Lietuvos visuomenė sensta, daugėja garbaus amžiaus žmonių, kurie dažnai negali pasigirti gera sveikata, yra kamuojami įvairių ligų, o neretai ir nebegali normaliai apsitarnauti. Toli gražu ne visada juos gali prižiūrėti artimieji, nes jie dirba ar patys turi sveikatos problemų, o gal jiems trūksta būtinų tokių ligonių priežiūrai reikalingų žinių ir įgūdžių. Todėl nemažai senolių gydosi ir yra prižiūrimi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse. Kokiomis sąlygomis gyvenimo saulėlydžio dienas jose leidžia senoliai? Ar atidesnis žvilgsnis į jas galėtų išsklaidyti neigiamus mitus, kurių, deja, nemažai esame susikūrę?
Vilniaus Vilkpėdės palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė yra didžiausia tokio profilio ligoninė Lietuvoje ir bene seniausia. Ji pastatyta geležinkelininkams ir karo įgulai gydyti 1912 metais, kai per Vilnių buvo nutiesta geležinkelio liniją Peterburgas - Varšuva. Dabar tai renovuota, gražiai sutvarkyta, atokiau nuo miesto centro įsikūrusi, žalio parko apsupta gydymo įstaiga, teikianti kokybiškas slaugos paslaugas.
Didžiąją dalį čia dirbančio medicininio personalo sudaro slaugytojai. Tiksliau pasakius, tai daugiausia moterys – beveik 70 slaugytojų. Ilgametę slaugytojos darbo patirtį turinti Rita Stankevičienė sako, kad slaugytojų veikla neapsiriboja medicinine pacientų priežiūra. Slaugytojas turi būti ir socialinis darbuotojas, ir psichologas, ir pedagogas.
Medicininis išsilavinimas ir didelė širdis
„Šalia kvalifikacijos ir specialių įgūdžių slaugytojui yra būtinos tokios savybės kaip kantrybė, gerumas, švelnumas, atjauta. Seniau mus vadindavo gailestingosiomis seserimis, manau, kad toks apibūdinimas puikiai atspindi mūsų misiją. Mūsų darbo esmė – nuoširdžios pastangos padėti pacientams, geriausiu atveju atstatyti jų sveikatą, kad jiems sugrįžus į namus, jų gyvenimo kokybė būtų geresnė nei iki atvykstant pas mus. O jei pacientui tai jau paskutinė gyvenimo stotelė, kad joje būtų kuo daugiau gerų emocijų ir mažiau skausmo“, – teigia patyrusi slaugytoja.
Gražiai apie slaugytojo darbą yra pasakiusi dvidešimto šimtmečio ketvirtąjį dešimtmetį gyvenusi žinoma slaugė V. Monkutė: „Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. Kada baigiasi daktaro platus kelias, lieka seselės siauras takelis“.
{banner-24}
Neretam iš mūsų gyvenime tenka tapti savo artimųjų slaugytoju. Tada galime įvertinti, kad tai tikrai nėra paprasta ir lengva – skirti dėmesį, priežiūrą, stebėti, guosti. Ir visa tai slaugant vieną ligonį, o ne 20 kaip ligoninėje.
Europinio lygio dar reikia siekti
Slaugytojai Ritai yra tekę padirbėti ir Ispanijos bei Vokietijos slaugos ligoninėse. Ji gali palyginti sąlygas užsienyje ir Lietuvoje. „Visur slaugytojo darbas reikalauja atsidavimo, atidos ir geros širdies. Tik, deja, slaugos paslaugų kokybę nemažai lemia ir ligoninių materialinis aprūpinimas. Dėl nepakankamo finansavimo mums dar trūksta slaugos priemonių. Be to, juntame didelį darbuotojų trūkumą, nes nemažai slaugytojų išvažiavo dirbti į užsienį. Aš ilgai ten neišbuvau. Nors viliojo geros darbo sąlygos, didelis atlyginimas, namo gražino tėvynės ir šeimos ilgesys“, – atvirauja slaugytoja.
Padirbusi užsienyje Rita pamatė tokį svarbų skirtumą. Sakykim, Vokietijos slaugos ligoninėse vienas slaugytojas prižiūri 4-5 pacientus, o pas mus – iki 25. Akivaizdu, kad mūsų slaugytojai, nors ir labai norėdami daugiau laiko skirti kiekvienam pacientui, dažnai tiesiog nespėja to padaryti.
Lietuvos slaugos ligoninėse slaugytojams labai padeda slaugytojų padėjėjai. Jų Vilkpėdės slaugos ligoninėje dirba maždaug tiek, kiek ir slaugytojų – apie 70. Be jų būtų sunku užtikrinti pacientų asmens higienos poreikius, maitinimą, palaikyti švarą, išvežti į kiemą, pabendrauti. Į pacientų priežiūrą aktyviai įsijungia ir specialiai apmokyti savanoriai.
Mitai iškreipia tikrovę
Slaugytojui tenka ne tik dirbti su pacientais, bet nemažai bendrauti su jų artimaisiais. Jiems dažnai taip pat reikia psichologinės pagalbos ir pamokyti būtiniausių slaugos įgūdžių. „Gaila, bet dar vis pasitaiko, kai ligonių artimieji yra paveikti įvairių neigiamų mitų apie slaugos ligonines. Ne kartą teko girdėti, kad savo mama ar tėtį į slaugos ligoninę ketinantį vežti žmogų aplinkiniai įtikinėja, kad tai reiškia savo artimąjį pasmerkti mirčiai. Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone. Tiesiog didžioji dalis slaugos ligoninių pacientų seni, ligoti, neretai ir nepagydomai sergantys, todėl netekčių tikrai nepavyksta išvengti. Tačiau ir tokiems pacientams stengiamės palengvinti gyvenimo pabaigą ir šiam tikslui dirba didelė komanda: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, kiti specialistai. Ir, žinoma stengiamės, kad daugėtų pacientų, kurie iš mūsų ligoninės išvažiuoja į namus sveikesni, sustiprėję“, – tikina Vilkpėdės slaugos ligoninės slaugytoja.
Mato nuoširdų rūpestį
Slaugos ligoninės paslaugas savo patirtimi vertina pacientės Pranciškos Kavaliauskienės dukra Jadvyga. Moteris sako, kad jos 86 metų mama jau du metus „ant patalo“ ir turi daug ligų. „Man pačiai sunku ją prižiūrėti namuose, nes pati turiu sveikatos problemų, nesu pajėgi ją vartyti, kilnoti, kitaip aptarnauti. Vilkpėdės ligoninėje gauname kokybiškas medicinines paslaugas ir tikrai nuoširdų rūpestį, kas ne mažiau svarbu. Ir turiu pasakyti, kad tai nėra tik mano vienos nuomonė. Pasikalbu su kitų pacientų artimaisiais, jie taip pat ligoninės personalui jaučia didelį dėkingumą“.
Slaugytojai ir paciento artimieji – viena komanda
Vilkpėdės slaugos ligoninės direktorės Inos Čebotariovos teigimu, labai svarbus bendravimas su artimaisiais. „Kartu galima padaryti daugiau – galime vieni kitiems padėt. Artimieji gali pasidalinti savo nerimu, lūkesčiais, kartais suteikti ir tiesioginę pagalbą – pamaitinti, pasivaikščioti, pabendrauti. Slaugos personalas gali pasidalinti savo įgūdžiais, padrąsinimais, pastebėjimais, pamokymais, kaip teisingai paversti, pasodinti, prižiūrėti ligoniuką parsivežus į namus. Galime padėti pacientui ir vieni kitiems dirbdami komandoje“, - tikina ligoninės vadovė.
Vilkpėdės ligoninės direktorė sako tikinti, kad dar geresnę slaugomų pacientų priežiūrą padės užtikrinti gerėjanti finansinė situacija. Ir tokį sunkų slaugytojų darbą dirbančių žmonių pastangos bus labiau vertinamas, jiems nereikės žvalgytis į užsienius. Direktorė taip pat kviečia jaunimą save pasibandyti – būti slaugytojų padėjėjais, pagalbiniais medicinos darbuotojais ar tiesiog savanoriais, įsitikinant koks tai prasmingas darbas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę