Jau minėto medaus pagrindą sudaro ir jam saldų skonį suteikia jame esanti gliukozė ir fruktozė. Beje, fruktozė dabar pasaulyje vis dažniau vartojama vietoj cukraus. Fruktozės yra ne tik meduje, bet ir visuose vaisiuose bei uogose, turinčiose salsvą skonį (todėl ji dar vadinama vaisių cukrumi).
Išgryninta fruktozė - balti smulkūs milteliai, 2-3 kartus saldesni už cukrų, tirpūs vandenyje ir spirite, atsparūs aukštai temperatūrai. Jie turi malonų saldų skonį, pagerina vaisių ir uogų aromatą. Organizme fruktozė pasisavinama iš kraujo lėčiau negu cukrus. Jei organizme yra pakankamai insulino, ji nedidina cukraus kiekio kraujyje. Fruktozė - idealus saldiklis sergantiems cukralige ar turintiems rizikos faktorių ja susirgti.
Apie 13 proc. patekusios į organizmą fruktozės sunaudojama organizmo energetiniams poreikiams, o didžioji dalis sukaupiama glikogeno pavidalu kepenyse ir gali būti panaudojama sunkiai dirbant, badaujant, adaptuojantis, ilgalaikės įtampos metu. Dėl šios priežasties fruktozę vis dažniau pasirenka sportininkai. Tyrimai įrodė, kad vartojant fruktozę rečiau susidaro gelsvos dantų apnašos ir jos lengviau pašalinamos negu vartojant cukrų. Fruktozė saugo dantis nuo karieso, todėl rekomenduojama mažamečiams vaikams. Vis dažniau fruktozės dedama ir į motinos pieną pakeičiančius mišinius, vaisių tyreles. Fruktozė rekomenduojama vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi gerai stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje, veikia kaip ilgalaikis energijos šaltinis.
Fruktozė tinka ir linkusiems tukti. Eksperimentais nustatyta, kad fruktozės riebaliniame audinyje susikaupia 5 kartus mažiau negu gliukozės. Be to, nors gliukozės ir fruktozės kaloringumas panašus (1 g = 4 kcal), daug saldesnės fruktozės reikia gerokai mažesnio kiekio tam pačiam saldumo efektui pasiekti.
Fruktozė pagreitina alkoholio suirimą organizme, todėl gali būti vartojama gydant apsinuodijimą svaigalais. Ji pasižymi teigiamu poveikiu pasireiškus pagirių sindromui.
Dėl visų išvardintų savybių pasaulyje nuolat didėja fruktozės paklausa, nors kaina dėl sudėtingo gavybos proceso yra aukštesnė negu cukraus. Plintant nejudriai gyvensenai, daugėjant nervinių stresų, neracionaliai maitinantis, daugėjant nutukusių žmonių, maistą su fruktoze ima vartoti ne tik sergantieji cukralige. Ji tapo svarbia sveiko maisto pramonės žaliava. Džemai, šokoladai, sausainiai, sultys, konditerijos gaminiai, jogurtai, gėrimai Vakarų pasaulyje vis dažniau saldinami fruktoze. Šiais produktais prekiauja ir Lietuvos vaistinės.
Turint grynos fruktozės, nesunku kai kuriuos patiekalus pasigaminti ir savo virtuvėje. Ne viena šeimininkė jau bandė virti uogienę su fruktoze. Tik nereikėtų pamiršti, kad ilgai virinant dalis fruktozės gali suirti, todėl patartina ja pasaldinti jau bebaigiančias virti uogienes ir džemus. Su fruktoze išvirtos uogienės būna labai aromatingos, bet kai kurios uogos gali tapti neįprastos spalvos. Beje, fruktozė gali išryškinti kai kurių kavos rūšių kartoką skonį. Jos daugiau reikia tam pačiam saldumo efektui pasiekti karštuose gėrimuose ir daug mažiau šaltuose.
Kepiniai su fruktoze visuomet yra gražaus rusvo atspalvio. Juos reikia kepti maždaug 50 laipsnių žemesnėje temperatūroje negu kepinius su cukrumi. Fruktozė gerai sugeria drėgmę, todėl kepiniai ilgiau liks švieži, minkšti ir purūs. Bet dėl šios savybės fruktozės miltelius reikia saugoti nuo drėgmės, visuomet laikyti sandariai uždengtus ir sausoje vietoje.
Be abejonių, ateityje fruktozės vartojimas dar labiau padidės. Norėtųsi, kad ji taptų ir jūsų draugu.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Kaip atstatyti normalias žarnyno funkcijas?