){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pagrindinės problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria vaikų dantys – tai ėduonis ankstyvame amžiuje, neatsakingas tėvų požiūris į vaikų dantų higieną ir blogus mitybos įpročius bei galiausiai – vaikų baimė ir nenoras gydytis.
Gydytoja odontologė Rasa Bardijevskienė pasakoja, kad ėduonį sukelia dantų apnašose esančios bakterijos ir angliavandeniai. Valgant maistą, kuriame jų gausu, mikroorganizmai gamina pieno rūgštį, kuri tirpina emalį.
Jau turbūt aišku, kad, norint išvengti vaikų dantis nuo mažens gadinančio ėduonies, tėvai turi rimtai žiūrėti į potencialią problemą, saugoti atžalų dantukus ir užtikrinti gerą burnos higieną, sureguliuoti mitybą bei reguliariai lankytis pas odontologą.
Keis (Keys) biomechaninis ėduonies modelis: dantų apnašų mikroorganizmai + cukrus→ rūgštys→emalio demineralizacija→ėduonis.
Keista, tačiau užuot suvokę taisyklingos burnos higienos svarbą ir tai, kad jos laikantis galima išvengti nemalonių vizitų pas dantų gydytoją, nemažai tėvų vis dar yra įsitikinę, kad ji nėra tokia jau svarbi. Kaip sako gyd. Bardijevskienė, daugelis tikina, kad „seniau žmonės dantų nevalė, ir dantys tiek negedo“. Gydytoja į tokius teiginius atremia argumentu, kad senesniais laikais žmonės valgė rupų maistą, daržoves ir taip apvalydavo dantis. Jų racione taip pat nebuvo tiek cukraus bei saldumynų. Dabar, anot gyd. Bardijevskienės, vaikams kramtyti tenka mažai: maistas minkštas, jame gausu angliavandenių. Dėl to ir padidėja taisyklingos burnos higienos ir dantų apnašų pašalinimo poreikis. Tad, pasak pašnekovės, „tėvai turi valyti vaikams dantis nuo pirmojo dantuko“. Pirmuosius dantukus ji pataria valyti drėgna marle po pusryčių ir einant miegoti. Išdygus pirmiesiems pieniniams krūminiams dantukams (apie 1–1,5 metus), juos jau reikia pradėti valyti minkštu šepetėliu. Dantų pastą naudoti taip pat reikia, tačiau, vaikui dar neišmokus skalauti, ją patariama rinktis be fluoro, išmokus – su fluoru.
Gydytoja taip pat pabrėžia, kad bent iki 7 m. būtina, kad tėvai patys valytų vaikams dantukus minkštu šepetėliu. Šepetėliui taupyti nereikėtų ir rinktis kokybišką, pvz., yra ekologiško plastiko šepetėliai, netraumuojantys dantų emalio ir dantų.
Pasak gyd. Bardijevskienės, dantų higienos įpročiai formuojasi šeimoje, formuojant vaiko požiūrį į juos, taip pat prisideda ir ikimokyklinės įstaigos. Tačiau svarbiausia, kad tėvai patys skirtų reikiamą dėmesį burnos sveikatai ir taip rodytų pavyzdį vaikui, kadangi jis natūraliai juos mėgdžioja.
Kaip jau minėta, viena iš dantų ėduonies atsiradimo priežasčių – rafinuotų angliavandenių vartojimas. Kaip kalba gyd. Bardijevskienė, svarbu ne kiek jų gaunama per vieną kartą, o kaip dažnai per dieną jie vartojami. Dėl šios priežasties vaikus būtina įpratinti valgyti reguliariai (4–5 kartus per dieną) ir vengti užkandžiavimų, ypač saldumynais. Anot gydytojos, dabar dažnai galima pamatyti vaikus, nuolat kramsnojančius bandeles, ledinukus ar ką kitą, deja, tai lemia, kad rūgštys atakuoja jų dantukus visą dieną.
Tėvams gydytoja iš vaikų raciono pataria pašalinti gazuotus gėrimus, tarškučius, riboti sulčių vartojimą (gerti 2–3 kartus per dieną), kadangi jos žaloja dantukų audinį ir taip greičiau išsivysto ėduonis. Vaikams taip pat svarbu įprasti gerti vandenį, valgyti kuo daugiau skaidulinio, rupaus maisto, nes taip vyksta savaiminis burnos apsivalymas, skatinamas normalus veido žandikaulių augimas. „Jei vaikas nuolat valgo minkštą maistą, susidaro lipnios apnašos, kramtymo metu jos nenuvalomos, vystosi ėduonis“, – vardija gydytoja.
Ne vienas tėvas, nė kiek ne mažiau nei jo atžala, baiminasi vizito pas odontologą. Pasak gyd. Bardijevskienės, vaiko elgesys odontologijos kabinete priklauso nuo daugelio veiksnių. „Labai svarbu vaiko asmenybė, patirtis, branda, tėvų požiūris į dantų gydymą. Šeimos narių nerimas ir baimė persiduoda ir vaikui“, – sako ji. Pirmasis apsilankymas pas odontologą turėtų būti profilaktinis, vaiką reikia supažindinti su aplinka, instrumentais, paaiškinti apie gydymą.
Vis dėlto, kaip teigia gydytoja, vieno recepto, kaip nugalėti gydymo baimę, nėra. Atsargūs, jautrūs, pesimistiškai nusiteikę vaikai sunkiai nugali nervinę įtampą ir nepakelia skausmo. Su jais reikia pakalbėti, bet dirbti greitai, nes jie greit pavargsta. Nervingi vaikai linkę primesti savo valią kitiems – tada reikalingas ramus, bet tvirtas ir griežtas odontologo ir tėvų elgesys.
Pasak pašnekovės, tėvai su vaikais gydytojo kabinete gali būti iki 3 metų amžiaus, vėliau jie jau gali pasilikti ir vieni. Dažnas vaikas naudojasi tuo, kad tėvai šalia, ir neklauso gydytojo.
Vaikų dantis pas odontologą reikia tikrinti mažiausiai 2 kartus per metus.
Niekas nepaneigs, kad geriausia odontologo kabinete apsilankyti tik minėtus du kartus ir išvengti gręžimo bei kitų nemalonių procedūrų. Dėl to būtina pasirūpinti dantų ligų profilaktika.
Gyd. Bardijevskienė pasakoja, kad odontologai naudoja profesionalias profilaktikos priemones, skirtas atsparumui didinti: tai fluoras, didinantis emalio atsparumą rūgštims, taip pat silantai, apsaugantys kramtomąjį danties paviršių nuo gedimo. Silantai užpildo dantų vageles, kuriose kaupiasi apnašos ir saugo jas, juose esantis fluoras stiprina emalį.
Profilaktines priemones pagal ėduonies aktyvumą pacientui individualiai parenka odontologas.
Yra plačiai paplitusi klaidinga nuomonė, kad pieninių dantų gydyti neverta, nes jie vis tiek iškris. Priešlaikinis dantų netekimas gali turėti įtakos vaiko supratimui apie burnos sveikatą. Vaikas gali suprasti taip kaip ženklą, kad dantys nėra svarbūs ir jais neverta rūpintis. Gražūs ir sveiki pieniniai dantys gali tapti vaiko pasididžiavimo objektu bei akstinu rūpintis vėliau išdygusiais nuolatiniais dantimis. Be psichologinių, yra ir klinikinės priežastys, dėl ko reikia gydyti pieninius dantis:
Negydomi pieniniai dantys sukelia skausmą ir infekciją.
Lėtinė infekcija gali pažeisti nuolatinių dantų užuomazgas.
Lėtinė infekcija – pavojus vaikams, sergantiems sisteminėmis ligomis (širdies, imuninėmis ir pan.).
Skausmas trikdo mitybą, miegą.
Dėl priešlaikinio pieninių dantų netekimo vystosi netaisyklingas sukandimas.
Ilgas žindymas ar maitinimas naktį iš buteliuko vaikui jau išdygus dantims gali jiems pakenkti –išsivysto „ buteliuko ėduonis“. Tai ėduonies forma, pažeidžianti viršutinius kandžius tik jiems išdygus, o vėliau ir kitus dantis, kadangi vaikui miegant sumažėja seilėtekis, rijimas, dantukai mirksta piene ar kitame angliavandenių turinčiame skystyje. Tam, kad to būtų išvengta, reikia stengtis nemaitinti kūdikio naktį, taip pat gerai drėgna marle nuvalyti dantukus po maitinimo.
Nuo vienerių metų reikia pratinti vaiką gerti iš puodelio.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę