){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Sojos pupelės yra įvairaus dydžio bei spalvos (juodos, rudos, melsvos, geltonos, margos). Jose yra 40 proc. baltymų, 20 proc. riebalų, 35 proc. angliavandenių, kurių nemažą dalį sudaro maisto skaidulos. Taip pat biologiškai veiklių medžiagų – izoflavonų (augalinių medžiagų, panašių į estrogenus), saponinų.
Sojos pupelių baltymų sudėtyje yra visų būtinųjų aminorūgščių, kurių negali sintetinti žmogaus organizmas; sojos baltymai savo kokybe prilygsta gyvulinės kilmės baltymams, yra gerai virškinami. Kiek mažiau jame aminorūgščių cisteino ir metionino, kurių kiekį galima papildyti vartojant kitų augalinių baltymų (ryžius, kukurūzus, kviečius).
Amerikos širdies asociacija (2006 sausio mėn.) rekomenduoja vartoti sojos produktus dėl jų teigiamo poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai, kadangi juose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, maisto skaidulų, vitaminų (B12, E, K), mineralų (geležies, cinko), mažai sočiųjų riebalų, kurie skatina aterosklerozės vystymąsi. Juos patartina vartoti vietoj gyvulinės kilmės produktų, kuriuose daug baltymo, sočiųjų riebalų, cholesterolio.
• Laikomasi vegetariškos dietos (be mėsos ir žuvies produktų), t.y. valgant tik augalinį maistą kartu su pieno produktais ar/ir kiaušiniais ar be jų.
• Organizmas netoleruoja laktozės – nesugeba virškinti pieno cukraus laktozės dėl fermento laktazės stokos. Pieno produktų vartojimas tokiems žmonėms gali išprovokuoti pilvo pūtimą, skausmą, viduriavimą, pykinimą.
• Sergama galaktozemija – paveldima medžiagų apykaitos liga, kai organizmas nesugeba panaudoti pieno cukraus galaktozės. Dėl to galaktozė kaupiasi smegenyse, kepenyse, inkstuose, akyse, pažeisdama juos; laiku nediagnozuota liga gali būti mirtina. Nuo pat pirmų dienų ir visą gyvenimą reikia vengti pieno produktų.
• Sergant celiakija, kurią sukelia organizmo reakcija į gliuteną (baltymas, esantis daugumos grūdinių kultūrų (kviečių, rugių, miežių ir kt.) sudėtyje), pasireiškianti įvairiais virškinamojo trakto sutrikimais (viduriavimu, pilvo skausmais ir kt.). Pagrindinis gydymas – visą gyvenimą vengti gliuteno turinčių produktų.
• Kaip alternatyva kūdikiams, alergiškiems žmogaus ir karvės pieno baltymams, netoleruojantiems laktozės
Sojos produktai netinka, jeigu sukelia alergiją, kuri gali pasireikšti įvairiais simptomais, pradedant odos bėrimu, baigiant mirtimi. Soja įeina į 9 dažniausiai sukeliančių alergiją produktų sąrašą, neretai kartu būna kryžminė alergija kitiems augalams, dažniausiai riešutams (žemės, graikiniams, lazdynų, migdolams ir kt.).
Skiriamos kultūrinės ir laukinės sojos pupelių rūšys. Pirmosios tinkamos valgiui gaminti, yra švelnaus riešutų skonio, sudėtingesnės struktūros, jose daugiau baltymų, mažiau riebalų nei laukinėse rūšyse.
Daugiausiai sojos pupelių auginama aliejui gaminti, mažiau gyvulių pašarui, taip pat žmonių maisto gamybai.
Rytų virtuvėse yra plačiai paplitę įvairūs produktai iš sojos: pienas, jogurtas, baltasis sūris, grietinėlė, varškė, aliejus, mėsa, miltai, padažai, šokoladas „be pieno“, ledai.
Įvairiu pavidalu ji vartojama gaminant sriubas, salotas, garnyrus, antruosius patiekalus, desertus, gėrimus.
Soja naudojama ir gaminant įvairias ne maisto prekes – muilą, kosmetiką, dervas, plastikus, spalvotus pieštukus, rašalą, tirpiklius, drabužius, organinį kurą ir kt.
Iš sojos pupelių gaminami produktai, kuriuose gausu baltymų, – miltai, koncentratas, izoliuotas sojos baltymas.
Sojos miltai gaunami sojos pupeles sumalant. Yra įvairaus riebumo (0,5–20 proc.), kartais į juos pridedama lecitino; viena iš jų modifikacijų – sojos grūdeliai (faršas).
Sojos baltymo koncentrate yra 70 proc. baltymų, 20 proc. angliavandenių, 1 proc. riebalų. Iš 1 tonos suliesintų (apvalytų nuo riebalų) sojos pupelių gaunama apie 750 kg sojos baltymo koncentrato. Jo dedama į keptus produktus, pusryčių košes, mėsos produktus, kur padeda sulaikyti vandenį ir riebalus, pagerindamas maistinę vertę (daugiau baltymų, mažiau riebalų). Išleidžiamas įvairių formų: granulių, miltų. Kadangi jis lengvai virškinamas, rekomenduojamas vaikams, nėščiosioms, maitinančioms moterims, pagyvenusiems žmonėms.
Izoliuotas sojos baltymas – labai gerai išgrynintas, jo minimali koncentracija sudaro 90 proc., gaminamas iš suliesintų sojos miltų, iš jo pašalinti riebalai ir angliavandeniai. Yra neutralaus skonio ir kvapo, retai sukelia vidurių pūtimą. Vartojamas mėsos produktų konsistencijai pagerinti, baltymų koncentracijai produktuose padidinti, skoniui sustiprinti, emulsifikacijos procesui.
Tekstūruotas sojos baltymas yra tešlos konsistencijos, gaminamas iš aukštą azoto tirpumo indeksą turinčių sojos miltų be riebalų; yra kelių formų: granulių, dribsnių, įvairios formos gabaliukų, kurie džiovinami orkaitėje. Baltymo kiekis jame 50 proc.; produktą prieš vartojimą reikia išvirti ar išmirkyti; produkto ir vandens santykis 1:2; jeigu jis pagamintas iš sojos koncentrato, kur baltymo koncentracija siekia 70 proc., šis santykis padidėja iki 1:3. Po minėto apdorojimo pradinis gaminių tūris padidėja 2–3 kartus. Mirkymui dažniausiai vartojamas šaltas ar karštas vanduo, pridėjus šiek tiek acto ar citrinos sulčių. Tinka ir sultinys, pagardintas prieskoniais.
Tekstūruotas sojos baltymas gali būti vartojamas kaip mėsos pakaitalas, kadangi yra panašios tekstūros (skaidulos), gali 33 proc. pakeisti tuno mėsą salotose. Papildytas maisto skaidulomis, jame mažai riebalų ir natrio. Sausą tekstūruotą sojos baltymą galima laikyti ilgiau nei metus kambario temperatūroje, tačiau paruoštą (išmirkytą ar išvirtą) reikia laikyti šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas.
Sojos pieno ir varškės gamybos technologijos pradininku laikomas 164 pr. Kristų Kinijoje gyvenęs Liu An iš dinastijos Han.
Sojos pienas – gėrimas, pagamintas iš sojos pupelių. Tradiciškai sojos pienas – tai stabili emulsija iš aliejaus, vandens ir baltymo, tai paprastai vandeninis ekstraktas iš sojos pupelių. Jame beveik ta pati baltymų proporcija kaip ir karvės piene, t.y. apie 2–3,5 proc. riebalų, 2,9 proc. angliavandenių.
Saldus sojos pienas paskaninamas cukranendrių cukrumi, sirupu, vanile.
Sūrus pienas gaminamas derinant su kapotų marinuotų garstyčių žalumynais, džiovintomis krevetėmis, druska ir kt.
Sojų varškė (tofu) – fermentuotas sojų pienas, įgavęs želė pavidalą.
Jos gaminimo receptų yra įvairių: pateikiama kaip desertas, derinama su kitais produktais (riešutais, kiaušiniu), gali būti pikantiško, sūroko skonio, įvairios konsistencijos.
Sojos pagrindu gaminamuose pieno produktų ekvivalentuose mažai kalcio, todėl neretai jo pridedama papildomai.
Sojos padažui gaminti naudojamos virtos sojos pupelės, skrudinti grūdai, vanduo ir druska. Yra šviesesnio ar tamsesnio atspalvio. Tyrimai, atlikti Singapūro nacionaliniame universitete, parodė, kad tamsiame sojos padaže yra 10 kartų daugiau antioksidantų nei raudonajame vyne. Šis produktas netinka laikantis mažai druskos turinčios dietos, kadangi padažo neįmanoma pagaminti visiškai be druskos.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę