Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, todėl sakoma, kad mėgstantieji žaliąją arbatą stabdo senėjimo procesą.
Kinijoje egzistuoja milžiniška gausybė žalios arbatos rūšių – skirtingi šaltiniai mini iki 500 ar net 1000. Ji yra gaminama 18-oje Kinijos provincijų.
Pasakojama, kad, keliaujant kinų medicinos kūrėjui Shenongui, keli laukinio arbatos krūmo lapeliai įkrito į jo karštą vandenį. Šis iš smalsumo paragavo gėrimo. Jis pastebėjo, kad arbatos lapai padeda stiprinti, harmonizuoja organizmą. Nuo tų laikų arbata tapo pirmąja kinų medicinos priemone. Šios šalies medikai ją gerbia iki šiol.
Rytų medicinos atstovai mano, kad per dieną reikia išgerti ne mažiau negu 8 puodelius šio gėrimo. Jie įsitikinę, kad žaliąją arbatą geriantys žmonės gyvena ilgiau ir rečiau serga vėžiu. Baltijos ir Amerikos klinikos Rytų medicinos gydytojas Vitalijus Naumavičius sako, kad lankydamasis Kinijoje pastebėjo, jog moterys ypač mėgsta gerti arbatą. Užkalbinus kelias, jos jam atsakė, kad tą jos daro dėl sveikatos ir grožio.
Žaliosios arbatos skirstomos pagal surinkimo vietą, lapelių dydį ir formą, arbatkrūmio rūšį, surinkimo ir apdirbimo ypatybes ir, žinoma, pagal kokybę. Ypač vertinama anksti pavasarį surinkta arbata, kada pirmuose lapeliuose yra sukauptas visas bundančios gamtos potencialas. Ji yra renkama Cinmin periodu, kitaip tariant, balandžio pradžioje. Be išorinių veiksnių, labai svarbi yra ir pačio arbatkrūmio kokybė, jo priežiūros kruopštumas, lapelių surinkimo tikslumas. Žmonių meistriškumas užima taip pat ne paskutinę vietą.
Geriausios žalios arbatos rūšys sudaro kolekcinių arbatų seriją. Tarp jų išskiriamos taip vadinamos imperatoriškosios arbatos, kurias vienu ar kitu laiku buvo pastebėję Kinijos imperatoriai už jų ypatingą kokybę. Senais laikais Kinijos valdininkai specialiai ieškodavo išskirtinių arbatos rūšių ir siųsdavo jas į imperatoriaus dvarą. Jei imperatoriui atsiųsta arbata patikdavo, tokio valdininko laukdavo ypatinga valdovo malonė ir gausios dovanos. Pradedant nuo Tan dinastijos, arbatos auginimo rajonuose buvo pradėti steigti imperatoriški sodai, kurie buvo pavaldūs tiesiogiai dvarui ir kuriuose arbata buvo auginama bei renkama ypač kruopščiai. Visa tai sudarė sąlygas dabartinėms elitinėms arbatos rūšims atsirasti.
Žaliosios arbatos neverta balinti pienu, saldinti cukrumi, skaninti citrina ir žolėmis. Ji pati gerai malšina troškulį ir tonizuoja organizmą. O moterims, kurios nori gražiau atrodyti, rekomenduojama vakarais gerti žaliąją arbatą, užkandant džiovintais vaisiais.
Neturintiems laiko ilgoms žaliosios arbatos gėrimo ceremonijoms ir norintiesiems atsigaivinti verta išbandyti „Vichy Ice Tea Green“.
Tai citrusinių vaisių skonio žalioji arbata su natūraliomis apelsinų–citrinų sultimis bei Ceilono žaliosios arbatos ekstraktu. Ceilono vietovė yra garsi būtent dėl ten auginamos puikaus skonio ir aromato arbatos. „Vichy Ice Tea Green“ išsiskiria tuo, kad jos sudėtyje yra daug natūralių antioksidantų, kurie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir saugo ląsteles bei imuninę sistemą nuo neigiamo poveikio. Būtent antioksidantai padeda išlikti žvaliems ir jauniems ilgą laiką. „Vichy Ice Tea Green“ gamyboje nenaudojami saldikliai.
Karštą vasaros dieną mėgaukitės Vichy Ice Tea su gaivinančiu Žaliosios arbatos ekstraktu! Tai skanesnis būdas atsigaivinti ir pasirūpinti savimi.
Teofilinas ir teobrominas – tai alkaloidais vadinamos medžiagos, kurios plečia kraujagysles, skatina šlapimo išsiskyrimą, gerina širdies veiklą.
Rauginės medžiagos slopina virškinimo organų jautrumą, gerina jų veiklą.
Mikroelementas fluoras apsaugo nuo ėduonies.
Mikroelementas manganas aktyvina fermentus, stiprina jungiamuosius audinius, kaulus, kremzles.
Vitaminas Bl stiprina nervų ląsteles ir raumenis.
Vitaminas B2 spartina medžiagų apykaitą.
Vitaminas B3 skatina odos ir gleivinės regeneravimą, smegenų bei nervų ląstelių medžiagų apykaitą.
Vitaminas C stiprina imunitetą, lėtina oksidaciją, reguliuoja medžiagų apykaitą.
Flavonoidai reguliuoja riebalų apykaitą, lėtina oksidaciją;
Saponinai reguliuoja riebalų apykaitą.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę