Anksčiau tai buvo vieta, kur galima buvo pasišildyti, nusiprausti, atstatyti savo sveikatą. Dėl atšiauraus ir drėgno klimato sauna Suomijoje, o taip pat ir kaimyninėje Karelijoje, visad buvo kone svarbiausias sodybos statinys. Nuo jos prasidėdavo suomio įsikūrimas naujoje vietoje. Kartais saunoje ir gyvendavo. Suomiškoje pirtyje (kaip, beje, ir lietuviškoje) buvo įprasta gimdyti vaikus, apiplauti mirusius. Be specialios saunos procedūros (ritualo) nepraeidavo nei vestuvės, nei krikštynos, nei svarbesnės metų šventės.
Seniau visos saunos buvo dūminės. Įkaitindavo jas didelis „kiuas" - krosnis. Ją kraudavo iš gana didelių akmens luitų. Iš viršaus sukraudavo mažesnius. Gerai iškūrenta tokia krosnis laikydavo šilumą 5-12 val., nežiūrint į gana nesandarią rąstų pirties konstrukciją. Vakarinėje Suomijoje pirtys būdavo gana didelės, aukštos, o plautai įrengiami ant lentų platformos, esančios žmogaus aukštyje. Šiose pirtyse ne tik maudėsi, bet ir džiovino linus, salyklą, odas, rūkė mėsą. Maudydavosi jose žiemą kartą, o vasarą apie 2 kartus per savaitę. Rytinėje Suomijoje pirtys buvo mažos ir savo konstrukcija labai priminė lietuviškas vienkamerines pirtis. Jos buvo naudojamos vien tik maudymuisi ir dažnai būdavo statomos ežerų pakrantėse.
Neaišku kodėl, tačiau mūsų tautiečių tarpe yra labai gaji nuomonė, kad saunoje vanduo ant akmenų nepilamas. Norėdamas baigti šį analfabetizmą, atsakingai pareškiu, kad VANDENS PILIMAS ANT AKMENŲ YRA ESMINĖ IR BŪTINA SAUNOS PROCEDŪROS DALIS. Tai vienbalsiai tvirtina visi sutikti suomiai, taip parašyta visose suomių knygose apie sauną. Tai sutampa su praktika ir atitinka sveiko proto kriterijus. Nuo akmenų kylantį garą suomiai pagarbiai vadina „löyly", tai - dvasia, ir pagal „löyly" gerumą sprendžia apie pirties kokybę.
Buvimo saunoje procedūra yra paprastesnė nei rusiškos pirties. Įprasta kaitintis 2-3 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo efektą. Po prakaitavimo būtinai prausiamasi duše arba maudomasi baseine. Prieš pirmą užėjimą kūnas sudrėkinamas duše.
Turi suomiška sauna ir trūkumą - ji pernelyg džiovina kvėpavimo takus: gerklėje ima perštėti, oda ir gleivinės pernelyg išsausėja.
Po saunos dar didesnį atsipalaidavimą suteikia maudymasis duše arba baseine.
Šiuolaikinėmis miesto sąlygomis sauna yra lengviausiai realizuojamas pirties tipas. Sauną galima įrengti praktiškai bet kurioje namo ar buto patalpoje.
Suomiai turi šimtametę nepertraukiamą saunos tradiciją. Iki šių dienų saunoje kas savaitę lankosi 90% suomių. Sauna yra ta vieta, kur suomis eina po ilgos kelionės, prieš svarbius įvykius arba šiaip turėdamas gražaus laiko. Taip elgiasi ir Suomijos prezidentas, ir suomių taikdariai kareiviai Balkanuose. Specialios požeminės pirtys buvo sudėtinė apkasų dalis karo metais. Tačiau visais atvejais ir visais laikais sauna būdavo ir yra vieta, kurioje susikaupiama, būnama su savimi bei medituojama. Joje apsivaloma ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Populiari suomių patarlė sako, kad saunoje elgiamasi lygiai taip, kaip bažnyčioje: nesikeikiama, nesistumdoma, laikomasi tylos. Kiek teko pastebėti, tai ne teorija, o kasdienė tikrovė. Ir iš svečių tikimasi tokio pat elgesio.
Vyrai ir moterys maudosi atskirai, jeigu jie nėra tos pačios šeimos nariai. Privačiose kompanijose šios taisyklės griežtai nesilaikoma. Tiesa, visi maudosi tik nuogi. Tačiau bet kuriuo atveju čia nebūna jokių erotinių minčių ar nuotaikų. Suomiams yra būdinga pirtyje visiškai atsipalaiduoti. Jei temperatūra leidžia, galima net nusnūsti. Daug dėmesio kreipiama ir į higienos normas. Prieš einant į grupinę sauną, būtinai apsiprausiama duše. Naudojami individualūs rankšluostukai atsisėdimui. Įprasta kaitintis 3-4 kartus, pasiekiant gausaus prakaitavimo būseną. Po to būtinai prausiamasi duše arba maudomasi šaltame vandens telkinyje, žiemą - eketėje.
Oro temperatūra saunoje gali pakilti iki 90-120°C. Tačiau gali būti tik 60 -70°C - viskas priklauso nuo šeimininko ir vietinių pirties tradicijų. Paprastai maudymosi stilių diktuoja šeimininkas. Išeinantys ir įeinantys į garinę mauduoliai mandagiai paklausia, ar nereikia ant akmenų dar vandens užmesti. Tai suteikia saunos procedūrai ypatingo psichologinio komforto - žmogų supa šilta atmosfera tiesiogine ir perkeltine prasme.
Svarbi saunos tradicija - „vihta" arba „vasta", mūsiškai tariant - vanta. Dažniausiai ir plačiausiai naudojamos beržinės vantos. Seniau būdavo džiovinamos. O nūdien, naudojantis progreso vaisiais, vantos užšaldomos šaldiklyje.
Įdomu tai, kad suomiškos pirties procedūra yra šiek tiek konservatyvi. Joje nelinkstama naudoti papildomų priemonių prakaitavimui skatinti ar garinės orui aromatizuoti. Suomiai mano, kad ant akmenų geriausiai tinka grynas vanduo. Garą tinkamiausiai paskanina vantų bei dūmo kvapas, išlikęs nuo kūrenimo.
Dar viena neatsiejama saunos lankymo dalis - tai poilsis po jos. Kiekvienoje šiuolaikinėje saunoje rasite patogius krėslus atsipalaidavimui. Labai populiarūs atviri ugniakurai su rusenančiomis žarijomis, kuriuose taip patogu išsikepti kelias dešreles. Tačiau valgoma ir geriama su saiku, manoma, kad jau pati saunos procedūra yra didelė vertybė - nuostabi dovana kūnui ir sielai. Urho Kekkonen, Suomijos prezidentas, taip kalbėjo apie sauną: „Sauna atpalaiduoja kūną ir protą. Rami atmosfera padaro žmogų tolerantiškesniu. Aš neįsivaizduoju savo gyvenimo be saunos."
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę