Šiais laikais vis dažniau pas odontologą žmonės ateina ne tik dantų susigydyti, bet ir pasigražinti šypseną. Toks pageidavimas yra visiškai suprantamas, nes graži šypsena ne tik pagerina išvaizdą, bet ir prideda pasitikėjimo savimi.
Estetiniams dalykams labai sunku nustatyti apibrėžimą, nes grožio supratimas – individualus dalykas, ir tai visada gana subjektyvu. Kas gražu vienam, nebūtinai gražu visiems. Tačiau tam tikri dalykai daugumai žmonių visada atrodo patraukliai. Graži šypsena ir balti dantys tapo jaunystės, sėkmės, patrauklumo, pagaliau – sveikatos simboliu.
Mažai kam gali būti gražu geltoni, rudi, pilkšvi dantys. Kreivi, apgriuvę dantys gali kelti net pasibjaurėjimą. Dabar daugumai žmonių graži šypsena asocijuojasi su itin baltais ir idealiai lygiais dantimis, ypač plintant po pasaulį amerikietiškai kultūrai. Juk „Holivudo šypsena“ suprantama kaip sniego baltumo dantys.
Vis dėlto, paanalizavus danties anatomiją, reikėtų suvokti, kad natūralus dantis nėra visiškai baltas. Iš tiesų gamtoje sniego baltumo dantų net negali būti. Perpjovę dantį išilgai, matytume, kad danties vidus – dentinas yra geltonas, tik išorinis sluoksnis – emalis yra skaidrus ir baltas. Tačiau danties emalis yra plonytis (storiausiose vietose tesiekia 0,7–0,8 mm), todėl per jį persišviečiantis dentinas suteiks dančiui daugiau ar mažiau gelsvumo. Kandamasis danties kraštas visada šviesesnis nei danties sritis prie dantenų, nes ten storesnis danties emalis. Metams bėgant, emalis natūraliai plonėja, ir tai viena iš priežasčių, dėl ko dantys su metais tamsėja.
Taigi, suplanavus pasigražinti šypseną, reikėtų nepamiršti natūralumo, nes tai vienas iš labai svarbių veiksnių, nulemiančių estetinį vaizdą. Jei su dantų baltumu bus persistengta (ypač tai galioja atliekant estetinį plombavimą ar dengiant dantis porcelianu), tai dantys gali atrodyti nenatūraliai, taigi ir ne visada gražiai. Reikia atsižvelgti ir į žmogaus amžių – kas tiks dvidešimtmečiui, ne visada tinka sulaukus garbaus amžiaus.
Žmogaus dantis – sudėtingas ir tobulai estetiškas gamtos kūrinys. Jei norima tiksliai atkurti išvaizdą restauruojant dantį, tai nepakanka vien sukurti reikiamą formą ir atitaikyti spalvą. Danties vaizdą taip pat apibūdina atspalvis, skaidrumas, peršviečiamumas, blizgesys, spalvos kitimas dėl šviesos išsklaidymo. Danties audiniams taip pat būdinga natūrali fluorescencija. Atkuriant dantis, visi šie parametrai turi būti atkartoti, kad gaunamas vaizdas būtų natūralus.
Senovės graikai pastebėjo, kad tarp įvairių kūno dalių galioja vadinamoji auksinė proporcija, ir nustatė žmogaus kūno estetinį etaloną. Auksinės proporcijos taisyklės taikomos ir dantims.
Pagal idealios šypsenos standartus, priekiniai dantys – centriniai kandžiai – turi būti maždaug 10 milimetrų aukščio. Be to, žiūrint iš priekio, kiekvienas tolimesnis dantis turi sudaryti 60 procentų arčiau centro esančio danties pločio.
Yra ir dantenų linijos taisyklės. Tiek viršutiniai, tiek apatiniai antrieji kandžiai turi būti 1 milimetru žemesni už pirmuosius kandžius ir iltis. Idealu, jei šypsantis atsiveria ne daugiau kaip 2 milimetrai dantenų.
Paprastai nespecialistui sunku pastebėti nedidelius netikslumus. Be to, vienam žmogui kreivas dantis nesukelia jokių problemų, o kitam svarbus kiekvienas etalono neatitikimas.
Graži šypsena nebūtinai turi visiškai atitikti taisykles. Nėra idealios šypsenos, kuri tiktų visiems, bet yra šypsena, kuri idealiai tinka kiekvienam iš mūsų. Kiekvienas žmogus gali susikurti savo idealią šypseną. Dantų aukštis, plotis, spalva, forma, išsidėstymas lanke, dantų ir dantenų simetrija, dantenų aukštis, taikant naujausias technologijas ir medžiagas, gali būti koreguojami.
Ką konkrečiai daryti tam, kad jūsų šypsena būtų nepriekaištinga, patars kosmetinės odontologijos specialistas. Nėra vieno geriausio gydymo metodo, kuris pakeistų kitus ir tiktų visiems atvejams. Norint išsirinkti tinkamiausią sprendimą, reikia įvertinti daug dalykų.
Paprasčiausias būdas daugumai žmonių pasigražinti savo šypseną ir populiariausia kosmetinės odontologijos procedūra – dantų balinimas.
Jei yra nedidelių defektų – senos plombos, ėduonis, nedideli danties formos trūkumai, siūlomas estetinis plombavimas.
Jei defektas didelis, neužtenka plombos tvirtumo, siūloma rinktis porceliano restauraciją, t.y. estetinį protezavimą – porceliano laminatę, vainikėlį ar užklotą.
Ten, kur reikalingas ypač didelis tvirtumas – tiltams, krūminių dantų vainikėliams, protezuojant ant implantų – vainikėliams gaminti naudojamos specialios keramikos rūšys: cirkonio oksidas bei aliuminio oksidas.
Išsamiau apie kiekvieną iš šių metodų – kituose „Sveiko žmogaus“ numeriuose.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę