Ne liga, bet gydyti reikia

Būna, kad į bendrosios praktikos gydytoją kreipiasi pacientai, susirūpinę bloga savijauta: „svaigsta galva, „spengia, ūžia“ ausyse, jaučiasi nuvargę, „depresiški“, nuolat šąla galūnės“. Ištyrus sveikatos būklę, didesnių blogos savijautos priežasčių nerandama, išskyrus sumažėjusį arterinį kraujospūdį. Ar išties sumažėjęs kraujospūdis gali būti tokios savijautos priežastis? Ir kokios priemonės galėtų pagelbėti?
 

Normalus arterinis kraujospūdis svarbu galvos smegenims


Galvos smegenų masė sudaro maždaug 2 proc. kūno masės, tačiau jose vyksta labai aktyvūs medžiagų apykaitos procesai, reikalaujantys daug energinių medžiagų, deguonies: gliukozės poreikis sudaro 18 proc. viso kūno gliukozės poreikio, deguonies poreikis – 20 proc.
Galvos smegenys – ypatingas organas, nes jos kontroliuoja visas mūsų organizmo sistemas ir iš energinių poreikių matome, kad jos labai aktyviai dirba visą parą. Net ir miegant galvos smegenys aktyvios – tik tuomet toji veikla vyksta kitose galvos smegenų dalyse nei dieną.
Kad būtų tinkama/normali galvos smegenų veikla, turi būti pakankama/normali jų kraujotaka. O kad žmogaus organizmas (taip pat ir galvos smegenys) būtų aprūpintas deguonimi ir kitomis reikalingomis medžiagomis, širdis turi visą laiką varinėti 6 litrus kraujo.
Arterinis kraujospūdis priklauso nuo paciento amžiaus, jo kraujagyslių elastingumo, kraujo tankumo, širdies raumens ir daugybės kitų veiksnių. Senstant kraujospūdis dažniausiai (nors nebūtinai) šiek tiek didėja, nes organizmas pats didina spaudimą ir taip tarsi kompensuoja mažėjantį kraujagyslių elastingumą.
Taigi, kad sveikos smegenys organizme tinkamai funkcionuotų lemia daug veiksnių, o tarp jų – ir tai, kad jos būtų pakankamai aprūpinamos reikalingomis medžiagomis, t.y. pakankama jų kraujotaka. Sumažėjęs arterinis kraujospūdis tikrai gali būti tokių simptomų, kaip nuovargio jausmas, darbingumo sumažėjimas, nuotaikos pablogėjimas, galvos svaigimas ir t.t. priežastis. Visiškai tikėtina, kad tokių negalavimų varginamą pacientą ištyręs gydytojas teigia, kad nemato sveikatos sutrikimo požymių. Sumažėjęs arterinis kraujospūdis paprastai nėra liga – dažniausiai tai fiziologinė organizmo būsena. Daugumai sveikų asmenų arterinis kraujospūdis svyruoja nuo 90/60 mmHg iki 120/80 mmHg. Tačiau neatmestinas pavojus, kad ir nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas (pvz., 20 mmHg) gali sukelti rimtas pasekmes (pvz., smegenų išemiją).


 

Pagalba yra


Augalinės kilmės vaistas vinpocetinas gerina kraujotaką, sumažina smegenų ląstelių jautrumą deguonies stokai bei saugo jas nuo pažeidimo. Labai svarbu tai, kad, veikdamas galvos smegenų kraujagysles, vaistas nekeičia bendro arterinio kraujo spaudimo, todėl vinpocetino gali vartoti pacientai, kurių arterinis kraujospūdis ir padidėjęs, ir sumažėjęs.
Atlikti tyrimai parodė, kad vaistas gerina medžiagų apykaitą galvos smegenyse. Pastebėta, kad preparatas teigiamai veikia pažintines funkcijas, gerina atmintį, todėl jis gali būti vartojamas atminčiai pagerinti.
Vinpocetino išties dažnai skiriama žmonėms, sergantiems lėtiniu galvos smegenų kraujotakos nepakankamumu, kuris gali pasireikšti galvos svaigimu, ūžimu ausyse, susilpnėjusia atmintimi, dėmesio koncentracijos bei kitais sutrikimais. Įvairių tyrimų įrodyta, kad vinpocetinas padidina toleranciją protiniam, fiziniam ir emociniam krūviui. Taigi pavartoję jo jausitės darbingesni, aktyvesni, sumažės nuovargio ir pablogėjusios nuotaikos simptomai.
Reiktų įsidėmėti, kad gydomasis vinpocetino poveikis pasireiškia ne iš karto, o praėjus kelioms gydymo savaitėms. Todėl, iš karto nesulaukus teigiamo poveikio, nederėtų vaisto nustoti vartoti. Gydymas vinpocetinu turėtų būti ilgalaikis. Jis gali trukti kelis mėnesius, o kai kada ir kelerius metus. Kadangi vaistas gerai toleruojamas, ilgalaikis jo vartojimas yra pakankamai saugus.
Vinpocetinas nesąveikauja su kitais vaistais, tarp jų ir turinčiais poveikį galvos smegenų kraujotakai bei pažintinėms funkcijoms. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus pacientams, kurie dažnai serga keliomis ligomis, kurias tenka gydyti skirtingais vaistais.
Vinpocetino vartojama po 1–2 tabletes (5–10 mg) tris kartus per parą. Iš pradžių didesnėmis dozėmis (iki 30 mg/p.), vėliau jas mažinant iki 15 mg/p. Esant reikalui, vaisto vartojimas gali būti nutraukiamas iš karto, nebijant nutraukimo simptomų atsiradimo.
Dažnai pacientams rūpi, ar toks ilgas vaisto vartojimas nesukelia pripratimo, ar nėra kaip nors kenksmingas sveikatai. Reikia pasakyti, kad pastebėta, jog net kelerius metus be pertraukos vartojant vinpocetino, nepageidaujamų poveikių dažnis nedidėja.
 

Apibendrinimas


Klinikiniai tyrimai yra įrodę vinpocetino efektyvumą gydant įvairius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Dėl daugialypio veikimo mechanizmo šis vaistas teigiamai veikia neurologinę bei psichoemocinę simptomatiką, pasižymi galvos smegenų kraujotaką bei jų ląstelių metabolizmą gerinančiu, antiagregaciniu, antioksidaciniu bei neuroprotekciniu veikimu. Yra duomenų ir apie galimą nuotaiką gerinantį vinpocetino poveikį.
Vinpocetino gali vartoti įvairaus amžiaus asmenys. O kadangi vinpocetinas neturi įtakos arteriniam kraujospūdžiui, jo gali vartoti žmonės, nesvarbu, koks jų arterinis kraujospūdis. Vis dėlto prieš pradedant vartoti šio, kaip ir bet kurio kito vaisto, reikėtų pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai