){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Daugelis mano, kad autizmas su mumis visiškai nesusijęs, o autistai – žmonės, kurie sėdi ir žiūri į vieną tašką. Abu stereotipai klaidingi. Autizmo bruožų turinčių vaikų daugėja, ir niekas nėra apsaugotas. Beje, gali būti, kad tokį vaiką jau pažįstate, tik nežinote, kad jo elgesys susijęs ne su blogu auklėjimu, o su įgimtomis savybėmis. Balandžio 2-oji – Pasaulinė autizmo supratimo diena, gal tai proga geriau suprasti šiuos tarp mūsų gyvenančius žmones. Tai padaryti padės naujos autizmo bruožų turinčius vaikus auginančių tėvų įkurtos Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pirmininkė Lina Sasnauskienė.
Kodėl nusprendėte įkurti Lietuvos autizmo asociaciją?
Kasmet net ne dešimtimis – šimtais daugėja šeimų, kurios susiduria su autizmo spektro raidos sutrikimais. Galbūt dėl to, kad pagerėjo diagnostika, o gal ir dėl to, kad tokių žmonių apskritai daugėja. Tačiau jei diagnostika mūsų šalyje gera, pagalba tokių vaikučių tėvams toli gražu ne pati geriausia. Dažniausiai nustatoma, kad vaikas turi autizmo bruožų, kartais kartu vėluoja ir jo raida. Tėvams pasakoma diagnozė, keli patarimai ir... viskas: „autizmas negydomas“. Tėvams šokas. Ko imtis toliau, jie nežino. Psichologinės pagalbos ir informacijos apie ligą nėra. Kiekvienas turi kapstytis kaip išmano.
Kai pradedi domėtis, pamatai, kad pasaulyje su šia problema susiduria ne vienas. Yra ir daugiau tėvų, kurie augina tokius vaikus. Yra žmonių, kurie jau sukaupė informacijos, gali ir nori ja pasidalinti. Galų gale autizmas iš tiesų nėra išgydomas, tačiau yra net kelios ugdymo programos, padedančios tokiems vaikams išmokti visko, ką moka jų bendraamžiai, ir kuo lengviau integruotis ir pritapti mūsų pasaulyje. Tačiau kiekvienam atskirai ieškoti pagalbos ir informacijos užtrunka, o laikas šiuo atveju labai svarbus. Kam eiti tuo sunkiu keliu ir daryti tas klaidas, kurias kiti jau padarė? Taigi mūsų asociacijos tikslas ir yra pirmiausia ištiesti pagalbos ranką tėvams, susidūrusiems su šia problema ir nežinantiems, ko imtis toliau.
Žmonės, nesusidūrę su autizmu, dažnai įsivaizduoja, kad autistas – monotoniškai linguojantis ir į vieną tašką žiūrintis žmogus, su kuriuo neįmanoma susišnekėti ir iš kurio nieko doro jau nebebus... Kaip vertinate tokias mintis?
Baisu, tačiau tokius žodžius kartais tenka išgirsti ir tėvams, auginantiems artistus vaikus. Kaip ir: „Kaži, iš kurio jis čia paveldėjo?” Pirmiausia, autizmo priežastys dar nėra nustatytos, todėl ir vieno gydymo nėra. O autizmo spektro raidos sutrikimų turinčių vaikų yra pačių įvairiausių: nuo visiškai nekalbančių ir silpnai reaguojančių į aplinką iki nuolat tarškančių, labai genialių kurioje nors vienoje srityje, tačiau nesugebančių užmegzti tinkamų socialinių santykių. Atrodo, kad jie nenori bendrauti su aplinkiniais, tačiau tiesa ta, kad jie nori, labai nori, bet nemoka. Nemažai ir tokių, kurie apkaltinami blogu elgesiu, nors iš tiesų tik yra mažiau empatiški ir taip lengvai neįsisavina visų socialinių taisyklių – to jie intensyviai mokomi šeimose. Šių įgūdžių galėtų būti mokomi ir visuomenėje, jei ši nebūtų iš anksto nusistačiusi. Ar žinote, kad Einšteinas turėjo autizmo bruožų? Mocartas, Niutonas, Darvinas, Mikelandželas – spėjama, kad šie žmonės buvo autistai. Tiesa, tai neįrodyta, nes tais laikais autizmo sąvoka, o juo labiau diagnostika, neegzistavo. Tačiau tiksliai žinoma, kad visi šie žmonės buvo to meto „keistuoliai“, į jiems svarbią veiklą panirdavę tiek, kad pamiršdavę pavalgyti, persirengti, pamiegoti. Nė vienas jų nemokėjo bendrauti su aplinkiniais, kai kurie, pavyzdžiui, Darvinas, apskritai nebendravo, kontaktus su žmonėmis jis palaikė daugiausia raštu – laiškais. O juk visi šie bruožai priskiriami autizmui. Mes turime tiek daug klaidingų stereotipų, kurie mums neleidžia pažinti nuostabiausių dalykų.
O kodėl „Lietaus vaikai“? Kaip atsirado šis pavadinimas?
Kaip jau minėjau, vaikų, turinčių autizmo bruožų, yra pačių įvairiausių. Jie kaip lietaus lašeliai panašūs (visus juos vienija bendra diagnozė), tačiau iš tiesų tokie skirtingi. Beje, daugumai tokių vaikų labai patinka vanduo. Apskritai lietus visiems mums lietuviams labai artimas, net mūsų šalies pavadinimas turi bendrą šaknį.
Norėtųsi, kad mūsų vaikai sulauktų daugiau teigiamų emocijų, daugiau aplinkinių artumo, supratingumo, o ne išankstinio priešiškumo ar neteisingų ir stipriai žeidžiančių stereotipų. Jie juk pirmiausia vaikai, kaip ir bendraamžiams, jiems reikia meilės, jautrumo. Tiesą sakant, dauguma jų yra net jautresni aplinkai ir jaučiasi itin vieniši, kai aplinkiniai jų nesupranta ir atstumia.
Jūs užsiminėte, kad tokių vaikų kasmet daugėja. Į ką atkreipti dėmesį tėvams, kada sunerimti ir kreiptis į specialistus?
Nediagnozuosiu per atstumą, apskritai autizmo spektro sutrikimus diagnozuoja tik specialistai. Tačiau jei auginamas pirmas vaikas, tėvai dažnai nežino, ką ir kada jis turi daryti, kada jo raida vėluoja, o jis pats turi autizmo bruožų. Ne visuomet tai pamato ir mūsų šeimos gydytojai. Mano patarimas: jei kūdikis nereaguoja į aplinką, neseka akimis žaisliukų, nemėgdžioja tėvų, nebendrauja, neguguoja, nerodo emocijų, vėliau nereaguoja į savo vardą, nereikia laukti, kol jis išaugs. Geriau pasikonsultuoti su specialistais. Apskritai visais atvejais, jei matote ar tik nujaučiate, kad kažkas vyksta ne taip, geriau pasikonsultuokite ir sužinokite, kad klydote, o ne laukite, nes prarasite brangų laiką.
Kreiptis reikėtų į savo neurologą, kad šis duotų siuntimą tirtis toliau – į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos vaiko raidos centrus. Jei vaikas vyresnis, pirminę pagalbą galima gauti kiekviename mieste esančiose Pedagoginėse psichologinėse tarnybose. Beje, visą informaciją, ko imtis, teiksime ir mes savo internetinėje svetainėje. Svarbu, kad nė vienas vaikas ir nė vienas tėvas nebūtų paliktas.
Ką pabaigoje patartumėte tėvams, ką tik sužinojusiems, kad jų vaikas kitoks, kad jis turi autizmo bruožų?
Pirmiausia, išgąstis, nerimas, liūdesys, ašaros, visa apimanti baimė, beviltiškumas, kartais net gėda – visos tos emocijos natūralios, visas jas turime išgyventi. Tačiau labai svarbu šiose neigiamose emocijose neužsibūti. Kaip pasakė viena mūsų asociacijos narė: „Juk sužinojus diagnozę mano vaikas liko tas pats. Tai kodėl aš turėčiau staiga jį mylėti mažiau?“ Taigi pradžioje, išjautus visą skausmą, kuris apima sužinojus, kad tavo vaikelis, ilgai lauktas tavo stebuklas nėra toks, kokio tikėjaisi, ir svajones, kurias siejai su jūsų abiejų ateitimi, teks kiek peržvelgti, išjautus visą beviltiškumą, būtina judėti toliau.
Mes tokiems tėvams visuomet ištiesime ranką, patarsime, padėsime, leisime išsikalbėti – to labai reikia. Nors mes dar tik skaičiuojame pirmąsias dienas, įsikūrėme tik šių metų kovo viduryje, tačiau jau netrukus bandysime atsidaryti ir interneto svetainę, kurioje tokie tėvai ras ne tik paguodos, bet ir naudingų patarimų, organizuosime seminarus ir mokymus. Taip pat jau kurį laiką organizuojame savitarpio pagalbos grupių susitikimus, į kuriuos mielai priimsime ir naujus tėvelius. Svarbiausia – nebijokite, lietingiausiomis dienomis po kiek laiko pasirodo pačios nuostabiausios vaivorykštės. O ir šie mūsų vaikai iš tiesų mums yra pačios geriausios dovanos, tik labai, na, tikrai labai gerai supakuotos... Kodėl juos vadinu dovanomis? Nes jie atveria naujus horizontus, keičia mus ir daro mus geresnius, moko kantrybės, nuolat tobulėti, neužsisėdėti ir džiaugtis paprastais dalykais, tikrosiomis vertybėmis, kurias dažnai pamirštame. Sunku, nes šios dovanos taip gerai supakuotos. Tačiau verta rasti kelią, kaip tą pakuotę atidaryti nepažeidžiant turinio. Tam reikia laiko, kūrybiškumo, švelnumo ir meilės.
Į medikus kreiptis, jei kūdikis
iki 12 mėnesių amžiaus neguguoja;
nerodo pirštu į daiktą, nedaro „viso“ iki 12 mėnesių amžiaus;
neištaria bent vieno žodžio iki 16 mėnesių amžiaus;
nesuformuluoja prasmingos dviejų žodžių frazės iki 24 mėnesių amžiaus;
liaujasi kalbėjęs bet kokiame amžiuje;
nenaudoja gestų ar kitų nežodinės komunikacijos formų.
L. Mikulėnaitė ir R. Ulevičiūtė „Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas“
Autizmas – raidos sutrikimas, kurio vieni pagrindinių bruožų: sutrikęs socialinis bendravimas, kalbos raidos, komunikacijos ir socialinių įgūdžių problemos, netipinis keistas elgesys, vaizduotės ir laiko suvokimo sutrikimai. Autizmo priežastys nėra žinomos. Šis sutrikimas pasireiškia jau pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais ir išlieka visą gyvenimą. Nors autizmo požymiai gali kisti, sustiprėti, susilpnėti, retais atvejais – išnykti, tačiau keistumai ir ypatumai išlieka. Dauguma autistų prisitaiko prie gyvenimo, tačiau jiems reikia pagalbos.
L. Mikulėnaitė ir R.Ulevičiūtė „Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmas“
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę