[klausimas]Kaip galima papuošti dantis? Ar tik tais atvejais, kai dantys nepuošia žmogaus, žmogus puošia dantis?[/klausimas]
Žmogui būdinga siekti įsivaizduojamo tobulumo, išbandyti tai, kas nauja. Medicinos požiūriu sveiki dantys, kruopščiai prižiūrimi ir valomi, nereikalauja jokių kitų “priedų”. Tačiau jaunimas mėgsta puošti dantis iš metalo ar kristalų pagamintais juvelyrikos dirbiniais.
Dantų papuošalai gali būti trumpalaikiai ir ilgalaikiai. Trumpalaikiai klijuojami ant danties paviršiaus. Jie gali būti pagaminti iš popieriaus, plastmasės ir pan. Jie laikosi apie vieną parą. Skandinavijos šalyse, kur ypatingas dėmesys skiriamas dantų ligų profilaktikai, stomatologai tokius lipdukus naudoja kaip skatinimo gerai išsivalyti dantis priemonę. Tik gerai išsivalius dantis galima užklijuoti paveikslėlį.
Ilgalaikiai papuošalai gali būti iš metalo ar jo lydinių. Lietuvoje populiarūs įvairūs akmenukai ir vadinamieji “deimančiukai”, kurie dažniausiai yra cirkonio kristalai. Jie nebrangūs, blizga lyg brangūs kristalai. Vakarų šalyse įžymūs žmonės puikuojasi tikrais deimantais papuoštais dantimis.
Šie papuošalai klijuojami ant danties paviršiaus. Jie labai gerai priglunda ir nejaučiami.
Dantų technikos laboratorijose tikri deimantai gali būti įliejami į dirbtinį danties vainikėlį ir padengiami bespalvės keramikos sluoksniu. Įliejamo technika taikoma tik naudojant tikrus deimantus, nes cirkonio kristalai neatlaikytų technologinių procesų temperatūros.
Be to, dirbtinius vainikėlius, kol jie dar laboratorijoje, ne paciento burnoje, galima papuošti įvairiais piešiniais.
Dantų puošimas atliekamas stomatologijos kabinetuose. Taikomos panašios kaip dantų plombavimo technikos, prieš tai gerai nuvalius, nupoliravus ir išėsdinus emalį. Jeigu tai atliekama su sveiku dantimi, reikia pasakyti, kad etiniu požiūriu to daryti gydytojui nederėtų. Paciento įgeidį atrodyti patraukliai, žaismingai ir jaunatviškai reikia derinti su principu “svarbiausia - nepakenk!”.
Stomatologas iš pradžių turėtų įvertinti paciento emocinę bei psichikos būklę, paaiškinti, kad dantų puošimas įmanomas tik tada, kai burnos ertmė kruopščiai prižiūrima, dantys valomi kokybiškai. Jei burnos higiena bloga, maisto likučiai, apnašos, kurios kaupiasi vagelėse bei tarpdančiuose, ilgainiui sukelia dantų kariesą, dantenų pažeidimus.
Stomatologas turėtų patarti pacientui, kurį dantį geriausiai tiktų papuošti. Tai galėtų būti jau plombuotas dantis, vieta, pažeista hipoplazijos (įgimtas danties kietųjų audinių struktūros nevienalytiškumas), pigmentinių dėmių (jų gali atsirasti dėl vaikystėje vartotų tetraciklino preparatų, sergant endokrininėmis ligomis) ar fluorozės (dėl per didelės fluoro koncentracijos geriamajame vandenyje “žydintys” dantys).
Priklijuoti papuošalai laikosi apie vienerius metus. Kai jie nukrenta, priklijavimo vietoje lieka šviesesnė dėmė.
[klausimas]Kaip išsisukti iš padėties? [/klausimas]
Rekomenduotina papuošalo vietoje atlikti fluoro lako aplikaciją ir taip remineralizuoti danties paviršiaus struktūrą. Jeigu pacientas rūko ar geria daug kavos, kontrastas bus ypač ryškus. Tada belieka balinti visus dantis. O tai yra papildoma ir ne visuomet būtina procedūra.
[klausimas]Ar saugu nešioti danties papuošalą?[/klausimas]
Jeigu papuošalas pritaikytas skoningai, jis puošia šypseną, o tai maloniai nuteikia ir aplinkinius. Tačiau papuošalą galima prarasti ir visiškai netikėtai, ne išimtis praryti naktį arba valgant. Jeigu jis patektų į kvėpavimo takus, esama rizikos uždusti.
Kad ir kaip profesionaliai būtų įdėtas papuošalas, svarbu labai gerai prižiūrėti burnos ertmę. Kol pacientas neturi įgūdžių tai daryti reguliariai ir taisyklingai, dantų puošimą reikėtų atidėti.
[klausimas]Kaip burnos ertmę ir dantis gali veikti papuošalai, įveriami į burnos ertmės bei greta esančius audinius? [/klausimas]
Bet koks papuošalas yra svetimkūnis. Pavyzdžiui, auskaras, įvertas į liežuvį, gali nuolat žeisti dantis bei jų emalį. Kartais jaunuoliai kreipiasi į stomatologus dėl papuošalų sukelto uždegimo, atsiradus komplikacijų.
Papuošalų įvėrimas į liežuvį, lūpą ar po liežuviu yra nedidelė chirurginė intervencija. Galbūt ir neturėdami medicininio išsilavinimo, kai kurie įstaigų, kuriose teikiamos šios paslaugos, darbuotojai šias procedūras atlieka gerai. Vis tik žinotina, kad burnos sritis yra labai jautri, čia gausus kraujagyslių ir nervų tinklas, net nedidelis dūris gali būti infekcinės kilmės komplikacijų priežastis, nes mikroflora burnoje tam labai palanki. Auskaro įvėrimas visuomet sukelia lengvą uždegimą. Paprastai žaizdelė užgyja greitai, nes jauno žmogaus organizmas ir stipri imuninė sistema neleidžia išsivystyti komplikacijoms. Bet vėliau, susirgus gripu ar dėl kitų priežasčių nusilpus imunitetui, vyresniame amžiuje susirgus cukriniu diabetu, dūrio vietoje gali išsivystyti infekcija. Jei burnos ertmėje yra opelių ar įtrūkimų galima pavartoti Carbosan gelio. Jo sudėtyje esantis natrio karbenoksolonas slopina uždegimą, aktyvina gleivinės kraujotaką, mažina skausmą ir veikia daugelį virusų, tarp jų ir herpes, todėl opelės užgyja greičiau.
Organizmas kovoja prieš svetimkūnį. Neretai veriami pigūs bižuterijos, įvairių metalų lydinių auskarai gali sukelti alergines reakcijas. Veriant naudojami aplikaciniai anestetikai - nuskausminamieji aerozoliniai medikamentai. Bet kuris medikamentas, patekęs į organizmą, gali išprovokuoti komplikacijas dėl organizmo jautrumo konkrečiam vaistui - nuo lengvos alerginės reakcijos iki anafilaksinio šoko. O jeigu ūminė alerginė reakcija kiltų įstaigos, kurios darbuotojai nekompetentingi suteikti skubią pagalbą iki atvykstant “greitukės” medikams, klientui?
[klausimas]Ką patartumėte jaunuoliams, kurie nešioja įveriamus burnos papuošalus?[/klausimas]
Šypsotis! O tie, kurie nori pagerinti burnos estetinį vaizdą, tegul drąsiai kreipiasi į stomatologus. Jie, taikydami šiuolaikines technologijas, gali efektyviai padėti.
Daugiau informacijos Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro Dantų technologijų katedroje (K.Petrausko g. 15, Kaunas, tel.: (8*37) 33 27 78) bei Stomatologinės priežiūros klinikoje (Muitinės g. 15, Kaunas, tel.: (8*37) 32 28 43).
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę