){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Europoje yra žinoma beveik 100 nuodingų grybų rūšių. Dauguma jų auga ir Lietuvoje. Dažniausiai sunkius apsinuodijimus sukelia grybai, kurių sudėtyje yra šių nuodų: amatoksino (žalsvojoje, baltojoje, smailiakepurėje musmirėse, kai kuriose žvynabudėse), giromitrino (bobausyje), muscimolio (paprastojoje, margojoje musmirėse, varpėliniame mėšlinuke), muskarino (plaušabudėse, tauriabudėse), orleanino (nuodingajame nuosėdyje).
Pavojingiausi žmogaus sveikatai ir net gyvybei yra amatoksino turintys grybai. Šis nuodas, kaip ir didžioji dauguma kitų, yra atsparus temperatūrai, džiovinimui, nesuyra marinuojant, o, patekęs į žmogaus organizmą, jau pirmosiomis valandomis pažeidžia kepenis. Laiku nesuteikus reikiamos pagalbos, tokie pacientai miršta praėjus 7 dienoms po apsinuodijimo. Žalsvoji musmirė yra laikoma daugiausiai gyvybių pareikalavusiu augalinės kilmės nuodu.
Nuodingus grybus su sveikais gali sumaišyti net ir patyrę grybautojai – grybų išvaizda kinta pagal nuo augimo sąlygas. Skirtingai gali atrodyti spygliuočių ir lapuočių miške, daugiau ir mažiau saulės gaunantys grybai. Tad žalsvąją musmirę galima sumaišyti su žaliuoke ar žaliąja ūmėde, blyškiąją musmirę su pievagrybiu.
Nuodingas ir valgomas šias gėrybes vienija ne tik išvaizda – panašūs ir simptomai, sukelti apsinuodijimo nuodingais ir sunkiai virškinamais grybais. Ir vienus, ir kitus pacientus vargina pykinimas, viduriavimas, vėmimas.
Žinoma, pirmiausia rinkti tik gerai žinomus grybus.
Negalima sumaišyti baravykų ir voveraičių.
Bobausiai šiaip laikomi nevalgomais grybais, tačiau jų nuodai gali išgaruoti gerai juos išvirus. Kadangi jie iškyla su garais, įkvėpti skanaus šių grybų kvapo tikrai nepatartina. Tačiau bobausiai virdami skleidžia tikrai malonų aromatą. Didesnė dalis nuodų lieka vandenyje, todėl jo taip pat negalima naudoti maistui (sriubai, padažui) gaminti.
Reikėtų pasisaugoti svečiuose neaišku kieno rinktų grybų ragavimo. Neretai mūsų senoliai, kurių regėjimas sutrikęs, mano, jog renka geruosius grybus, o iš tiesų prisirenka pavojingų. Tuomet tik belieka apie grybus neišmanančiai šeimininkei juos nuplauti, išvirti ar kitaip apdoroti, patiekti ant stalo, ir bėda jau šalia. Tokiais atvejais labai patartina vyresnių žmonių surinktus grybus dar kartą perrinkti, įsitikinant, ar visi grybai valgomi.
Nereiktų manyti, kad, jei vienas žmogus apsinuodijo grybais, tai apsinuodyti turėjo ir kiti, sėdėję prie vieno stalo. Patiekale buvusį nuodingąjį grybą galėjo suvalgyti tik vienas asmuo. Be to, apsinuodijimo požymių, priklausomų nuo skirtingų grybų rūšių, gali atsirasti skirtingu metu. Svarbu nesumaišyti apsinuodijimo ir virškinimo sutrikimo požymių – nuo pastarųjų kenčiantis žmogus turi pasveikti per 6 valandas. Pykinimas, vėmimas, viduriavimas gali kamuoti suvalgius nenuodingų grybų, tai virškinamojo trakto dirginimo požymiai.
Jei užvalgius grybų sveikatos sutrikimai užsitęsia ilgiau nei šešias valandas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytojus. Net esant ir nesunkiams negalavimams geriau save apsidrausti ir kreiptis į ligoninę pagalbos nei laukti tolesnių požymių. Laikas – jūsų nenaudai. Jis gali būti pagrindinis veiksnys sprendžiant gyvenimo ar mirties klausimą. Apskritai, kuo sunkesnis apsinuodijimas, tuo vėliau pasireiškia jo požymiai.
Nuodai tiesiogiai veikia kepenų ląsteles – hepatocitus, jas žudydami (nekrotizuodami). Kuo daugiau pažeidžiama ląstelių, tuo didesnė kepenų dalis neatlieka savo funkcijos. Taip vystosi ūminis kepenų nepakankamumas, neretai pereinantis į lėtinį. Atsižvelgiant į pažeidimo dydį, gali būti reikalinga net kepenų transplantacija. Šiuo metu donorų nėra daug, ir tai nedžiugina. Šiuo atveju priešnuodžiai veikia kaip siena ir neleidžia nuodui pasiekti kepenų ląstelių. Jie paprasčiausia užblokuoja kelią.
Priešnuodžiai arba antidotai – tai medžiagos, tiesiogiai ir netiesiogiai inaktyvuojančios nuodus ir mažinančios jų poveikį. Yra priešnuodžių, kurie jungiasi su nuodingosiomis medžiagomis ir paverčia jas nekenksmingais junginiais. Kiti priešnuodžiai neleidžia nuodams organizme skilti į dar pavojingesnius junginius, t.y. keičia nuodingų medžiagų metabolizmą. Trečiajai grupei priklauso priešnuodžiai, turintys priešingą nei nuodų poveikį.
Priešnuodžiai turi stiprų poveikį. Prieš pradedant juos vartoti, pirmiausia įvertinama nauda ir rizika. Vienaip ar kitaip priešnuodžių nauda yra daug didesnė nei galimi sveikatos (kepenų) pažeidimai. Sakykime, patvirtinus apsinuodijimą žalsvąja musmire, klausimas iš esmės nediskutuotinas – priešnuodžiai būtini. Tai vienintelis būdas išgyventi.
Gydant apsinuodijusius pacientus priešnuodžiais, šių vaistų skiriama vadovaujantis tam tikromis schemomis, ir gydymas trunka ne vieną dieną. Apsinuodijus žalsvąja musmire, galimi ir kraujo krešumo sutrikimai, ir inkstų funkcijos nepakankamumas. Du keturis kartus per parą atliekami kraujo tyrimai, stebimi kepenų fermentai. Analizuojama dinamika – didėja jų ar mažėja, pagal tai yra koreguojamas gydymas.
Dėl savo ypatybių dauguma priešnuodžių yra labai brangūs. O dėl nedidelių suvartojimo kiekių didžioji dauguma priešnuodžių Lietuvoje neregistruoti, tačiau, nuo 2004 m. įsigalėjus sveikatos apsaugos ministro įsakymui dėl apsirūpinimo būtinaisiais priešnuodžiais, Lietuvos ligoninės privalo jais apsirūpinti. Kalbant apie grybų priešnuodžius, padėtis kita – jie nėra labai brangūs, net ir miestelių ligoninės jų turi. Nebūtinai tai turi būti specializuotas toksikologijos skyrius. Esant sunkiems apsinuodijimams, pacientai gali būti perkeliami ir į didesnes asmens sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose dirba klinikinės toksikologijos gydytojai. Išsivysčius kepenų nepakankamumui dėl toksinio nuodų poveikio, kepenų transplantacijos atvejai Lietuvoje iki šiol yra tik pavieniai.
Apsinuodijimo simptomai (pvz., žalsvąja musmire) ir eiga gydytojams jau žinoma. Pirmoji diena praeina praktiškai be simptomų, žmogus jaučiasi normaliai. Antrą dieną atsiranda vėmimas, pilvo spazmai, viduriavimas. Trečią parą pacientas fiziškai jaučiasi gerai, nors visi tyrimai labai blogi. Pagerėjimas apgaulingas, tai vadinama slaptuoju periodu, kuris suteikia prognozę apie gana sunkų apsinuodijimo atvejį. Išryškėja sunkus kepenų pažeidimas.
Paprastai pacientai pagalbos kreipiasi antrą parą, kai pajunta sveikatos sutrikimus, arba jau ketvirtą, kai sveikata ir bendra būklė pradeda greitai blogėti. Trečiosios paros apgaulingas pagerėjimas dažniausiai žmones nuramina ir suteikia vilčių.
Neseniai sužinota, kad žaliuokė, valgant kelis kartus per dieną ir kelias dienas iš eilės, gali sukelti mirtiną pavojų žmogaus gyvybei. Grybų mėgėjams Lietuvoje tai galbūt atrodytų keistai, bet užsienio specialistams tai jau žinoma seniau. Lietuvoje toks atvejis jau įregistruotas. Artimieji po žmogaus mirties pasakojo, jog žmogus (dzūkas) buvo prisirinkęs daug šios rūšies grybų ir kelias dienas iš eilės tris kartus per dieną tiesiog jomis maitinosi.
Lyginant kelerių metų statistinius duomenis, didesnių pasikeitimų nepastebima. Kiekvienais metais Lietuvoje nuo apsinuodijimo grybais gydoma apie 300 žmonių (2005 m. – 225, 2006 m. – 216). 2006 m. po kelerių metų pertraukos dėl apsinuodijimo grybais mirė vienas pacientas.
Kepenis galima apsaugoti
Esant toksiniam kepenų pažeidimui ir nepakankamumui, apsinuodijimų atvejais rekomenduojama vartoti kepenis apsaugančių vaistų (hepatoprotektorių). Jie pagreitina nuodų išsiskyrimą, padeda išsaugoti kepenų funkciją, apsaugoti kepenų ląsteles nuo pažeidimo.
Vienas iš tokių preparatų yra Essentiale forte N. Pagrindinės jo sudedamosios dalys yra nepakeičiamos nesočiosios linolio ir linoleno riebalų rūgštys bei oleino rūgštis. Vartojant vaisto, nesočiosios riebalų rūgštys įsijungia į pažeistų kepenų ląstelių membraną, reguliuoja ląstelių riebalų apykaitą.
Vaistas, kaip papildomas medikamentas, tinka ne tik ligoniams, kuriems toksinis kepenų pažeidimas atsirado dėl apsinuodijimo įvairiomis medžiagomis, bet ir sergantiems ūminiu arba lėtiniu hepatitu, kepenų ciroze, esant riebalinei kepenų infiltracijai ir degeneracijai, jeigu yra nėštumo toksikozė, kepenų ląstelių nekrozė, jeigu reikia palengvinti ligonio būklę prieš tulžies latakų ar kepenų operacijas bei po jų. Patekę į tulžį, fosfolipidai aktyvina cholesterolio apykaitą, mažina tulžies litogeninį indeksą bei neleidžia susidaryti akmenims
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
ir visada, pries eidamas grybauti, pavartau knygele apie valgomus grybus (grybaut tenka retai, tai cia iseina, kaip ivadinis instruktazas).