Spanguolės(Vaccinium sp.) auga šalto bei vidutinio klimato juostuose. Ši raudonoji ir kvapnioji uoga – švelnių samanų gyventoja – rudenį rubino spalvos karoliukais papuošia pelkes ir kemsynus.
Iš viso pasaulyje yra žinomos keturios spanguolių rūšys. Tai paprastoji spanguolė, smulkiauogė, stambiauogė ir miškinė spanguolė. Lietuvos aukštapelkėse, pavyzdžiui, Dzūkijos Raigardo slėnyje, auga paprastosios ir smulkiauogės spanguolės.
Tamsiai raudonos sultingos uogos vartojamos labai plačiai: maistui (uogienės, padažai, kisieliai), vaistams (tepalai, kiti liaudies receptai), kosmetikai (kaukės ir pan.).
Pelkių gražuolė ne veltui vadinama gyvybės uoga. Spanguolė turi daug vitaminų P, PP, B1,B2, B6, B9, C; turi 3,9–5,3 proc. cukraus, daugiausia fruktozės ir gliukozės, pektinų, ir net 25-kių rūšių mineralų! Daugiausiai kalio, kalcio, fosforo, geležies, mangano, jodo. Spanguolė dar vadinama ir šiaurės citrina, nes ji turi labai daug vitamino C. Amerikiečiai net įtraukė rūgščiąją spanguolę į naudingiausiųjų produktų sąrašą. Beje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje spanguoles kultūrinėse plantacijose pradėta auginti jau XIX amžiuje.
Jau senų senovėje laukinė spanguolė buvo pirmasis vaistas nuo mažakraujystės, avitaminozės bei peršalimo ligų. Mūsų protėviai nuo anginos burnai skalauti naudojo ne tik uogas, bet ir spanguolių stiebelius bei lapus. O jų nuovirą naudojo vonioms reumatui, radikulitui gydyti.
Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, naudingos norint didinti darbingumą, gerinti apetitą, mažinti karščiavimą. Uogose esantys organiniai junginiai padeda gerinti kraujotaką, širdies, kepenų, inkstų veiklą.
Raudonoji spanguolė itin naudinga kraujui, ji turi daug vitamino C bei benzoinės rūgšties, kuri užmuša įvairius mikrobus, stabdo dantenų ligas.
„Spanguolės labai naudingos moterims, kurias vargina šlapimo takų uždegimai ar yra dirgli šlapimo pūslė. Kaip rodo moksliniai tyrimai, spanguolėse yra veikliųjų medžiagų, kurios gali apsaugoti nuo šlapimo takų infekcijų pasikartojimo”, – teigia Birštono „Tulpės“ sanatorijos gastroenterologė Vilma Mitalienė. Be to, spanguolėse gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.
Spanguoles naudinga valgyti ištisus metus (pasiruošus atsargų žiemai) sveikiems ir ligotiems, ypač kai yra aukštas kraujo spaudimas, vartojusiems antibiotikų, esantiems vangios būsenos ir pan.
Spanguolės gerina miegą, skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, suteikia jėgų, stiprina imunitetą.
Pasak gastroenterologės V. Mitalienės, reikėtų žinoti, kad tam tikrais atvejais spanguolių valgyti
nereikėtų…
• sergant ūminiu skrandžio ir žarnyno uždegimu,
• esant padidėjusiam skrandžio sulčių rūgštingumui,
• sergant skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige,
• jei sergate inkstų akmenlige.
Jokios kitos uogos taip lengvai neišsilaiko kaip spanguolės. Gerai sunokusios ir rudenį nuskintos spanguolės 0 °C temperatūroje puikiausiai išsilaiko kelis mėnesius, o vandeniu užpiltos induose gali išbūti visus metus, nė kiek neprarasdamos gerųjų savybių.
Spanguoles nuplaukite vėsiu vandeniu ir paberkite ant palangės (patieskite švarų popierių ar baltą audinį). Pakaks 4–6 valandų, ir jos bus sausos. Tada suberkite jas į didesnį dubenį ar puodą ir, po truputį maišydami, pridėkite cukraus (santykiu1:1). Gerai sutrinkite mediniu grūstuvu (apie 1–1,5 val.), kol pasidarys vientisa masė ir visiškai nesijaus cukraus. Tuomet supilkite paruoštą uogienę į švarius stiklainius ir laikykite šaldytuve ar rūsyje. Nevirdami spanguolių, o gamindami tokiu būdu, išsaugosite visus vitaminus.
Kitas būdas – laikyti žalias spanguoles šaltai. Nuplaukite uogas, suberkite į stiklainius ir užpilkite šaltu virintu vandeniu, kad uogos būtų apsemtos. Laikykite šaltai, galima ir visus metus.
Taip pat žalias spanguoles galima laikyti ir šaldiklyje –18 °C temperatūroje net iki 2 metų.
Spanguolėse yra pektino, todėl jos turi savybę (kai yra pakankamai cukraus ir rūgšties) virsti drebučiais. Pasak gastroenterologės, pektinas slopina puvimo bakterijų dauginimąsi, mažina puvimo procesus ir dujų susidarymą, toksinių medžiagų įsiurbimą.
Todėl iš spanguolių, kaip ir iš obuolių ar juodųjų serbentų, galima pasigaminti drebučius.
400 g spanguolių
200 g medaus
Išspauskite spanguolių sultis ir jas sumaišykite su medumi santykiu 1:1. Gerkite 5–6 kartus per dieną, jei kosėjate, sergate angina ar esate peršalę.
Kraujagyslėms ir širdžiai
1 kg spanguolių,
200 g česnako,
0,5 medaus
Pertrintas spanguoles ir susmulkintus česnakus sumaišykite ir 12 val. laikykite tamsioje vietoje. Tada sudėkite medų ir gerai išmaišykite. Valgykite po 1 valgomąjį šaukštą du kartus per dieną prieš valgį.
Naudinga rudenį ir pavasarį.
Spanguolių padažas
200 g cukraus
250 ml vandens
4 stiklinės šviežių ar šaldytų spanguolių
truputis muskato, mėlynių, razinų, cinamono, kvapnaus pipiro
Nuplaukite ir perrinkite spanguoles. Keptuvėje užvirinkite vandenį ir cukrų. Maišykite, kol jis ištirps. Įdėkite spanguoles ir virkite apie 10 minučių ant mažos ugnies, kol uogelės susprogs. Po to galite pridėti prieskonių pagal skonį. Nuimkite nuo ugnies. Kai atvės, atšaldykite šaldytuve.
Tinka prie įvairių mėsos patiekalų, ypač kalakutienos, avienos, taip pat desertams.
Spanguolių tepalas
Namuose galite pasigaminti spanguolių tepalą, turintį uždegimą slopinantį bei antiseptinį poveikį, todėl efektyviai gydo įvairias odos ligas.
2 valg. šaukštai prinokusių spanguolių
50 g lanolino
50 g vazelino
Sutrinkite du valgomuosius šaukštus gerai sunokusių uogų, nuspauskite jas per marlę. Gautas sultis gerai sumaišykite su lanolinu bei vazelinu.
Paruoštą tepalą laikykite šaldytuve.
Dėmesio: ruošdami spanguoles nenaudokite jokių metalinių ar aliumininių indų bei įrankių. Uogose gausu rūgščių, kurioms jungiantis su metalu pakinta kokybė bei spalva. Naudokite molinius ar emaliuotus indus ir medinius stalo įrankius.
Spanguolių tyrele masažuokite dantenas (padeda gydyti parodontozę).
Medaus ir spanguolių mišiniu tepkite išsiplėtusias venas ir pragulas
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę