){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ar žinote senovės graikų patarimą: „Jeigu nori būti stiprus, – bėgiok, jeigu nori būti gražus, – bėgiok, jeigu nori būti protingas, – bėgiok“? Nors šis posakis atrodo kiek paradoksalus ir hiperbolizuotas, jo teisingumą (patarimą „bėgiok“ pakeitus platesniais žodžiais „judėk“ ar „sportuok“) įrodė daugybė mokslininkų. Jų tyrimai atskleidžia, koks svarbus judėjimas žmogaus formavimuisi, smegenų vystymuisi, visiems psichikos ir fiziologiniams procesams. Deja, mūsų mokslinio–techninio progreso ir komforto amžiuje fizinį darbą keičia sėdimas, judėjimą – pasyvus poilsis, bendravimą akis į akį – virtualus, o tai kelia rimtą pavojų sveikatai.
Pasyvus laisvalaikis
Lietuvos gyventojų fizinio aktyvumo tyrimas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną įvertino daugiau kaip tūkstančio 15–74 metų amžiaus asmenų fizinį aktyvumą darbe, kasdieninėje veikloje (namų ruošoje, sode, darže) laisvalaikiu ir judant iš vienos vietos į kitą.
Lietuviai didelio ir vidutinio intensyvumo fizinei veiklai per dieną skiria vidutiniškai 223 minutes. Mažiausiai laiko – 168 min. – jai skiria aukštąjį išsilavinimą turintys Lietuvos gyventojai. Pagal amžių mažiausiai fizinei veiklai skiria vyriausi, 61–74 metų, ir jauniausi, 15–25 metų, asmenys, atitinkamai po 139 ir 197 min.
Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus vadovės dr. Lauros Garkauskaitės, nerimą kelia pasyvus tautiečių laisvalaikis. Net trys ketvirtadaliai apklaustųjų laisvalaikiu neužsiima jokia fizine veikla.
Pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 75 proc. apklaustų asmenų, vidutiniškai tam per dieną skirdami 80 min. Moterys yra mobilesnės už vyrus, o mažiausiai vaikšto aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys. Beje, daugiausiai, vidutiniškai po 86 min., pėsčiomis vaikšto ar dviračiu važinėja 46–60 metų žmonės.
Sėdėdami darbe, prie kompiuterio, televizoriaus, skaitydami ar megzdami tautiečiai kasdien praleidžia vidutiniškai apie 5 valandas.
Ar nestebina, kad sveikatai daugiau dėmesio skiriantys aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės juda mažiausiai?
„Tai turbūt lemia darbo pobūdis. Mąstymo tempas išvargina tiek, kad žmonės neturi laiko ir noro net pajudėti, o sporto klubai – ir nemažos papildomos išlaidos“, – teigė dr. Laura Narkauskaitė.
Nerimą kelia jaunimo įpročiai
Pasak specialistės, labiausiai kelia nerimą jaunimo pasyvumas. 15–25 amžiaus asmenys sėdimai veiklai skiria beveik valanda daugiau negu 26–60 metų amžiaus žmonės. Fizine veikla darbo metu užsiima tik pusė šio amžiaus asmenų, o laisvalaikiu sportuoja ar kita fizine veikla užsiima mažiau nei šeši iš dešimties jaunų žmonių.
„Apklausti buvo tik 15–25 amžiaus asmenys, jaunesnių paauglių ir vaikų įpročiai nebuvo tirti. Tačiau tendencija, neabejoju, yra ta pati“, – sakė dr. L. Narkauskaitė, pastebėdama, kad į šią problemą turi atkreipti dėmesį politikos formuotojai.
Daug motyvų judėti
Gydytojas psichoterapeutas med. dr. Julius Neverauskas pastebi, kad motyvų fiziniam aktyvumui yra daug. Dažniausiai žmogų keistis skatina nepasitenkinimas savimi – išvaizda, savijauta ir pan.
„Dažniausiai jauni žmonės sportuoja norėdami gražiai atrodyti, numesti svorio. Vyresni žmonės paprastai tai daro norėdami išsaugoti savo sveikatą. Kai ką, tarkim, turinčiuosius antsvorio, sportuoti paskatina gydytojai. Tačiau yra žmonių, turinčių sveikatos problemų ir žinančių, kad jas gali spręsti judėdami, kurie pasirenka pasyvumą – tai tolygu diabetu sergančiajam nesilaikyti dietos, sergančiam hipertenzija negerti vaistų“, – sakė dr. J.Neverauskas.
Dar vienas svarbus motyvas judėti, pasak gydytojo psichoterapeuto, gali būti poreikis valdyti stresą. Fizinis aktyvumas tiesiogiai jį malšina. Gamtos taip surėdyta, kad streso akimirką pultume bėgti ar patys pulti kitą. Jei žmogus sportuoja, streso hormonai sudega, stresas mąžta.
„Fizinis aktyvumas leidžia nugalėti ir silpnumą, tam tikras ydas“, – sakė pašnekovas.
Minimalus krūvis
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sporto instituto doc. Laimonas Šiupšinskas pastebi, kad jaunimo aktyvumui ar pasyvumui daug reikšmės turi žinios, kurių gauna mokyklose. Per biologijos ir kitas pamokas turi būti aiškinama apie judėjimo svarbą, kūno kultūros pamokos orientuotos ne tik į pasiekimus, bet ir į sveikatos stiprinimą, būtina aiškinti, kodėl taip svarbu judėti.
Pasak doc. L. Šiupšinsko, visuomenės sveikatos specialistų etatai mokyklose turėtų pralaužti šiuos ledus.
„Sveikatingumui daug įtakos turi draugų, šeimos pavyzdys. Situacija turi tendencijos gerėti, nes rūpintis sveikata tampa madinga. Įsigali nuostata, kad išsilavinęs žmogus turi rūpintis savo sveikata. Ne veltui ir milijonieriai lieja prakaitą sporto salėse, nes žino, kad sveikatos nenusipirks. Svarbiausia jaunus žmones motyvuoti, kam to reikia, mat kol žmogus sveikas, mano, kad taip bus visada, be pastangų“, – sakė pašnekovas.
Ikimokyklinukai kasdien turėtų judėti po 3 valandas, mokyklinio amžiaus vaikai – po valandą, suaugusieji – bent po pusę valandos per dieną.
„Tik reikia atkreipti dėmesį, kad tai nėra siektinas rezultatas, o minimalus kiekis, būtinas sveikatai palaikyti,“ – sakė doc. L. Šiupšinskas, pastebėdamas, kad lėtas ėjimas ne visada gali būti laikomas fiziniu krūviu. Judėjimo dozavimo principai ir reikalavimai skirtingi įvairaus amžiaus, fizinio pasirengimo asmenims.
Ką galima patarti žmonėms, bėdojantiems, kad sportuoti neturi galimybių, nes sporto klubai nemažai kainuoja, jie negali sau to leisti? Pasak doc. L. Šiupšinsko, tai ne priežastis, o savęs pateisinimas.
Ne prasčiau už sporto klubus bus greitas ar šiaurietiškas ėjimas, paslidinėjimas artimiausiame miškelyje ar parkelyje. Tai nieko nekainuoja, o rezultatų duoda puikių: pašalina stresus, padeda atsipalaiduoti, gerina miegą. Patobulėjusiems tiks bėgimas, važiavimas dviračiu, plaukimas.
Vaikščiojimas ypač naudingas nesportavusiems žmonėms. Einant puikiai treniruojami raumenys, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemos.
„Tik reikia eiti greitai. Geriau eiti trumpiau, bet greitai“, – pabrėžė L. Šiupšinskas.
Tyrimais nustatyta, kad bėgimas lauke žmogaus organizmui yra geriau nei uždarose patalpose. Didžiosios Britanijos mokslininkai įrodė, kad mankšta gamtoje labiau atgaivina, suteikia daugiau energijos ir teigimų emocijų, padeda lengviau atsikratyti įtampos, nerimo, pykčio, depresijos. Žmonės, kurie mankštinosi gryname ore, patyrė daugiau malonumo, todėl labiau norėjo tai daryti.
Malonumas judėti
Santariškių klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro Kardiologijos reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas doc. Pranas Šerpytis pastebėjo, kad fizinis aktyvumas iš tikrųjų teikia džiaugsmo tam žmogui, kuris yra įpratęs aktyviai gyventi nuo vaikystės. Tam, kuris pradeda sportuoti jau būdamas suaugęs, būna sunku prisiversti. Žinoma, tik tol, kol įpranta. Judėjimo metu išsiskiria endorfinai – vadinamieji laimės hormonai.
Kai kas tai sportuojančius žmones vadina keistuoliais ir nesupranta, kaip galima pajusti malonumą minant pedalus arba kas rytą lakstant bėgimo takeliu. Tą tvirtino ir Lietuvos sveikuolių sąjungos nariai. „Kai kiti neatsistebi, kaip aš kasdien ryte išsiruošiu pabėgioti ar darau mankštą, pastoviu ant galvos, atsakau, kad tai malonumas. Gerai prisimenu klausimą: „Negi taip darytum, žinodamas, kad šiandien paskutinė gyvenimo diena?“ Atsakiau: „Žinoma, juk tai suteikia tiek džiaugsmo“, – pasakojo vienas kėdainiškis.
„Kartais manęs klausia, kam kasdien sportuoti, bėgioti, juk 200 metų negyvensi. Atsakau, kad taip darau ne norėdama tiek gyventi, o būti energingesnė, sveikesnė šiandien, po savaitės ir metų. Judėjimas – tai gyvenimas, sėdėjimas ir gulėjimas – mirtis. Greitai bėgti tinka ne visiems, o ristele – puikumėlis bet kokio amžiaus žmonėms. Kaip ir plaukimas, šokiai“, – sakė Lietuvos Vegetarų sąjungos vadovė chemijos mokslų dr. Ksavera Vaištarienė.
Pasak pašnekovų, svarbu žmogui išsirinkti, kaip judėti jam yra malonu, teikia daugiau džiaugsmo.
Patarimai norintiesiems pradėti judėti
· Pradėti mankštintis reikėtų palengva, pasirinkus tinkamą fizinį krūvį. Pirmiausia vaikščioti pėsčiomis, užlipti laiptais į trečią ar ketvirtą aukštą. Sau padėsime net nutarę važiuodami autobusu ar troleibusu, užuot sėdėję, pastovėti. Kai žmogus pasijunta pajėgesnis, mankštintis galima intensyviau: su treniruokliais, sporto klube.
· Nereikia persistengti. Svarbu įprasti judėti ar mankštintis reguliariai, o ne stengtis per dieną atsigriebti už ilgą gyvenimą be sporto. Beje, organizmas greičiau pripranta prie sėslaus gyvenimo būdo negu prie aktyvumo.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę