Rudenį išryškėja visi odos sausėjimo simptomai, nes patiriame temperatūros kaitą, daugiau laiko negu vasarą praleidžiama uždarose patalpose (neretai jos būna užterštos dulkėmis, įvairiais aerozoliais ir pan.). Šildomose patalpose trūksta drėgmės, todėl dažnas žmogus dėl sauso oro nevalingai ima laižytis lūpas. Toks įprotis, ypač prieš išeinant į šaltį ir žvarbą, žalingas - mat dar labiau skatinamas lūpų sausėjimas ir ragėjimas. Be to, atsiranda palanki dirva įtrūkimams, erozijoms rastis. Vadinasi, bakterijų, virusų ir grybelių gali lengvai patekti į organizmą ir sukelti lūpų odos bei gleivinės pažeidimus.
Žmonėms, kuriems yra, pvz., virškinamojo trakto sutrikimų, serga cukriniu diabetu, tuberkulioze ir kitomis ligomis, alinančiomis imunitetą, greičiau negu sveikiesiems atsinaujina lūpų pūslelinė (o jeigu jie pūslelinės virusu dar nėra užsikrėtę, tai greičiau užsikrečia).
Lūpų įtrūkimai, pleiskanojimas, paraudimai nėra liga. Tai tik - pažeidimas. Tačiau jei šie simptomai nebus šalinami, galima sulaukti virusinio, bakterinio ar grybelinio pobūdžio lūpų pažeidimo. Jiems dažnai kartojantis, atsiranda egzemos, piktybinių procesų grėsmė. Taigi net ir į menkiausius lūpų pakitimus nereikėtų numoti ranka.
Patekę į žmogaus organizmą, herpeso virusai išlieka jame visą gyvenimą. Lūpų pūslelinę sukelia herpes simplex 1 virusas. Lūpų pūslelinė dažnai kartojasi dėl šių priežasčių:
• peršalimo ar nušalimo;
• staigios temperatūrų kaitos;
• kaitinimosi saulėje (lūpų išsausėjimas, išdžiūvimas vasarą nuo saulės dažnai prišaukia rudeninį neatsparumą);
• nuolatinio lūpų odos ir gleivinių dirginimo (auskarų vėrimas į lūpas ir kt.);
• imuniteto nusilpimo, avitaminozės;
• ligų (dažna sloga, bronchitas, gripas, plaučių uždegimas ir kt.);
• organizmo atsparumą mažinančių vaistų (pvz., organizmą nualina ilgi bei dažni plataus spektro antibiotikų vartojimo kursai) ir t.t.
Rudenį patartina pasiskiepyti nuo gripo. Ši liga labai nualina organizmą, susilpnina imunitetą, todėl dažnas žmogus, sirgdamas gripu arba juo persirgęs, dar “įsitaiso“ ir lūpų pūslelinę.
Reikia stengtis tinkamai maitintis, nepervargti, neperšalti. Būtina stiprinti organizmą - patartina vartoti imuninę sistemą stimuliuojančių preparatų.
Nederėtų pamiršti ir higieninių lūpų pieštukų. Jie ne tik drėkina lūpas, bet ir apsaugo jas nuo žalingų aplinkos veiksnių. Įvairios kosmetinės firmos yra sukūrusios specialias lūpų priežiūrai skirtas linijas. Todėl pagal poreikį galima išsirinkti tinkamą kremą odai apie lūpas arba tik lūpų odai. Riebalinės medžiagos, įeinančios į lūpų kremo sudėtį, yra paruoštos pagal specialią technologiją, todėl kremas niekada “neišsilieja“ į lūpų raukšleles, gerai įsigeria į lūpas ir suteikia lūpoms sveiko blizgesio.
Savas korekcijas diktuoja ir mada, skatinanti jaunus žmones į nosį, lūpą ar liežuvį vertis papuošalus. Veriant auskarą padaroma žaizdelė, kuri po tam tikro laiko užgyja (epitelizuojasi). Nepaisant to, lūpų gleivinė ir oda vis tiek yra nuolat dirginamos. Todėl padidėja tikimybė susirgti visomis lūpų gleivinę ir odą pažeidžiančiomis ligomis.
Papuošalą į lūpas įsivėrusiems žmonėms (taip pat ir tiems, kurie nešioja dantų breketus) būtina pakankamai dėmesio skirti burnos ertmės ligų profilaktikai - skalauti burną dezinfekuojamaisiais skysčiais, tinkamai prižiūrėti lūpų odą ir gleivinę, saugoti lūpas nuo išsausėjimo, suskeldėjimo, įtrūkimų ir pūslelinės.
Pajutus pirmuosius pūslelinės požymius, reikia stengtis užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi ir pradėti vartoti antivirusinį tepalą. Visi antivirusiniai preparatai yra veiksmingiausi pačioje pradinėje stadijoje - kol dar nėra bėrimo. Perštinčią vietą reikia teptis dažnai, tačiau tai nereiškia, kad storu sluoksniu. Per pirmąsias dvi ligos dienas pažeistą lūpų vietą rekomenduojama tepti 5 kartus per dieną. Jei bėrimas nustoja plisti, antivirusinę terapiją reikia nutraukti. Tada tinkamiausia naudoti sausinamąjį, antibakterinį preparatą. Gydymas baigiamas nestipraus veikimo hormoniniu preparatu, pagerinančiu epitelizaciją.
Sunkios lūpų pūslelinės formos gydomos sisteminiais, pro burną vartojamais antivirusiniais preparatais.
Lūpų įtrūkimai, pleiskanojimas, paraudimai nėra liga. Tai tik - pažeidimas. Tačiau jei šie simptomai nebus šalinami, galima sulaukti virusinio, bakterinio ar grybelinio pobūdžio lūpų pažeidimo. Jiems dažnai kartojantis, atsiranda egzemos, piktybinių procesų grėsmė. Taigi net ir į menkiausius lūpų pakitimus nereikėtų numoti ranka.
Patekę į žmogaus organizmą, herpeso virusai išlieka jame visą gyvenimą. Lūpų pūslelinę sukelia herpes simplex 1 virusas. Lūpų pūslelinė dažnai kartojasi dėl šių priežasčių:
• peršalimo ar nušalimo;
• staigios temperatūrų kaitos;
• kaitinimosi saulėje (lūpų išsausėjimas, išdžiūvimas vasarą nuo saulės dažnai prišaukia rudeninį neatsparumą);
• nuolatinio lūpų odos ir gleivinių dirginimo (auskarų vėrimas į lūpas ir kt.);
• imuniteto nusilpimo, avitaminozės;
• ligų (dažna sloga, bronchitas, gripas, plaučių uždegimas ir kt.);
• organizmo atsparumą mažinančių vaistų (pvz., organizmą nualina ilgi bei dažni plataus spektro antibiotikų vartojimo kursai) ir t.t.
Rudenį patartina pasiskiepyti nuo gripo. Ši liga labai nualina organizmą, susilpnina imunitetą, todėl dažnas žmogus, sirgdamas gripu arba juo persirgęs, dar “įsitaiso“ ir lūpų pūslelinę.
Reikia stengtis tinkamai maitintis, nepervargti, neperšalti. Būtina stiprinti organizmą - patartina vartoti imuninę sistemą stimuliuojančių preparatų.
Nederėtų pamiršti ir higieninių lūpų pieštukų. Jie ne tik drėkina lūpas, bet ir apsaugo jas nuo žalingų aplinkos veiksnių. Įvairios kosmetinės firmos yra sukūrusios specialias lūpų priežiūrai skirtas linijas. Todėl pagal poreikį galima išsirinkti tinkamą kremą odai apie lūpas arba tik lūpų odai. Riebalinės medžiagos, įeinančios į lūpų kremo sudėtį, yra paruoštos pagal specialią technologiją, todėl kremas niekada “neišsilieja“ į lūpų raukšleles, gerai įsigeria į lūpas ir suteikia lūpoms sveiko blizgesio.
Savas korekcijas diktuoja ir mada, skatinanti jaunus žmones į nosį, lūpą ar liežuvį vertis papuošalus. Veriant auskarą padaroma žaizdelė, kuri po tam tikro laiko užgyja (epitelizuojasi). Nepaisant to, lūpų gleivinė ir oda vis tiek yra nuolat dirginamos. Todėl padidėja tikimybė susirgti visomis lūpų gleivinę ir odą pažeidžiančiomis ligomis.
Papuošalą į lūpas įsivėrusiems žmonėms (taip pat ir tiems, kurie nešioja dantų breketus) būtina pakankamai dėmesio skirti burnos ertmės ligų profilaktikai - skalauti burną dezinfekuojamaisiais skysčiais, tinkamai prižiūrėti lūpų odą ir gleivinę, saugoti lūpas nuo išsausėjimo, suskeldėjimo, įtrūkimų ir pūslelinės.
Pajutus pirmuosius pūslelinės požymius, reikia stengtis užkirsti kelią tolesniam ligos vystymuisi ir pradėti vartoti antivirusinį tepalą. Visi antivirusiniai preparatai yra veiksmingiausi pačioje pradinėje stadijoje - kol dar nėra bėrimo. Perštinčią vietą reikia teptis dažnai, tačiau tai nereiškia, kad storu sluoksniu. Per pirmąsias dvi ligos dienas pažeistą lūpų vietą rekomenduojama tepti 5 kartus per dieną. Jei bėrimas nustoja plisti, antivirusinę terapiją reikia nutraukti. Tada tinkamiausia naudoti sausinamąjį, antibakterinį preparatą. Gydymas baigiamas nestipraus veikimo hormoniniu preparatu, pagerinančiu epitelizaciją.
Sunkios lūpų pūslelinės formos gydomos sisteminiais, pro burną vartojamais antivirusiniais preparatais.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę