){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Žmogus ir gyvūnai, savo organizme perdirbdami maisto medžiagas, patys pasigamina endogeninio, t. y. vidinio vandens. Jo nuolat ,,atsiranda" organizmo audiniuose. Visi gyvūnai ir augalai daugiausia vartoja tą vandenį, kurį pasigamina patys. Pavyzdžiui, kupranugario kuproje esantys riebalai oksidacijos būdu gali duoti gyvuliui 40 1 endogeninio vandens. Štai kodėl dykumose jie jaučiasi geriau nei mes. Deja, nesame kupranugariai, todėl, keliaudami į svečius kraštus, pasirūpinkime, kad mums niekuomet nestygtų vandens.
Aktyviai judant, plaukiojant ir net gi be jokio judesio drybsant paplūdimyje mūsų kūnas nuolat praranda skysčius. Vien kvėpuojant iš organizmo išgaruoja vanduo. Per dieną „iškvėpuojame“ apie pusę litro vandens. O jeigu kelionės gidė nuspręs jus nusivesti dar į vieną unikalią vietą? Ir dar vieną? Ir dar?... Taip per dieną galima nužingsniuoti dešimtis kilometrų.
Kupranugariais per kelias atostogų dienas tikrai nepasidarysime, tad turime nepamiršti nuolat gurkšnoti kokius nors skysčius. Kava ir gazuoti gėrimai netinka, nes jie veikia atvirkščiai – šalina vandenį iš organizmo. Neleiskite sau dehidratuoti per atostogas. Jūsų kūnas neturėtų jausti troškulio.
Žmogaus organizmas nepakenčia vandens trūkumo. Užtenka pusvalandį pagulėti saulėje, ir pusės ar litro vandens mūsų organizme nelieka. Netekęs 1—1,5 1 vandens, žmogus pradeda jausti troškulį. Vasarą mažai skysčių vartojančios moterys rudenį džiaugiasi lieknesniu kūnu. Iš tiesų tai tiesiog nuolatinės dehidratacijos (vandens stygiaus) pasekmė. Tokios moterys turėtų skųstis labiau išryškėjusiomis raukšlėmis, nuolatiniu nuovargiu, traškančiais sąnariais ir kitais nemaloniais pojūčiais.
Praradus dėl vandens trūkumo 6—8 proc. savosios masės, žmogaus organizme:
• sutrinka medžiagų apykaita,
• sulėtėja oksidacijos procesai,
• didėja kraujo klampa,
• pakyla temperatūra,
• dažnėja pulsas,
• parausta oda,
• suglemba raumenys ir kūnas,
• svaigsta ir skauda galva.
Netekus 10 proc. vandens, atsiranda negrįžtamų patologinių reiškinių:
• trūkinėja oda,
• įdumba akių obuoliai,
• sutrinka rega,
• prasideda gerklės spazmai,
• vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo),
• silpsta protas.
Ne mažiau nei judrios kelionės, mums gali būti pavojingi skrydžiai ar važiavimas automobiliu. Tuomet tenka ilgą laiką sėdėti. Mažai judame ir jeigu mažai geriame, skysčių trūkumą imame jausti daug greičiau.
Niekam jau ne paslaptis, kad žalioji arbata yra labai sveikas ir naudingas mūsų organizmui gėrimas. Tačiau vasaros metu žaliąją arbatą pamirštame, juk ir taip karšta. Be to, kur rasi viešbutyje, kalnuose ar palapinėse galimybę išsivirti sau žaliosios arbatos? Sprendimas yra! Į kuprinę ar lagaminą įsidėkite kelis buteliukus Vichy Ice Tea Green.
Tai citrusinių vaisių skonio žalioji arbata su natūraliomis aplesinų ir citrinų sultimis bei Ceilono žaliosios arbatos ekstraktu. Ceilono vietovė yra garsi būtent dėl ten auginamos puikaus skonio ir aromato arbatos. Vichy Ice Tea Green išsiskiria tuo, kad joje yra daug natūralių antioksidantų, kurie teigiamai veikia medžiagų apykaitą ir saugo ląsteles bei imuninę sistemą nuo neigiamo poveikio. Būtent natūralūs antioksidantai padeda išlikti žvaliems ir jauniems ilgą laiką. Gaminant Vichy Ice Tea Green nenaudojami saldikliai.
Karštą vasaros dieną mėgaukitės Vichy Ice Tea Green su gaivinamuoju žaliosios arbatos ekstraktu! Tai skanesnis būdas atsigaivinti ir pasirūpinti savimi.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę