„Turbūt sunkiausia apibūdinti tokius dalykus, apie kuriuos, atrodytų, visi viską žino ir supranta,“ – sako psichologijos magistrantė Roberta Gustaitė, paprašyta apibūdinti pasitikėjimą savimi. Su pašnekove kalbame apie tai, kiek pasitikėjimas mums padeda gyventi ir ar negali jis kartais trukdyti.Tai vis dėlto kaip galima būtų apibrėžti, kas tai yra pasitikėjimas savimi?
Pasitikėjimas savimi – tai asmens tikėjimas savo galiomis, galimybėmis. Jis labai glaudžiai susijęs su panašiu reiškiniu – savęs vertinimu, kurį būtų galima apibūdinti kaip savęs paties, savo galimybių, savybių ir vietos tarp kitų žmonių vertinimą. Žmogus savimi pasitiki, jeigu kurioje nors srityje jo realias galimybes atitinka jo savęs vertinimas.
Ar yra pasitikinčių savimi visose sferose? Ar pasitikėjimas priklauso nuo žinių, ar tai vis dėlto ir charakterio savybė?
Paprastai (ir tai natūralu) žmogus skirtingose sferose save vertina skirtingai, tad ir pasitikėjimas savimi vienoje srityje gali būti didelis, o kitoje – gerokai mažesnis. Tai priklauso nuo to, kiek kokioje srityje asmuo jaučiasi užtikrintas ir tiki savo jėgomis. Pasitikėjimas savimi gali tapti ir sąlyginai pastovia charakterio savybe, kai žmogus apskritai yra linkęs labiau kliautis savimi. Tą lengviau pasiekti, jei bent vienoje sferoje asmens gebėjimai ir galimybės bei keliami tikslai sutampa su realiu atlikimu, tada jis jaučia ir kitur galįs pasiekti norimų rezultatų.
Ar skiriasi ir, jei taip, tai kuo savimeilė nuo pasitikėjimo savimi?
Pasitikėjimas savimi yra daugiau vertinamasis požiūris į save, labiau racionalus lygis, o savimeilė – tai daugiau emocijos ir jausmai savęs paties atžvilgiu. Pastaroji yra besąlygiškas savęs priėmimas su visais privalumais ir trūkumais, savęs pripažinimas emociniu lygmeniu.
Tačiau savimeilės traktavimas nėra vienareikšmis. Į savimeilę, priešingai nei į pasitikėjimą savimi, galima žiūrėti kaip į atotrūkį nuo realaus galimybių, gebėjimų ir rezultatų įvertinimo, netgi kaip į tokį susikurtą netikrumą, kuris leidžia tam tikra prasme jaustis geriau, nematyti kai kurių trūkumų ir panašiai.
O kaip dėl pasitikėjimo savimi ir savikritiškumo? Ar savikritiškumas netrukdo savimi pasitikėti?
Sveikas savikritikos kiekis padeda realiau save vertinti. Pasitikėjimas savimi ir savikritiškumas gali tapti priešingais poliais, jei pastarasis perdėtas, kai asmuo pastebi vien blogąsias savo savybes, vien nesėkmes.
Tai gali paskatinti nepasitikėjimą savimi. O kiek tai paveikia žmogaus gyvenimą, kokią įtaką daro asmenybei?
Tiek savęs vertinimas, tiek pasitikėjimas savimi turi įtakos žmogaus veiklos aktyvumui ir jo asmenybės raidai, nuo jo priklauso žmogaus tarpasmeniniai santykiai, reiklumas sau, požiūris į laimėjimus ir nesėkmes.
Asmuo, nuvertinantis savo galimybes, paprastai gyvenime pasiekia mažiau nei galėtų pagal savo sugebėjimus. Tokį nepasitikėjimą savimi dažnai lydi nerimas, bet kokios rizikos vengimas, kadangi vadovaujamasi tuo, kad lengviau yra išvengti nesėkmės negu pasiekti sėkmę. Asmuo, susidūręs su bet kokiomis kliūtimis, dažnai nuleidžia rankas, nebando kovoti.
Nepasitikėjimas savimi riboja savęs realizavimą ir asmenybės augimą, formuoja pasyvumą, neryžtingumą, nesavarankiškumą. Dažnai tą lydi ir vienišumo jausmas.
Pasitikėjimas savimi paprastai laikomas gera savybe, tačiau ar negali jis būti per didelis?
Jei asmuo save vertina labiau negu iš tikrųjų gali, jis perdėtai savimi pasitiki (jei menkiau – nepasitiki savimi).
Sunku pasakyti, kiek pasitikėjimo savimi jau yra per daug. Turbūt galima manyti, kad jei ši savybė reiškiasi asmenybės savybių ir poelgių išaukštinimu, įtikėjimu savo išskirtinumu ir tobulumu, pasipūtimu ir nekritišku požiūriu į save, tai pradeda trukdyti ir pačiam žmogui. Tokiu atveju į menkiausią kritiką ar nepasisekimą dažnai reaguoja pernelyg stipriu, realios situacijos neatitinkančiu jausmu.
Kita vertus, kai kuriais atvejais už nepamatuoto pasitikėjimo savimi galima matyti paslėptą nevisavertiškumo jausmą.
Floridos valstijos universitete atliktas tyrimas atskleidė, kad studentai tampa ne tik labiau ambicingi, bet kartu ir neretai turi nerealių lūkesčių, kas, pasak autorių, sukuria savotiška „ambicijų infliaciją“. Manoma, kad ateityje padaugės žmonių, kurie nesugebės pasiekti išsikeltų tikslų. Kas nulemia nepamatuotas ambicijas?
Esant tikroviškam ambicijų, aspiracijų lygiui, žmogus pasitiki savimi, nebijo gyvenimo sunkumų, o, negalėdamas jų įveikti, moka nusileisti, geba savikritiškai įvertinti savo galimybes. Tačiau esant per aukštam ambicijų lygiui, žmogus, patyręs nesėkmę, toliau sau kelia dar didesnius uždavinius. Tokiu atveju sutrinka realus savo galimybių įvertinimas, žmogui sunku prisitaikyti prie gyvenimo reikalavimų, dažnos nesėkmės gali privesti prie savęs nuvertinimo. Gali būti ir kitas variantas: jau esantis menkavertiškumas gali kaip tik būti kompensuojamas nepamatuotomis ambicijomis.
Pasitikėjimas savimi yra glaudžiai susijęs su žmogaus tikslų, kuriuos jis sau kelia, sudėtingumu. Kai žmogaus siekiai neatitinka realių jo galimybių, jis ima save vertinti neteisingai, ir jo elgesys pasidaro neadekvatus (atsiranda emocinių protrūkių, padidėja nerimastingumas ir kt.). Vienoks ar kitoks savęs vertinimo lygis susidaro vertinant savo veiklos rezultatus ir suvokiant, kaip tave vertina kiti, atsižvelgiant į atitikimą tiek savo, tiek aplinkos reikalavimams.
Kiek pasitikėjimui svarbi finansinė padėtis (moteriai, vyrui)?
Į finansinę padėtį galima žiūrėti kaip į užsidirbtą atlygį, tam tikrą žmogaus įvertinimą. O, kaip minėjau, aplinkos įvertinimas taip pat prisideda prie asmens pasitikėjimo savimi formavimo.
Kita vertus, tam tikra prasme finansinė padėtis suteikia saugumo ir užtikrintumo jausmą, todėl žmogui yra lengviau kliautis savo jėgomis kitose sferose.
Jeigu žiūrėti į lyčių skirtumus šiuo aspektu, remiantis tradicinių lyčių vaidmenų supratimu, vyrams saugumas ir užtikrintumas finansinėje sferoje gali būti suvokiamas kaip svarbesnis, atitinkantis tradicinį vyro vaidmenį. Taigi, žiūrint iš šios perspektyvos, jautimasis „tikru vyru“ (šeimos aprūpintoju) turbūt savaime suteikia daugiau pasitikėjimą savimi.
O kaip dėl aplinkinių vertinimo ir pasitikėjimo ryšio? Ar gerai save vertinantys asmenys gauna geresnius įvertinimus, ar geri vertinimai padeda pakelti pasitikėjimui savimi?
Tyrimai rodo, kad mažiau savimi pasitikintiems žmonėms aplinkinių įvertinimas daro didesnę įtaką negu tiems, kurie savimi pasitiki labiau. Bet čia turbūt aišku, kad vėlgi gali egzistuoti abipusis ryšys. Jei asmuo gauna geresnius įvertinimus, jam lengviau pasitikėti savimi, kitose veiklose lengviau rizikuoti ir siekti sėkmingų rezultatų, kurie savo ruožtu kelia pasitikėjimą. Kita vertus, pasitikintys savimi asmenys drąsiau imasi veiklų, yra iniciatyvesni, ir galbūt galima manyti, kad gauna geresnius įvertinimus.
Kiek pasitikėjimas savimi turi įtakos savigarbai ir kiek savigarba turi įtakos sėkmei?
Savigarba – tai pagarba sau pačiam, teigiamas savęs vertinimas, į ją įeina ir pasitikėjimas savimi. Savigarbą galima pavadinti psichinės sveikatos prielaida. Ji priklauso tiek nuo to, kiek pats žmogus save vertina, tiek nuo to, kaip jį vertina kiti. Kai žmogus gerbia pats save, daugiau vertina, gerbia ir kitus, o tai svarbu tarpusavio supratimui ir bendravimui. Nuo bendro asmenybės požiūrio į save labai priklauso sėkminga jos raida. Apskritai savosios vertės suvokimas yra nepaprastai svarbi charakteristika, kadangi ji turi reikšmės tam, kaip asmuo elgsis įvairiausiose gyvenimo srityse, ji veikia tarpasmeninius santykius, veiklos krypčių ir tikslų pasirinkimą bei atlikimo efektyvumą. Kita vertus, ryšys tarp savigarbos ir sėkmės yra abipusis, kadangi sėkmės patyrimas leidžia formuoti teigiamą savo vertės pojūtį.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę