Maisto kokybė priklauso ir nuo gaminimo būdo

Tyrimai įrodė, kad apie 60–70 proc. visų tiek ūminių, tiek ir lėtinių somatinių ligų kyla dėl netinkamai pasirinktos ar nesuderintos mitybos. Iš dalies tai priklauso nuo neteisingo maisto ruošimo būdo, maisto produktų nesuderinamumo, gausaus maisto ir prieskonių vartojimo, ypač druskos bei cukraus. Maisto vertė labai priklauso nuo žaliavos laikymo sąlygų ir paruošimo procesų
 

Maisto ruošimo būdų yra daug ir įvairių. Turi būti pasirinktas toks būdas, kuris maksimaliai išsaugotų produktuose esančias naudingąsias medžiagas. Svarbu, kad jame išliktų kuo daugiau nesuskaidytų ir natūralių angliavandenių, aminorūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jei maisto gaminimo metu sunaikinamos būtinos organizmui medžiagos, tada tiesiog reikia pakeisti valgymo ir maisto ruošimo įpročius.

 

Apie terminį apdorojimą


Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas. Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Dėl šilumos poveikio vitaminas B6, niacinas, folio rūgštis, karotinoidai atpalaiduojami nuo sunkiai virškinamų kompleksų ir geriau pasisavinami.
Daugeliu atvejų mitybos požiūriu šviežios daržovės naudingesnės nei virtos. Tačiau, pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant ar kepant.
Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. Gaminant augalinės kilmės maistą, verdant dideliame vandens kiekyje, aukštoje temperatūroje, suardomi vitaminai. Šilumai jautriausi tiaminas ir askorbo rūgštis, karotinoidai ir folio rūgštis. Lipidai, mineralai, vitaminas K, biotinas, niacinas yra atsparesni šilumai.


 

Virimas garuose


Daugumą lapinių daržovių patartina virti mažame vandens kiekyje maždaug 5 min., kad išliktų vitaminai ir mikroelementai. Vienas iš sveikiausių maisto ruošimo būdų yra virimas garuose bei troškinimas. Maisto medžiagoms mažiau pavojinga trumpalaikė aukšta temperatūra negu ilgalaikė vidutinė. Taip gaminami produktai neveikiami arba labai nedaug veikiami skysčių, todėl išlieka daugiau maistinių medžiagų. Taip pat gaminant tokiu būdu maisto produkto skonis, aromatas bei išvaizda išlieka natūralūs, todėl reikia mažiau prieskonių ir druskos jiems pagardinti. Gaminant patiekalus šiuo būdu, visiškai nenaudojami riebalai.
 

Virimas vandenyje


Kitas maisto paruošimo būdas yra virimas. Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75o C temperatūra.
Taip pat šis būdas labai naudingas norint paruošti sveikus, mažai kaloringus mėsos patiekalus. Išvirtą mėsos ar paukštienos sultinį ataušinkite ir, kai gaminys atvės, nugriebkite paviršiuje plaukiojančius riebalus.
 

Kepimas


Kepant keptuvėje reikia dėti gana daug riebalų, gaminamas maistas tiesiog persisunkia riebalais, jis būna ne tik kepto maisto paviršiuje, bet ir įsigeria giliau. Todėl dažnai valgyti keptą maistą nesveika. Be to, įkaitinto aliejaus struktūra pasikeičia, o, naudojant tą patį aliejų keletą kartų, jame atsiranda kancerogenų, vėžį sukeliančių medžiagų.
Tik apkepintas maistas yra kiek sveikesnis už visiškai iškepusį, nes sunaudojama mažiau riebalų. Norint sumažinti aliejaus ar kitų riebalų kiekį pagamintame kepsnyje, jį galima nusausinti.
 

Kepimas be riebalų


Galima patiekalus kepti ir be riebalų. Tiesiog reikia pasirinkti tokiai technologijai pritaikytą keptuvę. Maistui kepti ar skrudinti rinkitės nesvylančias keptuves ir kitus kepimo indus. Tinka ir keptuvės su grotelėmis ant dugno. Taip išsiskyrę ruošiamos mėsos riebalai nuteka ant keptuvės dugno, po grotelėmis. Tokiuose induose ruošiant maistą reikia mažiau aliejaus ar kitų riebalų. Iškeptą ar apkeptą maistą geriau iškart išimti iš keptuvės, kad į jį nesusigertų riebalai.
Gamindami maistą, venkite gyvulinės kilmės riebalų, geriau naudokite tokį aliejų, kuriame yra daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tokios rūšies yra alyvuogių bei sėmenų aliejus.
Grilyje galima be riebalų iškepti mėsą, žuvį ir kai kurias daržoves, pavyzdžiui, pomidorus, kukurūzus, cukinijas ar paprikas. Dažnai gaminti patiekalus anglimis kaitinamoje krosnelėje nepatartina, nes taip paruoštame maiste gali susidaryti kancerogenų. Mėsos riebalams lašant ant anglių, susidaro kenksmingos medžiagos, kurios kartu su dūmais įsigeria į kepamą patiekalą. Būtų sveikiau patiekalą kepti taip, kad nesusidarytų apanglėjusių kraštelių, arba tiesiog kepti orkaitėje ar ant laužo gaminį įvyniojus į foliją.
 

SŽ pataria


Norėdami paruošti mažiau kaloringą maistą, prieš dėdami paukštieną ar mėsą į puodą, keptuvę ar grilį, nulupkite odą ir išpjaustykite riebalus.
Kuo rūpestingiau pašalinsite riebalus prieš virdami, troškindami ar kepdami maistą, tuo mažiau riebalų suvartosite valgydami paruoštus patiekalus.

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

mezym
2009-01-07 13:18
po valgymo vieso maitinimo imonese reikalingi vaistai skranziui gydyti.Tai gaunasi labai brangu,nes sumoki uz beverti maista ir dar perki vaistus.O kaip ikainoti pakenkima sveikatai?
gel
2007-01-17 17:44
na kiek namuose ruosiame maista tai niekada niekam nekilo jokiu problemu. O kai pavalgai kavinese, picerijose ir pan, tai gerai jei tik virskinimo sutrikimu atsiperki

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai