Esame nelinkę judėti: kas galėtų motyvuoti?

Ar žinote senovės graikų patarimą: „Jeigu nori būti stiprus, – bėgiok, jeigu nori būti gražus, – bėgiok, jeigu nori būti protingas, – bėgiok“? Nors šis posakis atrodo kiek paradoksalus ir hiperbolizuotas, jo teisingumą (patarimą „bėgiok“ pakeitus platesniais žodžiais „judėk“ ar „sportuok“) įrodė daugybė mokslininkų. Jų tyrimai atskleidžia, koks svarbus judėjimas žmogaus formavimuisi, smegenų vystymuisi, visiems psichikos ir fiziologiniams procesams. Deja, mūsų mokslinio–techninio progreso ir komforto amžiuje fizinį darbą keičia sėdimas, judėjimą – pasyvus poilsis, bendravimą akis į akį – virtualus, o tai kelia rimtą pavojų sveikatai.

 

Pasyvus laisvalaikis

 

Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną įvertino daugiau kaip tūkstančio 15–74 metų amžiaus asmenų fizinį aktyvumą darbe, kasdieninėje veikloje (namų ruošoje, sode, darže) laisvalaikiu ir judant iš vienos vietos į kitą.

Lietuviai didelio ir vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per dieną skiria vidutiniškai 223 minutes. Mažiausiai laiko – 168 min. – jai skiria aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Pagal amžių mažiausiai fizinei veiklai skiria vyriausi, 61–74 metų, ir jauniausi, 15–25 metų, asmenys, atitinkamai po 139 ir 197 min.

Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vadovės dr. Lauros Garkauskaitės, nerimą kelia pasyvus tautiečių laisvalaikis. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla.

Pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 75 proc. apklaustų asmenų, vidutiniškai tam per dieną skirdami 80 min. Moterys yra mobilesnės už vyrus, o mažiausiai vaikšto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Beje, daugiausiai, vidutiniškai po 86 min., pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 46–60 metų žmonės.

Sėdėdami darbe, prie kompiuterio, televizoriaus, skaitydami ar megzdami tautiečiai kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas.

Ar nestebina, kad sveikatai daugiau dėmesio skiriantys aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės juda mažiausiai?

„Tai turbūt lemia darbo pobūdis. Mąstymo tempas išvargina tiek, kad žmonės neturi laiko ir noro net pajudėti, o sporto klubai – ir nemažos papildomos išlaidos“, – teigė dr. Laura Narkauskaitė.

 

Nerimą kelia jaunimo įpročiai

 

Pasak specialistės, labiausiai kelia nerimą jaunimo pasyvumas. 15–25 amžiaus asmenys sėdimai veiklai skiria beveik valanda daugiau negu 26–60 metų amžiaus žmonės. Fizine veikla darbo metu užsiima tik pusė šio amžiaus asmenų, o laisvalaikiu sportuoja ar kita fizine veikla užsiima mažiau nei šeši iš dešimties jaunų žmonių.

„Apklausti buvo tik 15–25 amžiaus asmenys, jaunesnių paauglių ir vaikų įpročiai nebuvo tirti. Tačiau tendencija, neabejoju, yra ta pati“, – sakė dr. L. Narkauskaitė, pastebėdama, kad į šią problemą turi atkreipti dėmesį politikos formuotojai.

 

Daug motyvų judėti

 

Gydytojas psichoterapeutas med. dr. Julius Neverauskas pastebi, kad motyvų fiziniam aktyvumui yra daug. Dažniausiai žmogų keistis skatina nepasitenkinimas savimi – išvaizda, savijauta ir pan.

„Dažniausiai jauni žmonės sportuoja norėdami gražiai atrodyti, numesti svorio. Vyresni žmonės paprastai tai daro norėdami išsaugoti savo sveikatą. Kai ką, tarkim, turinčiuosius antsvorio, sportuoti paskatina gydytojai. Tačiau yra žmonių, turinčių sveikatos problemų ir žinančių, kad jas gali spręsti judėdami, kurie pasirenka pasyvumą – tai tolygu diabetu sergančiajam nesilaikyti dietos, sergančiam hipertenzija negerti vaistų“, – sakė dr. J.Neverauskas.

Dar vienas svarbus motyvas judėti, pasak gydytojo psichoterapeuto, gali būti poreikis valdyti stresą. Fizinis aktyvumas tiesiogiai jį malšina. Gamtos taip surėdyta, kad streso akimirką pultume bėgti ar patys pulti kitą. Jei žmogus sportuoja, streso hormonai sudega, stresas mąžta.

„Fizinis aktyvumas leidžia nugalėti ir silpnumą, tam tikras ydas“, – sakė pašnekovas.

 

Minimalus krūvis

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto doc. Laimonas Šiupšinskas pastebi, kad jaunimo aktyvumui ar pasyvumui daug reikšmės turi žinios, kurių gauna mokyklose. Per biologijos ir kitas pamokas turi būti aiškinama apie judėjimo svarbą, kūno kultūros pamokos orientuotos ne tik į pasiekimus, bet ir į sveikatos stiprinimą, būtina aiškinti, kodėl taip svarbu judėti.

