){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Maisto ruošimo būdų yra daug ir įvairių. Turi būti pasirinktas toks būdas, kuris maksimaliai išsaugotų produktuose esančias naudingąsias medžiagas. Svarbu, kad jame išliktų kuo daugiau nesuskaidytų ir natūralių angliavandenių, aminorūgščių, vitaminų bei mineralinių medžiagų. Jei maisto gaminimo metu sunaikinamos būtinos organizmui medžiagos, tada tiesiog reikia pakeisti valgymo ir maisto ruošimo įpročius.
Norint pagerinti bei pagreitinti maisto medžiagų virškinimą ir pasisavinimą organizme, maistas termiškai apdorojamas. Pakaitinti baltymai ir angliavandeniai pasisavinami lengviau. Dėl šilumos poveikio vitaminas B6, niacinas, folio rūgštis, karotinoidai atpalaiduojami nuo sunkiai virškinamų kompleksų ir geriau pasisavinami.
Daugeliu atvejų mitybos požiūriu šviežios daržovės naudingesnės nei virtos. Tačiau, pavyzdžiui, pupelėse ir baklažanuose yra toksinų, kurie panaikinami tik verdant ar kepant.
Šiluma veikia ne tik teigiamai, bet ir neigiamai: dėl aukštos temperatūros poveikio dauguma organizmui reikalingų maisto medžiagų visiškai arba iš dalies suyra. Gaminant augalinės kilmės maistą, verdant dideliame vandens kiekyje, aukštoje temperatūroje, suardomi vitaminai. Šilumai jautriausi tiaminas ir askorbo rūgštis, karotinoidai ir folio rūgštis. Lipidai, mineralai, vitaminas K, biotinas, niacinas yra atsparesni šilumai.
Daugumą lapinių daržovių patartina virti mažame vandens kiekyje maždaug 5 min., kad išliktų vitaminai ir mikroelementai. Vienas iš sveikiausių maisto ruošimo būdų yra virimas garuose bei troškinimas. Maisto medžiagoms mažiau pavojinga trumpalaikė aukšta temperatūra negu ilgalaikė vidutinė. Taip gaminami produktai neveikiami arba labai nedaug veikiami skysčių, todėl išlieka daugiau maistinių medžiagų. Taip pat gaminant tokiu būdu maisto produkto skonis, aromatas bei išvaizda išlieka natūralūs, todėl reikia mažiau prieskonių ir druskos jiems pagardinti. Gaminant patiekalus šiuo būdu, visiškai nenaudojami riebalai.
Kitas maisto paruošimo būdas yra virimas. Verdant ne tik suardomos maisto medžiagos, bet ir sunaikinami įvairūs mikroorganizmai. Mikroorganizmai žūsta, kai verdamo produkto viduje pasiekiama 75o C temperatūra.
Taip pat šis būdas labai naudingas norint paruošti sveikus, mažai kaloringus mėsos patiekalus. Išvirtą mėsos ar paukštienos sultinį ataušinkite ir, kai gaminys atvės, nugriebkite paviršiuje plaukiojančius riebalus.
Kepant keptuvėje reikia dėti gana daug riebalų, gaminamas maistas tiesiog persisunkia riebalais, jis būna ne tik kepto maisto paviršiuje, bet ir įsigeria giliau. Todėl dažnai valgyti keptą maistą nesveika. Be to, įkaitinto aliejaus struktūra pasikeičia, o, naudojant tą patį aliejų keletą kartų, jame atsiranda kancerogenų, vėžį sukeliančių medžiagų.
Tik apkepintas maistas yra kiek sveikesnis už visiškai iškepusį, nes sunaudojama mažiau riebalų. Norint sumažinti aliejaus ar kitų riebalų kiekį pagamintame kepsnyje, jį galima nusausinti.
Galima patiekalus kepti ir be riebalų. Tiesiog reikia pasirinkti tokiai technologijai pritaikytą keptuvę. Maistui kepti ar skrudinti rinkitės nesvylančias keptuves ir kitus kepimo indus. Tinka ir keptuvės su grotelėmis ant dugno. Taip išsiskyrę ruošiamos mėsos riebalai nuteka ant keptuvės dugno, po grotelėmis. Tokiuose induose ruošiant maistą reikia mažiau aliejaus ar kitų riebalų. Iškeptą ar apkeptą maistą geriau iškart išimti iš keptuvės, kad į jį nesusigertų riebalai.
Gamindami maistą, venkite gyvulinės kilmės riebalų, geriau naudokite tokį aliejų, kuriame yra daugiau polinesočiųjų riebalų rūgščių. Tokios rūšies yra alyvuogių bei sėmenų aliejus.
Grilyje galima be riebalų iškepti mėsą, žuvį ir kai kurias daržoves, pavyzdžiui, pomidorus, kukurūzus, cukinijas ar paprikas. Dažnai gaminti patiekalus anglimis kaitinamoje krosnelėje nepatartina, nes taip paruoštame maiste gali susidaryti kancerogenų. Mėsos riebalams lašant ant anglių, susidaro kenksmingos medžiagos, kurios kartu su dūmais įsigeria į kepamą patiekalą. Būtų sveikiau patiekalą kepti taip, kad nesusidarytų apanglėjusių kraštelių, arba tiesiog kepti orkaitėje ar ant laužo gaminį įvyniojus į foliją.
Norėdami paruošti mažiau kaloringą maistą, prieš dėdami paukštieną ar mėsą į puodą, keptuvę ar grilį, nulupkite odą ir išpjaustykite riebalus.
Kuo rūpestingiau pašalinsite riebalus prieš virdami, troškindami ar kepdami maistą, tuo mažiau riebalų suvartosite valgydami paruoštus patiekalus.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę