Kai lauke šaltukas, vėjas, dargana, gūžiamės ir iš baimės: ar neperšalsiu, ar mano imunitetas atlaikys virusų atakas?
Durų rankenos ir laiptų turėklai, kompiuterio klaviatūra ir mokėjimo kortele aparatas parduotuvėje, draugo „a-a-a-apči“ ar telefono ragelis iš sloguojančio kolegos rankų – tai vis užkrato knibždėlynės ir reali tikimybė susirgti infekcine kvėpavimo takų liga.
Tikimybes susirgti mažina laiku taikomos prevencijos priemonės. Medikai ir kūno kultūros specialistai primena, kad daug lemia imunitetas, ir pataria būti dėmesingesniems: savo aprangai, mitybai, asmeninei higienai ir minčių kultūrai.
Netikę įpročiai slopina imunitetą
LSMU Medicinos akademijos Pulmonologijos ir imunologijos klinikos vadovas profesorius Raimundas Sakalauskas:
Neįprastai šaltas oras gali daryti įtaką žmogaus bendram imunitetui. Veikiant šalčiui, yra sąlygos bakterijoms ir virusams pažeisti apsaugines nosiaryklės, gerklės, bronchų membranas, prikibti prie ląstelių ir taip patekti į žmogaus organizmą. Vėstantis oras žada diagnozes: kvėpavimo takų infekcijos, plaučių uždegimai, ūminiai bronchitai ir kt. Kad jų būtų mažiau, žmonės turi rengtis tinkamais drabužiais, keisti savo įpročius. Alkoholis plečia kraujagysles, todėl didėja šilumos atidavimas į aplinką. Tai reiškia, kad, išėjus į šaltį, bus didesnė tikimybė sušalti ir, kaip pasekmė – susirgti infekcinėmis ligomis.
Reikia – ilsėkitės
Gydytoja pulmonologė Eugenija Guogienė:
Mūsų sveikata ir mūsų imunitetas – stipriai susiję dalykai. Imunitetą lemia trys pastoliai. Tai nervinė-psichinė būsena kaip mechanizmas, nuo kurio priklauso ir prisitaikymas prie gamtinės ir socialinės aplinkos. Antras pastolis ar dėmuo yra mityba, trečias – judėjimas, fizinis aktyvumas. Palankus visų trijų dėmenų sambūvis, arba harmonija, vadinasi, žmogus sveikas. O peršalimo nevadinčiau liga, tai veikiau prisitaikymas, organizmo reagavimas. Einančius į darbą (mokyklą, darželį) „priešligės“ , „priešgirpinės“ būsenos esu linkusi pabarti. Tuo metu jūsų organizmui reikia poilsio.
Jei negaluoja širdis
LSMU Medicinos akademijos Kardiologijos klinikos profesorė Rūta Babarskienė:
Kai lauke neįprastai šalta, jautresniems žmonėms gali kilti kraujagyslių spazmai, šie gali provokuoti krūtinės anginos pasunkėjimą, skausmų širdies plote paūmėjimą. Sergantiesiems padidėjusio kraujospūdžio liga taip pat reikia būti atidesniems, vartoti vaistų kaip paskirta. Tokiems pacientams šaltyje tikėtinas kraujospūdžio šoktelėjimas, bloga savijauta. Kuriems yra krūtinės anginos simptomų, šaltą, vėjuotą dieną galimi skausmai širdies plote – kaip ir vasarą, karštymečiu. Žiemai prasidėjus, kol organizmas prisitaikys, tokiems žmonėms lauke reikėtų būti neilgai, vadovautis visais savo gydytojo patarimais.
Valgyti tai, kas „neėda“ imuniteto
Vegetarų draugijos prezidentė biologijos m. dr. Ksavera Vaištarienė:
Daug sau padėsime ir didesnį atsparumą ligoms įgysime tinkamai maitindamiesi. Žmogaus, valgančio mėsą ir daug kito gyvulinės kilmės maisto, kiaušinių, kraujo reakcija tampa labiau rūgštinė, susidaro palyginti daug šlapimo rūgšties. Daržovės ir vaisiai organizmą šarmina. Taigi šarminiu maistu imunitetą didiname, o rūgštinantys produktai, t.y. gyvulinės kilmės, vaizdžiai sakant, visą imunitetą suėda.
100 gramų baltyminio maisto per dieną (daugiau baltymų suaugusiam žmogui ir nereikia) – mėsos, žuvies, du kiaušinius – suvalgyti reiktų su 200 gramų arba dvigubai didesniu kiekiu daržovių; tuomet kraujas neparūgštės.
Žiemą imunitetui stiprinti gerkime ežiuolės arbatos, o valgydami ribokime gyvulinių baltymų kiekį.
Kūno grūdinimas ir šiluma vidiniam „aš“
Kauno jungtinio sveikatos klubo tarybos narė Kauno technologijos universiteto Kūno kultūros katedros lektorė Lukrecija Augustaitytė:
Kai žiemai artėjant radijas praneša, jog artėja gripas, šią žinią sudėtinga suvokti. Kaip atrodo tas ateinantysis gripas? Juk infekcinė liga yra konkretaus žmogaus neatsparumo konkrečiam virusui rezultatas.
Organizmo atsparumą ir sveikatą gerina paprastos priemonės, pavyzdžiui, česnakas. Česnakas – kraujagyslių draugas. Kaip šeimininkė nušveičia puodus tam skirtomis priemonėmis, taip nuostabiai mes galime pagerinti savo būklę vartodami česnako kaip vaisto (ne kaip maisto). Česnakas pravalys kūno indus, kuriais teka kraujas. Tai susiję su bendru imunitetu. Kartą per pusmetį tiks tokia „šluota“ (jei nesergate žarnyno, skrandžio ir inkstų ligomis): po valgio ir dvi valandas iki miego suvalgyti porą česnako skiltelių. Taip daryti dešimt dienų. Jau antrą ar trečią dieną česnako skiltelė „susikramto“ nejaučiant aštraus skonio.
Reiktų grūdintis, pamėgti šalčio procedūras: šaltą dušą, apsiliejimą vėsiu vandeniu, rytą pakvėpuoti prie atviro lango. Pamažu šios procedūros taps malonios, laukiamos. Kad pajustum pyrago skonį, reikia ne matyti pyragą ar kalbėti apie jį, o paragauti: ar man tikrai skanu, ar tinka? Kai atrandi malonias ir tinkamas gyvensenos naujoves, jos tampa nesiejama, „skania“ gyvenimo dalimi, viskas vyksta sklandžiai ir sėkmingai.
Ar būsime sveiki ir atsparūs ligoms, daug lemia požiūris, įsitikinimai. Gyvenimu reikia žavėtis, o gyventi į daugelį dalykų žvelgiant paprasčiau nei esame įpratę; žaiskime gyvendami, gyvenimą žaiskime. Kiekvieną dieną yra kuo pasidžiaugti!
„Kur mano kepurė?!”
LSMU Veterinarijos akademijos profesorė Dalia Sekmokienė:
Šaltis, nurodo Rytų medicina, gali pažeisti vadinamąjį inkstų kanalą (kanalas – tai energinė organizmo struktūra; žmoguje funkcionuoja dvylika pagrindinių energinių kanalų). Dėl inkstų kanalo sutrikimų blogiau funkcionuos ne tik inkstai, bet ir kaulų čiulpai, kraujodaros sistema. Kai nepasirengę ilgai būname šaltame ir drėgname ore, gali nukentėti sąnariai. Inkstų kanalas turi daug atšakų juosmeninėje nugaros dalyje. Šioje vietoje šalčiui užblokavus energijos tėkmę, gali prasidėti neaiškios kilmės nugaros skausmai, nesusiję su stuburo pažeidimais.
Atvėsus orams, reikia tam tikro laiko prisitaikyti. Renkimės šiltai (keli sluoksniai natūralaus pluošto drabužių) ir daugiau judėkime. Adaptuokimės: nors valandą pabūkime ore apsivilkę kailinukus ir apsigobę galvą (būtinai!) vilnone skarele ar kepuraite. Galvos peršaldymas, perpūtimas neigiamai ir ilgam paveikia imunitetą. Daugiau gerkime šiltų vaistažolių arbatų.
Rytų medicinos požiūriu, „tradicinis“ šildymosi receptas – taurelė „ant šilumos“ – yra niekam tikęs. Net ir nedidelės alkoholio dozės su kraujo tėkme pasiekia smegenis. Išgėrus stipraus gėrimo, galbūt ir bus pojūtis, kad kūnas sušilo. Tačiau supratusiems, jog žmogus yra ne vien tik kūnas, alkoholis netinka. Rytuose sakoma: jei kūnui laikinai tapo geriau, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko. Gydyti reikia ilgai – ir patį žmogų, jo dvasią. Žmogaus, kuris pavartojo alkoholio (net jei tai buvo keli lašai), dvasios būsena bus tolokai nuo tiesos, grožio ir harmonijos.
Tyrimas
Spirgučiai ant lietuvio stalo
Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai. 34,5 proc. vyrų ir 24,5 proc. moterų nurodė, kad gamindami maistą vartoja kiaulienos taukus (rekomenduojama jų atsisakyti visiškai). Iš riebalų gauname apie 40 proc. energijos, iš sočiųjų riebalų rūgščių - 17 proc. energijos. Beveik trys ketvirtadaliai visų riebalų patenka su gyvuliniais produktais; gi siektinas gaunamų riebalų santykis yra 1:2 (viena dalis gyvulinės kilmės ir dvi dalys augalinės kilmės riebalų). Daržovių vartojame nepakankamai.
Tyrėjai pataria: dviem trečdaliams lietuvių reikėtų keisti mitybos įpročius.
Išnašos/gabaliukai
Mankšta-T limfocitai-imunitetas
Mokslininkai įrodė, kad reguliari vidutinio intensyvumo fizinė veikla (apie 30 minučių beveik kiekvieną dieną) teigiamai veikia imuninę sistemą ir aktyvina T limfocitus, kurie it kariai saugo mūsų organizmą nuo infekcinių ligų sukėlėjų.
Amerikos sporto medicinos koledžas patvirtino, kad reguliari mankšta ir grūdinimasis yra puikus būdas išvengti kvėpavimo sistemos infekcijų.
Prasidėjus peršalimo ligų sezonui:
dažniau plaukime rankas,
atpraskime rankomis liesti savo veidą,
čiaudėdami ar kosčiodami prisidenkime nosine ar, jei jos neturime, kilsteldami ranką prisidenkime rankove,
atsisakykime pasisveikinimų su bučinukais ir apglėbimais,
kai didesnė užkrečiamųjų ligų rizika, venkime kontaktų, atsisakyme vadinamųjų draugiškumo vizitų; jei reikia aplankyti ligonį, nesiveskime į svečius ar į ligoninę vaikų.
Po manęs – švara ir tvarka
Jei ir truputį sirguliuodami norime pasimankštinti, eidami į sporto klubą turėkime vienkartinių nosinių asmeninei higienai. Tam skirtomis priemonėmis nuvalykime sporto klubo įrankius ir paviršius, kuriuos lietėme.
Šalin baimę, kad sugrius pasaulis
Žodis gripas (pranc. gripper, angl. grip) reiškia sučiupti, sugriebti. Neleiskime sau prabangos patekti į gripo gniaužtus. O jei taip atsitiko, gerbkime bendradarbius, bendramokslius: diena be mūsų kolektyvui gali būti darbinga, o diena su mumis gali tapti nedarbingumo savaitėmis daugeliui.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Dėkinga Gydytojai Eugenijai Guogienei mane nukreipusiai teisinga gydymo linkme, atsisakant tablečių.prieš 28 metus.Sveikatos linkiu gydytojai ir kad taip mastančių gydytojų buvo prieš tiek metų, dar kartą ačiū, visada prisiminsiu.