Pasak doc. L. Šiupšinsko, visuomenės sveikatos specialistų etatai mokyklose turėtų pralaužti šiuos ledus.

„Sveikatingumui daug įtakos turi draugų, šeimos pavyzdys. Situacija turi tendencijos gerėti, nes rūpintis sveikata tampa madinga. Įsigali nuostata, kad išsilavinęs žmogus turi rūpintis savo sveikata. Ne veltui ir milijonieriai lieja prakaitą sporto salėse, nes žino, kad sveikatos nenusipirks. Svarbiausia jaunus žmones motyvuoti, kam to reikia, mat kol žmogus sveikas, mano, kad taip bus visada, be pastangų“, – sakė pašnekovas.

Ikimokyklinukai kasdien turėtų judėti po 3 valandas, mokyklinio amžiaus vaikai – po valandą, suaugusieji – bent po pusę valandos per dieną.

„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra siektinas rezultatas, o minimalus kiekis, būtinas sveikatai palaikyti,“ – sakė doc. L. Šiupšinskas, pastebėdamas, kad lėtas ėjimas ne visada gali būti laikomas fiziniu krūviu. Judėjimo dozavimo principai ir reikalavimai skirtingi įvairaus amžiaus, fizinio pasirengimo asmenims.

Ką galima patarti žmonėms, bėdojantiems, kad sportuoti neturi galimybių, nes sporto klubai nemažai kainuoja, jie negali sau to leisti? Pasak doc. L. Šiupšinsko, tai ne priežastis, o savęs pateisinimas.

Ne prasčiau už sporto klubus bus greitas ar šiaurietiškas ėjimas, paslidinėjimas artimiausiame miškelyje ar parkelyje. Tai nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: pašalina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą. Patobulėjusiems tiks bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas.

Vaikščiojimas ypač naudingas nesportavusiems žmonėms. Einant puikiai treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos.

„Tik reikia eiti greitai. Geriau eiti trumpiau, bet greitai“, – pabrėžė L. Šiupšinskas.

Tyrimais nustatyta, kad bėgimas lauke žmogaus organizmui yra geriau nei uždarose patalpose. Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad mankšta gamtoje labiau atgaivina, suteikia daugiau energijos ir teigimų emocijų, padeda lengviau atsikratyti įtampos, nerimo, pykčio, depresijos. Žmonės, kurie mankštinosi gryname ore, patyrė daugiau malonumo, todėl labiau norėjo tai daryti.

 

Malonumas judėti

 

Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas doc. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad fizinis aktyvumas iš tikrųjų teikia džiaugsmo tam žmogui, kuris yra įpratęs aktyviai gyventi nuo vaikystės. Tam, kuris pradeda sportuoti jau būdamas suaugęs, būna sunku prisiversti. Žinoma, tik tol, kol įpranta. Judėjimo metu išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai.

Kai kas tai sportuojančius žmones vadina keistuoliais ir nesupranta, kaip galima pajusti malonumą minant pedalus arba kas rytą lakstant bėgimo takeliu. Tą tvirtino ir Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai. „Kai kiti neatsistebi, kaip aš kasdien ryte išsiruošiu pabėgioti ar darau mankštą, pastoviu ant galvos, atsakau, kad tai malonumas. Gerai prisimenu klausimą: „Negi taip darytum, žinodamas, kad šiandien paskutinė gyvenimo diena?“ Atsakiau: „Žinoma, juk tai suteikia tiek džiaugsmo“, – pasakojo vienas kėdainiškis.

„Kartais manęs klausia, kam kasdien sportuoti, bėgioti, juk 200 metų negyvensi. Atsakau, kad taip darau ne norėdama tiek gyventi, o būti energingesnė, sveikesnė šiandien, po savaitės ir metų. Judėjimas – tai gyvenimas, sėdėjimas ir gulėjimas – mirtis. Greitai bėgti tinka ne visiems, o ristele – puikumėlis bet kokio amžiaus žmonėms. Kaip ir plaukimas, šokiai“, – sakė Lietuvos Vegetarų sąjungos vadovė chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė.

Pasak pašnekovų, svarbu žmogui išsirinkti, kaip judėti jam yra malonu, teikia daugiau džiaugsmo.

 

Patarimai norintiesiems pradėti judėti

 

·         Pradėti mankštintis reikėtų palengva, pasirinkus tinkamą fizinį krūvį. Pirmiausia vaikščioti pėsčiomis, užlipti laiptais į trečią ar ketvirtą aukštą. Sau padėsime net nutarę važiuodami autobusu ar troleibusu, užuot sėdėję, pastovėti. Kai žmogus pasijunta pajėgesnis, mankštintis galima intensyviau: su treniruokliais, sporto klube.

  • Fiziniai pratimai turi lavinti šias sveikatai svarbias ypatybes: ištvermę, jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją.

·         Nereikia persistengti. Svarbu įprasti judėti ar mankštintis reguliariai, o ne stengtis per dieną atsigriebti už ilgą gyvenimą be sporto. Beje, organizmas greičiau pripranta prie sėslaus gyvenimo būdo negu prie aktyvumo.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai