkio gyvuliams (Compassion in World Farming) įvertino, kad maždaug 80 proc. Europos sąjungos gyvulių yra auginami pramoniniu būdu. Tai reiškia, kad juos auginant naudojama per daug antibiotikų, gyvuliai šeriami priverstinai, gyvena žiauriomis sąlygomis.
Nauda sveikatai
Nors visa ši informacija ir yra nemaloni, o sveikas protas sako, kad tai – neteisinga, tačiau vis dėlto dauguma žmonių kaip valgė mėsą, taip ir valgys. Ir net nesumažins jos kiekio. Viena iš priežasčių yra tai, kad daugelis nemėgsta radikalių pokyčių, nemato realios jų naudos. Be to, gana sunku įtikinti žmones sumažinti vartojamos mėsos kiekį arba visiškai jos atsisakyti vien tik aplinkosauginiais sumetimais.
Vis dėlto bent kelias dienas per savaitę išbraukti mėsą iš meniu – verta. Worldwatch instituto duomenys, paskelbti 2011 metais, rodo, kad, sumažinus raudonos mėsos vartojimą, gali būti išvengta 11 proc. vyrų ir 16 proc. moterų mirčių. Nemažai kitų tyrimų rodo, kad vegetarai arba rečiau mėsą vartojantys žmonės rečiau serga širdies ligomis, osteoporoze, jiems rečiau randama tulžies ir inkstų akmenų, be to, jie taip pat mažiau linkę į nutukimą.
Vartotojų sąmoningumas gali nulemti teigiamus pokyčius
Apie mėsos vartojimo ir aplinkosaugos ryšį kalbamės su Nerijumi Zableckiu, Lietuvos gamtos fondo vykdomuoju direktoriumi.
Kokią žalą aplinkai daro didžiulė mėsos pramonė?
Galvijai prisideda prie metano ir azoto oksidų išmetimo, o jų poveikis klimato šiltėjimui yra dešimtimis ir šimtais kartų didesnis nei anglies dvideginio. Tad natūralu, kad kuo mažiau valgysime, o ūkininkai mažiau augins galvijų, tuo bus mažesnis poveikis.
Didžiausią poveikį sukelia mėšlo laikymas, tuo metu vykstanti fermentacija ir susidarantis metanas. Mokslininkai nuolatos bando išrasti metodus, kurie leistų sumažinti šią metano gamybą.
Įtakos turi ir tai, kokio galvijo mėsą valgysime. Avys išskiria mažiau metano, jų skrandis trumpesnis negu atrajojančiųjų galvijų, tad natūralu, kad jei rinksimės avieną, tai ir poveikis mažesnis bus. Tačiau, iš kitos pusės, avių ūkiai, ypač dideli, labai nualina pievas.
Be to, ne tik pats galvijas sukelia neigiamus efektus, o ir būdas, kaip jis užauginamas. Poveikį sukelia pašarai, ypač atvežtiniai, – jiems iš tolimų šalių atgabenti reikalingas transportas.
Pavojingi yra ir vaistai, ypač antibiotikai, naudojami gyvuliams gydyti. Antibiotikai veiklūs išlieka net ir patekę į dirvą, kur ir toliau žudo visa, kas gyva. Kokie danai atvažiavę pas mus džiaugiasi atvertę karvės „pyragą“ ir pamatę mėšlavabalį. Jų ganyklose dėl intensyvaus preparatų naudojimo tai retas reiškinys.
Ar tapdami vegetarais prisidėtume prie aplinkos saugojimo?
Norint išgelbėti pasaulį, nebūtina tapti visišku mėsos abstinentu. Kai kam žodis „vegetarizmas“ sukelia susierzinimą, nes juk iš dalies tai ir mados dalykas. Be to, ne visi gali maitintis tik sultimis ar obuoliais. Planetą gelbėti galima ir nuosaikesniais būdais.
Tad ne tik mėsos ribojimas, bet ir atsirinkimas, ką valgyti ir pačių ūkininkų požiūris į gamtą ir vartotojus yra svarbūs. Taigi valgykime žalią mėsą, užaugintą ekstensyviame ūkyje (nebūtinai ekologiniame), žinodami, ką ūkininkas deda į pašarus, kaip elgiasi su gyvuliais, ir žinosime, kad elgiamės teisingai. Vartotojo sąmoningumas gali daug ką nulemti. Jei pirksime nežinia kur ir kaip išaugintą mėsą, skatinsime pramonines fermas.
Terminas „žalioji mėsa“ reiškia ne neapdorotą žalią mėsą, o gamtai draugišką produkciją. Ir kalbame čia jokiu būdu ne apie ekologiškuose ūkiuose užaugintą produkciją. „Žaliajai“ mėsai gauti yra keliami ne tik ekologinio ūkininkavimo, bet ir papildomi reikalavimai, leidžiantys užtikrinti biologinės įvairovės išsaugojimą.
„Žalioji“ mėsa – tai dažniausiai galvijų arba kitų naminių gyvulių, kurie buvo užauginti prižiūrint vertingas pievas, saugant paukščius ar kitą biologinę įvairovę, mėsa. Užsienio šalyse visa tai labai populiaru. Pavyzdžiui, atvykus į rezervatą ar draustinį, kuriame taikomas būtent toks gamtos priežiūros būdas, vietinėse kavinėse, užeigose, galima užsisakyti valgių iš tokios produkcijos. Nors jų kaina ir aukštesnė, kadangi primokama už didesnius gyvulių auginimo kaštus, atsiradusius dėl apribojimų (pvz., pieva ganoma neintensyviai), tačiau lankytojai puikiai tai supranta ir to nesibaido.
Rima Cinaitienė. Todėl, kad manau, jog tai yra sveika, t. y. dėl to, kad saugau save, savo sveikatą...Retokai, bet būna, nusižengiu kąsneliu lašinuko, nesu akla fanatikė.
Rūta Mickuvienė. Reikia pradėti nuo savęs keisti pasaulį. Aš beveik nustojau valgyti mėsą, man gaila tų padarėlių, kuriuos žudo, juk gamta tokia turtinga ir dosni mums, tik reikia jai dėkot ir mėgautis jos gėrybėmis. Sėkmės eiti keliu į vegetarizmą visiems.
Kristina Balsytė. Jei tai, kad tapčiau vegetare, išgelbėtų gyvūnų, naudojamų mėsai, gyvybes, tikrai būčiau vegetarė.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę