Sveiki mažųjų dantukai

Kiekvienas mylintis savo vaikus tėvelis ar mama rūpinasi jų sveikata kiek išmanydamas daugiau. Deja, neretai visiškai nepelnytai užmirštami mažųjų dantukai arba atlaidžiai rūpinamasi jų priežiūra. Gaila, bet toks požiūris gali ilgam ir skausmingai atsiliepti vaikui: dažni apsilankymai pas odontologą, baimė ir nerimas gyvenimo džiaugsmo neprideda. Tad ką turi žinoti kiekvienas, besirūpinantis savo atžalos dantukų sveikata?
 

Pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria vaikų dantys – tai ėduonis ankstyvame amžiuje, neatsakingas tėvų požiūris į vaikų dantų higieną ir blogus mitybos įpročius bei galiausiai – vaikų baimė ir nenoras gydytis.
Gydytoja odontologė Rasa Bardijevskienė pasakoja, kad ėduonį sukelia dantų apnašose esančios bakterijos ir angliavandeniai. Valgant maistą, kuriame jų gausu, mikroorganizmai gamina pieno rūgštį, kuri tirpina emalį.
Jau turbūt aišku, kad, norint išvengti vaikų dantis nuo mažens gadinančio ėduonies, tėvai turi rimtai žiūrėti į potencialią problemą, saugoti atžalų dantukus ir užtikrinti gerą burnos higieną, sureguliuoti mitybą bei reguliariai lankytis pas odontologą.
Keis (Keys) biomechaninis ėduonies modelis: dantų apnašų mikroorganizmai + cukrus→ rūgštys→emalio demineralizacija→ėduonis.
 

Dantų priežiūra


Keista, tačiau užuot suvokę taisyklingos burnos higienos svarbą ir tai, kad jos laikantis galima išvengti nemalonių vizitų pas dantų gydytoją, nemažai tėvų vis dar yra įsitikinę, kad ji nėra tokia jau svarbi. Kaip sako gyd. Bardijevskienė, daugelis tikina, kad „seniau žmonės dantų nevalė, ir dantys tiek negedo“. Gydytoja į tokius teiginius atremia argumentu, kad senesniais laikais žmonės valgė rupų maistą, daržoves ir taip apvalydavo dantis. Jų racione taip pat nebuvo tiek cukraus bei saldumynų. Dabar, anot gyd. Bardijevskienės, vaikams kramtyti tenka mažai: maistas minkštas, jame gausu angliavandenių. Dėl to ir padidėja taisyklingos burnos higienos ir dantų apnašų pašalinimo poreikis. Tad, pasak pašnekovės, „tėvai turi valyti vaikams dantis nuo pirmojo dantuko“. Pirmuosius dantukus ji pataria valyti drėgna marle po pusryčių ir einant miegoti. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (apie 1–1,5 metus), juos jau reikia pradėti valyti minkštu šepetėliu. Dantų pastą naudoti taip pat reikia, tačiau, vaikui dar neišmokus skalauti, ją patariama rinktis be fluoro, išmokus – su fluoru.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad bent iki 7 m. būtina, kad tėvai patys valytų vaikams dantukus minkštu šepetėliu. Šepetėliui taupyti nereikėtų ir rinktis kokybišką, pvz., yra ekologiško plastiko šepetėliai, netraumuojantys dantų emalio ir dantų.
Pasak gyd. Bardijevskienės, dantų higienos įpročiai formuojasi šeimoje, formuojant vaiko požiūrį į juos, taip pat prisideda ir ikimokyklinės įstaigos. Tačiau svarbiausia, kad tėvai patys skirtų reikiamą dėmesį burnos sveikatai ir taip rodytų pavyzdį vaikui, kadangi jis natūraliai juos mėgdžioja.


 

Mityba


Kaip jau minėta, viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių – rafinuotų angliavandenių vartojimas. Kaip kalba gyd. Bardijevskienė, svarbu ne kiek jų gaunama per vieną kartą, o kaip dažnai per dieną jie vartojami. Dėl šios priežasties vaikus būtina įpratinti valgyti reguliariai (4–5 kartus per dieną) ir vengti užkandžiavimų, ypač saldumynais. Anot gydytojos, dabar dažnai galima pamatyti vaikus, nuolat kramsnojančius bandeles, ledinukus ar ką kitą, deja, tai lemia, kad rūgštys atakuoja jų dantukus visą dieną.
Tėvams gydytoja iš vaikų raciono pataria pašalinti gazuotus gėrimus, tarškučius, riboti sulčių vartojimą (gerti 2–3 kartus per dieną), kadangi jos žaloja dantukų audinį ir taip greičiau išsivysto ėduonis. Vaikams taip pat svarbu įprasti gerti vandenį, valgyti kuo daugiau skaidulinio, rupaus maisto, nes taip vyksta savaiminis burnos apsivalymas, skatinamas normalus veido žandikaulių augimas. „Jei vaikas nuolat valgo minkštą maistą, susidaro lipnios apnašos, kramtymo metu jos nenuvalomos, vystosi ėduonis“, – vardija gydytoja.
 

Baimė


Ne vienas tėvas, nė kiek ne mažiau nei jo atžala, baiminasi vizito pas odontologą. Pasak gyd. Bardijevskienės, vaiko elgesys odontologijos kabinete priklauso nuo daugelio veiksnių. „Labai svarbu vaiko asmenybė, patirtis, branda, tėvų požiūris į dantų gydymą. Šeimos narių nerimas ir baimė persiduoda ir vaikui“, – sako ji. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti profilaktinis, vaiką reikia supažindinti su aplinka, instrumentais, paaiškinti apie gydymą.
Vis dėlto, kaip teigia gydytoja, vieno recepto, kaip nugalėti gydymo baimę, nėra. Atsargūs, jautrūs, pesimistiškai nusiteikę vaikai sunkiai nugali nervinę įtampą ir nepakelia skausmo. Su jais reikia pakalbėti, bet dirbti greitai, nes jie greit pavargsta. Nervingi vaikai linkę primesti savo valią kitiems – tada reikalingas ramus, bet tvirtas ir griežtas odontologo ir tėvų elgesys.
Pasak pašnekovės, tėvai su vaikais gydytojo kabinete gali būti iki 3 metų amžiaus, vėliau jie jau gali pasilikti ir vieni. Dažnas vaikas naudojasi tuo, kad tėvai šalia, ir neklauso gydytojo.
Vaikų dantis pas odontologą reikia tikrinti mažiausiai 2 kartus per metus.
 

Profilaktika


Niekas nepaneigs, kad geriausia odontologo kabinete apsilankyti tik minėtus du kartus ir išvengti gręžimo bei kitų nemalonių procedūrų. Dėl to būtina pasirūpinti dantų ligų profilaktika.
Gyd. Bardijevskienė pasakoja, kad odontologai naudoja profesionalias profilaktikos priemones, skirtas atsparumui didinti: tai fluoras, didinantis emalio atsparumą rūgštims, taip pat silantai, apsaugantys kramtomąjį danties paviršių nuo gedimo. Silantai užpildo dantų vageles, kuriose kaupiasi apnašos ir saugo jas, juose esantis fluoras stiprina emalį.
Profilaktines priemones pagal ėduonies aktyvumą pacientui individualiai parenka odontologas.
 

Ar reikia gydyti pieninius dantis?


Yra plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatą. Vaikas gali suprasti taip kaip ženklą, kad dantys nėra svarbūs ir jais neverta rūpintis. Gražūs ir sveiki pieniniai dantys gali tapti vaiko pasididžiavimo objektu bei akstinu rūpintis vėliau išdygusiais nuolatiniais dantimis. Be psichologinių, yra ir klinikinės priežastys, dėl ko reikia gydyti pieninius dantis:
Negydomi pieniniai dantys sukelia skausmą ir infekciją.
Lėtinė infekcija gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas.
Lėtinė infekcija – pavojus vaikams, sergantiems sisteminėmis ligomis (širdies, imuninėmis ir pan.).
Skausmas trikdo mitybą, miegą.
Dėl priešlaikinio pieninių dantų netekimo vystosi netaisyklingas sukandimas.
 

Kūdikių žindymas


Ilgas žindymas ar maitinimas naktį iš buteliuko vaikui jau išdygus dantims gali jiems pakenkti –išsivysto „ buteliuko ėduonis“. Tai ėduonies forma, pažeidžianti viršutinius kandžius tik jiems išdygus, o vėliau ir kitus dantis, kadangi vaikui miegant sumažėja seilėtekis, rijimas, dantukai mirksta piene ar kitame angliavandenių turinčiame skystyje. Tam, kad to būtų išvengta, reikia stengtis nemaitinti kūdikio naktį, taip pat gerai drėgna marle nuvalyti dantukus po maitinimo.
Nuo vienerių metų reikia pratinti vaiką gerti iš puodelio.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai