Gera burnos higiena – sveiki dantys

Jau gilioje senovėje mūsų protėviai naudojo burnos higienos reikmenis. Anksčiausiai buvo pradėti naudoti dantų krapštukai. 3000 m. pr. m. e. Mesopotamijoje jau buvo naudojami auksiniai krapštukai.
 

Burnos higienai buvo naudojamos ir eterinių aliejų turinčios augalų šakelės. Pakramčius jas, galuose susidarydavo plaušas, primenantis dantų šepetėlio šerelius. Jais valydavo dantis, o išsiskyrę eteriniai aliejai turėdavo antibakterinių savybių bei malonų kvapą. Kinijoje dantų šepetėlio šerelius atstodavo šerno šeriai. Antrojo pasaulinio karo metu Amerikoje pradėti gaminti šepetėliai nailoniniais šereliais. XIX a. pabaigoje pradėti gaminti dantų milteliai, vėliau sugalvotos metalinės tūbelės ir pastos.
Taigi žmogus nebuvo abejingas burnos ertmės higienai.
 

Dantų šepetėlių įvairovė


Burnos higiena – tai kasdieninė burnos priežiūra. Valyti dantis rekomenduojama du kartus per dieną: ryte po ar prieš pusryčius ir vakare prieš einant miegoti. Valymo trukmė turėtų būti dvi trys minutės. Pagrindinė mechaninė apnašų valymo priemonė – dantų šepetėlis. Dar šio amžiaus pradžioje mažai žmonių naudojo šepetėlius. Dabar beveik visi juos turi.
Bendrosios paskirties šepetėliai skiriasi galvutės dydžiu, forma, šerelių ilgiu ir storiu, kaklelio palinkimo kampu, kietumu (labai minkšti, minkšti, vidutinio kietumo, kieti ir labai kieti). Labai minkšti ir minkšti skirti vaikams ar sergantiesiems dantenų uždegimu, stomatitu. Minkšti ir vidutinio kietumo skirti paaugliams ir suaugusiesiems. Vidutinio kietumo ir kietais šepetėliais valomi protezai. Nauji šepetėliai kietesni už naudotus, šereliai minkštėja nuo karšto vandens.
Šepetėlių, skirtų vaikų dantukams valyti, galvutės yra mažos, 2–2,5 cm ilgio, 10–12 mm pločio. Paaugliams ir suaugusiesiems skiriami 2,5–3 mm ilgio 10–12 mm pločio galvutę turintys šepetėliai. Didelę galvutę turintys šepetėliai skirti protezams valyti.
Būna šepetėlių, turinčių dvi galvutes, kuriais valomi trys paviršiai vienu metu, tačiau jais galima atlikti tik horizontalius judesius. Tokie šepetėliai tinkami neįgaliems žmonėms.
Šepetėlių šerelių formos taip pat gali būti įvairios: lygūs V raidės pavidalu, dantyti, galvutės gale šereliai gali būti ilgesni, kad būtų galima lengviau pasiekti sunkiai prieinamas vietas.
Specialios paskirties šepetėliai naudojami nešiojant kabes (breketus), implantus, esant netaisyklingai danties padėčiai dantų lanke, sunkiai prieinamiems paviršiams valyti.
Dauguma žmonių dantis valo horizontaliais judesiais, nors gerai išvalyti dantis to nepakanka.
Naujausių tyrimų duomenimis, mechaniniais šepetėliais apnašos nuvalomos geriau negu rankiniais, nes, šepetėlį stipriau paspaudus, jis nesustoja, tik lėčiau valo, o maža galvute geriau išvalomi visi dantų paviršiai.
Yra ir ultragarsinių šepetėlių. Jų sukeliama vibracija (~30 000 k./min.) valo apnašas net 3–4 mm nuotoliu nuo šerelių. Šiais šepetėliais išvalomos sunkiai pasiekiamos vietos, dantenų kišenės.
Po kiekvieno dantų išvalymo šepetėlis turi būti kruopščiai išplautas po tekančia vandens srove ir pastatomas vertikaliai šereliais į viršų.
Paprastai šepetėliai keičiami, kai pradeda deformuotis šereliai, t.y. maždaug kas du tris mėnesius. Persirgus infekcinėmis ligomis, šepetėlius būtina pakeisti naujais.
 

Liežuvio ir tarpdančių valikliai


Vaistinėse galima nusipirkti ir liežuvio valiklių. Sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis (pvz., virškinamojo trakto), ant liežuvio dažniausiai kaupiasi apnašos, jas reikia nuvalyti.
Tarpdančiams valyti naudojami higieniniai siūlai (flosai). Jie būna vaškuoti ir nevaškuoti, įvairaus storio, impregnuoti fluoru. Vaškuoti paprastai tvirtesni, gerai tinka, jei tarpdančiai maži. Nevaškuoti siūlai valant tarpdančius šerpetojasi ir sudaro didelį valomąjį paviršių, tačiau jie dažnai nutrūksta. Siauriems tarpdančiams valyti siūlomi ir tamprūs siūlai, kurie ištempus plonėja. Svarbu nenaudoti paprastų siuvimo siūlų, kurie yra nesterilūs ir dažnai pažeidžia tarpdančius, dėl to pakliūva mikroorganizmų ir išsivysto uždegimas. Tarpdančiai valomi ir specialiais tarpdančių šepetėliais. Naudodami juos per daug nespauskite ir pernelyg neužlenkite, nes pažeisite šepetėlio vielą. Kadangi priekinių dantų tarpai dažniausiai siauresni už giliau esančių, todėl jų gali prireikti keleto dydžių.
 

Pasirinkite tinkamiausią dantų pastą


Dantų pastos būna įprastinės bei gelio pavidalu. Jos gali būti higieninės ir gydomosios-profilaktinės. Higieninės pastos neturi veikliųjų gydomųjų medžiagų, tačiau gerai išvalo, būna malonaus skonio. Tokios pastos tinka ir mažiems vaikams, kurie dažnai pastos nuryja. Taip pat žmonėms, kurie yra alergiški veikliosioms pastų sudedamosiomis dalims.


Gydomosiose-profilaktinėse pastose, be pagrindinių sudedamųjų dalių, yra ir veikliųjų medžiagų. Jos taip pat turi fluoro, antibakterinių, uždegimą slopinančių medžiagų. Šios pastos mažina dantų jautrumą, slopina akmenų susidarymą, balina dantis.
Suaugusiems žmonės užtenka žirnio dydžio pastos kiekio, mažiems vaikams reikėtų užtepti pastos, kad jos kiekis atitiktų vaiko mažojo piršto nagelio dydį.
Pastose esančios medžiagos bei jų sudedamųjų dalelių santykis skiriasi, todėl patariama kiekvieną kartą naudoti vis kitą pastą.
 

Kad burna gaiviai kvepėtų


Kaip papildoma priemonė burnos ertmės higienai naudojami ir skalavimo skysčiai. Jų yra gydomųjų ir kosmetinių. Kosmetiniai laikinai mažina bakterijų kaupimąsi, padeda pašalinti apnašas nuo dantų ir iš tarpdančių.
Jei skalavimo skystis naudojamas prieš dantų valymą šepetėliu, lengviau nuvalomos apnašos. Jei po – lengviau pašalinami maisto likučiai, pagerėja burnos kvapas.
Kosmetinių skysčių koncentratai gali būti ir aerozoliniais balionėliais.
Į gydomųjų-profilaktinių skysčių sudėtį įeina antibakterinių ir uždegimą slopinančių medžiagų. Jie rekomenduotini sergantiesiems dantenų uždegimu (gingivitu), lėtiniu periodontitu arba nešiojantiems kabes. Šiuos skysčius geriau naudoti išvalius dantis, nes veikliosios medžiagos būna veiksmingesnės.
Gydomųjų-profilaktinių skysčių galima pasigaminti ir namuose. Tai – įvairūs vaistažolių nuovirai (medetkų – regeneruojamasis poveikis, ramunėlių – uždegimą slopinantis, ąžuolo žievės – sutraukiamasis, tinka kraujuojančioms dantenoms).
 

Dantų protezus privalu prižiūrėti


Žmonės, nešiojantys išimamuosius dantų protezus (plokšteles), taip pat privalo rūpintis burnos ertmės higiena. Be kasdieninio protezo išsiplovimo po kiekvieno valgio, bent kartą per savaitę būtina dezinfekuoti specialiomis dantų priežiūros priemonėmis. Tai protezus valančios ir blogą burnos kvapą naikinančios tabletės. Be to, jose yra daug veikliojo deguonies, todėl jos gerai ir greitai nuvalo dantų protezus ir neardo jų sudėties.
 


Ar pasisekė gerai išvalyti dantis?


Kaip sekėsi išvalyti dantis, galima įvertinti specialiomis tabletėmis (jų galima įsigyti vaistinėse). Išsivalius dantis, tabletė pusę minutės čiulpiama, paskui burna išskalaujama vandeniu. Tos dantų vietos, kurias išvalėte blogai, nusidažo, tuomet reikia valyti dar kartą. Naudodami tokias tabletes, žmonės išmoksta tinkamai išsivalyti dantis.
Du kartus per metus patariama atlikti profesionalią burnos higieną. Odontologijos kabinetuose naudojant ultragarsinius skalerius nuvalomi dantų akmenys, sodos srove išvalomi visi dantų paviršiai ir minkštosios apnašos. Pastomis, turinčiomis fluoro, nupoliruojami dantų paviršiai. Dažniausiai nuvalius dantis pacientas prisimena „tikrąją“ dantų spalvą, pagerėja estetika.
Taigi gera burnos higiena – pagrindinis ėduonies ir apydančio ligų profilaktikos metodas bei pigiausias jūsų dantų gydytojas.
 

SŽ įspėja


Dantų apnašos – blogos burnos ertmės higienos ženklas
Iš daugelio burnos ertmės ligų – dantų ėduonis bei apydančio ligos paplitusios labiausiai. Vieni iš svarbesnių karieso (dantų ėduonies) atsiradimo veiksnių yra apnašos ir jose esantys mikroorganizmai. Danties paviršius per dieną pasidengia seilių, mikroorganizmų, nusilupusių burnos gleivinės ląstelių, maisto likučių mišiniu. Visa tai sudaro danties minkštąsias apnašas.
Dantenų vagelėse dažniausiai yra mažas bakterijų kiekis, tačiau, nepakankamai valant dantis, apnašų kiekis didėja, kaupiasi bakterijų išskiriamos medžiagos, prasideda dantenų uždegimas. Nepašalinus priežasčių, uždegimas progresuoja, pažeisdamas dantenų kišenes, tirpsta kaulas, ir procesas tampa nebepataisomas. Dantys tampa paslankūs, o vėliau ir prarandami.
Nepašalinus apnašų, joms mineralizuojantis, susidaro dantų akmenys. Dažniausiai būna tose vietose, kur atsiveria seilių liaukos, t.y. ant apatinių priekinių dantų liežuvinio paviršiaus, viršutinių krūminių dantų skruostinių paviršių.
Dantų akmenys trukdo natūraliai valytis burnai, sunkina burnos higieną, sulaiko bakterijas, taip sudaromos sąlygos nuolatiniam uždegimui bei dantenų pažeidimams.
 

Įvairenybės


Arbata stiprina dantis
Britų mokslininkai nustatė, kad arbata neblogai saugo dantis nuo gedimo. Arbatoje esančios medžiagos neleidžia daugintis bakterijoms, esančioms apnašose, taip pat slopina rūgščių, neigiamai veikiančių dantų emalį, gamybą. Veiksminga ne tik žalioji arbata, apie kurios teigiamą poveikį seniai žino medikai, bet ir daug populiaresnė Vakarų šalyse juodoji. Arbata taip pat stabdo vieno iš bakterijose esančių fermentų dauginimąsi. Šis fermentas cukrus paverčia lipnia medžiaga, kuri ir priklijuoja prie dantų apnašas.
Arbatoje gausu naudingo dantims fluoro. Dar geriau, jei ji geriama su pienu – tuomet organizmas gauna dar ir kalcio, stiprinančio dantis.
Arbata naudinga ir tuo, kad yra puiki alternatyva gazuotiems gėrimams, kurie skatina dantų irimą.
Visa tiesa apie seiles
Mes, šiuolaikiniai žmonės, esame įpratę viską daryti greitai, valgyti – taip pat. Ryjame dorai nesukramtytus kąsnius ir „dieviname“ tuos, kurie sukūrė pusfabrikačius. Tačiau:
• kruopščiai sukramtydami maistą padidinate jo paviršiaus plotą. Tai reiškia, kad virškinimo fermentai geriau sąveikauja su maistu, o jūs gaunate maksimaliai naudos ir minimaliai – virškinimo sutrikimų;
• daugiausia seilių gaminasi kramtant. Seilės apsaugo dantis, būtent dalyvaujant seilėms kalcis, fluoras ir kiti mikroelementai patenka į dantų emalį ir jį stiprina. Kramtomosios gumos efektas būtent tuo ir pagrįstas;
• kruopščiai kramtydami, lieknėjate. Bet ne todėl, kad sunaudojate daug energijos, tiesiog suvalgote mažiau;
• kramtant dantis veikia labai didelis slėgis: nuo 20 iki 120 kg, tai skatina dantenų kraujotaką. Štai jums ir parodontozės profilaktika;
• vidutinis žmogus per gyvenimą pagamina tiek seilių, kad jomis galima užpildyti du didelius baseinus.
Viduramžių žmonės nesiskundė dantų ligomis
Vokietijos Viteno miesto universiteto mokslininkai ištyrė V–VII mūsų eros amžiuje gyvenusių kaimo žmonių palaikus. Išvada buvo stulbinama – pasirodo, viduramžių valstiečių dantys buvo pavydėtinai sveiki, nepaisant to, kad apie jokią dantų higieną tuo metu net nebuvo žinoma.
Manoma, kad priežastis ta, kad tuo metu žmonės valgė natūralų maistą – daugiausiai šviežias daržoves ir grūdų košes, virtas vandenyje. Grubų maistą reikėjo gerai sukramtyti, todėl dantys būdavo nuolatos „treniruojami“. Ir, nors tuomet žmonės apie dantų šepetėlius net nebuvo girdėję, jų baltų šypsenų galėtų pavydėti net šiuolaikinės žvaigždės.
Parengė Viktorija MATULEVIČIENĖ

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai