){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ką valgysim?
Dar prieš metus, lėktuvu skrisdama į vieną iš Skandinavijos šalių, varčiau žurnalą. Jame buvo spausdintas didelis straipsnis ekologijos tema ir paaiškinta, kaip turėtume elgtis, kad nenaikintume gamtos. Tokių elementarių dalykų, kaip nešiukšlinimas ar augmenijos nenaikinimas, žinoma, niekas nenagrinėjo, tačiau itin didelė straipsnio dalis buvo skirta maistui, kurį valgome. Buvo raginama atsisakyti arba bent jau mažiau vartoti iš kitų šalių importuojamus maisto produktus, įskaitant ir vaisius, kad ir bananus. Kadangi maisto produktų transportavimas iš kitų šalių reikalauja milžiniškų sąnaudų, pavyzdžiui, kuro. Tai reiškia, kad daugėja išmetamųjų dujų. Išnagrinėjus visą grandinę, paaiškinama visa grandininė reakcija, kurios pasekmė – plonėjantis ozono sluoksnis, klimato kaita ir t.t.
Norite sužinoti, kaip mąsto švedai? Pamėginkite atsakyti į klausimą: „Ką valgyti ekologiškiau: bulves, makaronus ar ryžius?“ Atsakėte? O dabar – teisingas atsakymas: ekologiškiausia valgyti bulves. Kadangi jos augdamos neišskiria į aplinką dujų, bulvės puikiausiai auga visoje šalyje, jų nereikia transportuoti. Ekologijos požiūriu nepalankiausi būtų ryžiai, kadangi, jiems augant specifinėse vietose (itin didelės drėgmės sąlygomis), išsiskiria metanas („pelkinės dujos“), be to, transportavimo atstumai yra dideli, vadinasi, didelės kuro sąnaudos. Makaronams gaminti taip pat naudojama papildoma energija, dėl to jie taip pat vertinami ne taip palankiai, kaip bulvės.
Ekologiškiausia mėsa
Šį kartą kalbėsiu ne apie tai, kad mėsai skirti gyvūnai gali būti auginti ekologiškomis sąlygomis, atitinkamai šeriami ir t.t. Kalbant apie mėsos produktus, t.y. skirtingas mėsos rūšis, taip pat galima pagalvoti apie ekologiją. Sakysite: koks skirtumas, ar aš įsidėsiu į burną vištienos, ar jautienos. Pasirodo, skirtumas yra ir nemenkas. Stambiųjų raguočių (atrajojančių gyvūnų) organizmas sutvarkytas taip, kad iš jų žarnyno išskiriamose dujose ganėtinai daug metano. Metano dujos yra vienos iš tų, kurios vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai, kaip šiltnamio stiklas, t.y. praleidžia į žemę krintančius saulės spindulius, tačiau sulaiko infraraudonąjį spinduliavimą, kuris sklinda priešinga kryptimi, t.y. nuo žemės. Išvada – patariama valgyti mažiau veršienos ir daugiau paukštienos, žuvies ir pan. Apie tai, kad krokodilienos, kuris gabenamas per pusę pasaulio, valgyti visai neekologiška, kalbėti net neverta.
Rūpi ekologiją? Eik uogauti!
Švedai negali pasigirti tokiomis giliomis grybų ir uogų rinkimo tradicijomis, kaip dzūkai. Kartais susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis švedas pažįsta ir pripažįsta tik vieną grybų rūšį – voveraites. Visi kiti grybai nemažai daliai atrodo... pavojingi. O spaudoje neretai publikuojami straipsniai, kuriuose rekomenduojama grybauti ir uogauti, informuojama apie natūralių, miškuose augančių uogų naudą, paminima ir tai, kad, rinkdami uogas miškuose, o ne ūkiuose užaugintas, taip pat saugome gamtą (viskas susiveda į sąnaudas, kurių reikalaujamas kultūrinių uogų auginimas).
Šiukšlės – valstybės politika
Ekologija, be jokios abejonės, yra svarbi. Susidaro įspūdis, kad ekologijos klausimo palaikymu labiau rūpinasi politikai, t.y. pati valstybė. Žmonės skatinami elgtis su gamta „draugiškai“, juolab kad toks elgesys ir finansiškai labiau „apsimoka“. Kiekvienoje parduotuvėje yra automatinis butelių (tiek stiklinių, tiek plastikinių, tiek skardinių) supirkimo punktas. Tereikia įdėti skardinę ar butelį į tam skirtą angą, automatas suskaičiuos, kiek ir ko buvo įdėta, ir atspausdins kvitą, kuriame parašyta, kiek pinigų tau priklauso.
Šiukšlės rūšiuojamos visur ir visada. Net ir darbovietėje yra skirtingos šiukšlių dėžės maisto likučiams ir, pvz., popieriaus atliekoms.
Važiuojam kartu?
Švedai daug dėmesio skiria viešajam transportui. Žmonės raginami naudotis viešuoju transportu, važiuoti drauge (jei jau naudojamasi asmeniniu automobiliu). Beje, neretai galima pamatyti ženklą, kad autobusams naudojamas ekologinis kuras. Beje, itin populiaru minti dviratį. Ganėtinai nemaža gyventojų dalis dviračiu važiuoja į darbą. Kartu ir fizine forma pasirūpina.
Realybė
Švedija laikoma viena iš labiausiai ekologija besirūpinančių šalių. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis gyventojas apie ekologiją mąsto ganėtinai saikingai. Tačiau mielai naudojasi tuo, ką pasiūlo valstybė. Taisyklės yra tam, kad jų laikytumės, taigi, daug kas įvyksta tarsi automatiškai. (Išimtis – ankstyvas savaitgalio rytas, tuo metu gatvės yra tiesiog nusėtos įvairaus pobūdžio šiukšlėmis.)
O kaip jūs ketinate gyventi šią dieną?
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę