){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tikriausiai ne kartą girdėtas klausimas – kodėl medicina? K.Babajanas atsako paprastai ir gal netgi įprastai: augęs medikų šeimoje, manė niekada netapsiąs mediku, būsiąs muzikantu, tačiau atsitiko priešingai – vaikinas pasuko medicinos keliu. Tam įtakos turėjo ir tai, kad tėvas buvo medikas, aplinka ir kalbos taip pat dažnai buvo medicininės – tai negalėjo nepaveikti.
O apie savo sritį – onkologiją – kalba taip: „Seniau buvo
svarbu pašalinti naviką, o kas bus po to – nerūpėdavo. Man tai nepatiko, man būtina ne tik gerai, bet ir gražiai pašalinti naviką“.
Atvykus į Lietuvą, iš pradžių, savaime aišku, ištiko lengvas kultūrinis šokas – svetima kultūra, svetimos tradicijos, tačiau, kaip sako jis pats: „Nemėgstu pasiduoti iš karto. Būtų buvę labai nyku pasiduoti ir sugrįžti“. Tačiau puikiai prisimena, kad visi, likę namuose, – tėvai, broliai, seserys – norėjo, kad grįžtų. Tačiau, išlaikęs sunkią pradžią ir nepasidavęs sunkumams, gydytojas ilgainiui priprato prie tradicijų, kaip pasakojo, pamatė Lietuvą ne iš išorės, bet iš vidaus, ir tuomet ši šalis pradėjo taip patikti, kad grįžti ir nebesinorėjo. „Įsimyli ir nebegali be šalies gyventi“, – teigė jis pats.
Iš karto kyla klausimas – ką įsimylėjo gydytojas Lietuvoje? „Labai sunku vienu žodžiu pasakyti. Gimiau Armėnijoje ir labai ją myliu, tačiau taip pat galiu pasakyt, kad visą savo blaivią gyvenimo dalį pragyvenau Lietuvoje ir taip pat myliu visus čia esančius medžius, kalnus – kad ir kokie jie būtų – visą gamtą, ir, žinoma, – žmones. Lietuvoje aš jaučiu, kad esu namuose. Man gerai.“
P.Babajanas neneigė, kad tas prisirišimas atėjo laikui bėgant, mokantis universitete, grojant ansamblyje, vėliau dirbant, pacientams atiduodant visą save, taip pat ir gaunant iš jų. „Tas pagrindas, kodėl tau kažkas patinka arba nepatinka, susiformuoja per daugelį metų. Ir tada tu turi žinoti, kur esi, žinoti savo vietą bei laikytis jos“, – kalbėjo medikas.
Ar niekas netrukdė siekti karjeros? Ar nebuvo požiūrio, lyg užėmus kieno nors kito vietą? „Aš niekieno vietos neužėmiau – esu savo vietoj. Nors kelias niekada nebūna rožėmis klotas, manajame buvo daugiau gerų nei blogų žmonių, kurie mane visada palaikė ir padėjo“.
Baigęs tuometinį Kauno medicinos institutą, K.Babajanas atliko internatūrą Vilniuje, vėliau Lietuvos onkologijos centre, kuriame dirbo bemaž 12 metų. Per šį laikotarpį taip pat išvyko į dvi labai įsimintinas stažuotes Austrijoje ir Belgijoje, kurios, anot gydytojo, gyvenime jam labai daug davė.
Tuo metu gydytojas taip pat privačiai dirbo Grožio terapijos ir kosmetologijos centre, vėliau įkūrė Odos ir lazerinės chirurgijos centrą, o, iš ten išėjęs, įkūrė „GK kliniką“.
Iš kur tas noras turėti savo kliniką? „Aš visada norėjau viską daryti taip, kaip yra iš tikrųjų ir kaip yra profesionalu. Supratau, kad tokias galimybes reikia sukurti pačiam, nes niekas kitas tau to neduos. Savo klinikoje turiu tai, ko reikia šių dienų pasauliniam profesionalizmui. To, ką mes dabar turime, nerasite ne tik Pabaltijo šalyse, bet galbūt ir tokiose išsivysčiusiose šalyse, kaip Vokietija, Prancūzija ar Danija. Su mumis konkuruoti gali tik JAV ir viena kita Europos klinika. Taip yra dėl turimos įrangos, gydytojų išsilavinimo – visi gydytojai turi europinius sertifikatus“, – pasakojo K.Babajanas.
Ar pacientai tai įvertina? „Labai gera, kai atėjusiam žmogui duodi tai, ko jis negavo kitur. Medicinoje nėra šimtaprocentinio rezultato, tačiau, jeigu 90 proc. žmonių yra patenkinti, – tikslas pasiektas. Būna, kad kartais matai, jog pakeitei netgi kažkokius likimo vingius, – tai yra labai šaunu.“
K. Babajanas pripažino labai mėgstantis dirbti, tačiau šiuo metu esą sunku, kadangi atsiradę nemažai nemedicininio darbo. Tačiau gydytojas – optimistas – sako turintis labai gerą kolektyvą, kuriam ir tikisi perduoti šiuos darbus, kadangi didžiausią malonumą jam teikia būtent gydytojo darbas.
Ar tiek dirbantis žmogus turi laiko sau? „Šiais metais buvo labai sunku rasti laiko sau: su žmona šiek tiek pakeliavom, nuvažiavom pas gimines. Visada buvo kažkokio darbo: jei ne medicininio, tai popierinio, jei ne popierinio, tai reikėjo kažkur vykti pasirašyti kontraktų ir pan. Bet tai irgi mano laikas, ir svarbu, kas tuo metu yra šalia. O tai yra mano draugai, mylima žmona.
Darbe aš niekada netikėjau sėkme, netikėjau, kad viskas nukris iš dangaus. Aš tikiu, kad tik darbu gali ką nors pasiekti, o jeigu dar ir kažkiek pasiseks, tai tik prie to, ką ir kiek dirbai. Juk, pvz., operacijos savaime nepasidaro. Turi juodai dirbti, mokytis, skaityti. Gydytojas – pernelyg žemiška profesija, kad tikėtum sėkme“.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę