Kas bendra tarp veršienos, ryžių ir autobuso?

Dar prieš važiuodama į Švediją, žinojau, čia ekologija užima itin svarbią vietą. Rūšiuojamos šiukšlės, kurios labai sėkmingai perdirbamos, mokslo centruose demonstruojami kūriniai, pagaminti iš jau vieną kartą naudotų medžiagų, ir t.t. Kaip viskas atrodo, pagyvenus šalyje ilgėliau?
 

Ką valgysim?
Dar prieš metus, lėktuvu skrisdama į vieną iš Skandinavijos šalių, varčiau žurnalą. Jame buvo spausdintas didelis straipsnis ekologijos tema ir paaiškinta, kaip turėtume elgtis, kad nenaikintume gamtos. Tokių elementarių dalykų, kaip nešiukšlinimas ar augmenijos nenaikinimas, žinoma, niekas nenagrinėjo, tačiau itin didelė straipsnio dalis buvo skirta maistui, kurį valgome. Buvo raginama atsisakyti arba bent jau mažiau vartoti iš kitų šalių importuojamus maisto produktus, įskaitant ir vaisius, kad ir bananus. Kadangi maisto produktų transportavimas iš kitų šalių reikalauja milžiniškų sąnaudų, pavyzdžiui, kuro. Tai reiškia, kad daugėja išmetamųjų dujų. Išnagrinėjus visą grandinę, paaiškinama visa grandininė reakcija, kurios pasekmė – plonėjantis ozono sluoksnis, klimato kaita ir t.t.
Norite sužinoti, kaip mąsto švedai? Pamėginkite atsakyti į klausimą: „Ką valgyti ekologiškiau: bulves, makaronus ar ryžius?“ Atsakėte? O dabar – teisingas atsakymas: ekologiškiausia valgyti bulves. Kadangi jos augdamos neišskiria į aplinką dujų, bulvės puikiausiai auga visoje šalyje, jų nereikia transportuoti. Ekologijos požiūriu nepalankiausi būtų ryžiai, kadangi, jiems augant specifinėse vietose (itin didelės drėgmės sąlygomis), išsiskiria metanas („pelkinės dujos“), be to, transportavimo atstumai yra dideli, vadinasi, didelės kuro sąnaudos. Makaronams gaminti taip pat naudojama papildoma energija, dėl to jie taip pat vertinami ne taip palankiai, kaip bulvės.
Ekologiškiausia mėsa
Šį kartą kalbėsiu ne apie tai, kad mėsai skirti gyvūnai gali būti auginti ekologiškomis sąlygomis, atitinkamai šeriami ir t.t. Kalbant apie mėsos produktus, t.y. skirtingas mėsos rūšis, taip pat galima pagalvoti apie ekologiją. Sakysite: koks skirtumas, ar aš įsidėsiu į burną vištienos, ar jautienos. Pasirodo, skirtumas yra ir nemenkas. Stambiųjų raguočių (atrajojančių gyvūnų) organizmas sutvarkytas taip, kad iš jų žarnyno išskiriamose dujose ganėtinai daug metano. Metano dujos yra vienos iš tų, kurios vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai, kaip šiltnamio stiklas, t.y. praleidžia į žemę krintančius saulės spindulius, tačiau sulaiko infraraudonąjį spinduliavimą, kuris sklinda priešinga kryptimi, t.y. nuo žemės. Išvada – patariama valgyti mažiau veršienos ir daugiau paukštienos, žuvies ir pan. Apie tai, kad krokodilienos, kuris gabenamas per pusę pasaulio, valgyti visai neekologiška, kalbėti net neverta.


Rūpi ekologiją? Eik uogauti!
Švedai negali pasigirti tokiomis giliomis grybų ir uogų rinkimo tradicijomis, kaip dzūkai. Kartais susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis švedas pažįsta ir pripažįsta tik vieną grybų rūšį – voveraites. Visi kiti grybai nemažai daliai atrodo... pavojingi. O spaudoje neretai publikuojami straipsniai, kuriuose rekomenduojama grybauti ir uogauti, informuojama apie natūralių, miškuose augančių uogų naudą, paminima ir tai, kad, rinkdami uogas miškuose, o ne ūkiuose užaugintas, taip pat saugome gamtą (viskas susiveda į sąnaudas, kurių reikalaujamas kultūrinių uogų auginimas).
Šiukšlės – valstybės politika
Ekologija, be jokios abejonės, yra svarbi. Susidaro įspūdis, kad ekologijos klausimo palaikymu labiau rūpinasi politikai, t.y. pati valstybė. Žmonės skatinami elgtis su gamta „draugiškai“, juolab kad toks elgesys ir finansiškai labiau „apsimoka“. Kiekvienoje parduotuvėje yra automatinis butelių (tiek stiklinių, tiek plastikinių, tiek skardinių) supirkimo punktas. Tereikia įdėti skardinę ar butelį į tam skirtą angą, automatas suskaičiuos, kiek ir ko buvo įdėta, ir atspausdins kvitą, kuriame parašyta, kiek pinigų tau priklauso.
Šiukšlės rūšiuojamos visur ir visada. Net ir darbovietėje yra skirtingos šiukšlių dėžės maisto likučiams ir, pvz., popieriaus atliekoms.
Važiuojam kartu?
Švedai daug dėmesio skiria viešajam transportui. Žmonės raginami naudotis viešuoju transportu, važiuoti drauge (jei jau naudojamasi asmeniniu automobiliu). Beje, neretai galima pamatyti ženklą, kad autobusams naudojamas ekologinis kuras. Beje, itin populiaru minti dviratį. Ganėtinai nemaža gyventojų dalis dviračiu važiuoja į darbą. Kartu ir fizine forma pasirūpina.
Realybė
Švedija laikoma viena iš labiausiai ekologija besirūpinančių šalių. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis gyventojas apie ekologiją mąsto ganėtinai saikingai. Tačiau mielai naudojasi tuo, ką pasiūlo valstybė. Taisyklės yra tam, kad jų laikytumės, taigi, daug kas įvyksta tarsi automatiškai. (Išimtis – ankstyvas savaitgalio rytas, tuo metu gatvės yra tiesiog nusėtos įvairaus pobūdžio šiukšlėmis.)
O kaip jūs ketinate gyventi šią dieną?

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

Manau,
2011-10-31 20:23
kad straipsnio pavadinimas galėtų būti ir geresnis.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai