){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Saulė šiuo metu yra stipri ir kur kas kaitresnė nei prieš kelis dešimtmečius. Jei saulėtą dieną nuo jos spindulių gatvėje mus saugo rūbai, galvos apdangalai, tai neuždengtoms kūno vietoms apsaugoti būtina naudoti apsaugos priemones.
Nudegimas saulėje – tai odos liga, sukelianti perštėjimą, skausmą; oda išdžiūsta, pleiskanoja, gali pakilti temperatūra, krėsti šaltis. Kartais nuo saulės išberia plaštakų, kaklo, alkūnių, vidinių blauzdų odą. Tai atsitinka žmonėms, kurie yra jautresni saulės spinduliams.
Todėl saule mėgautis reikėtų saikingai ir būtinai naudoti odos apsaugos priemones. Svarbu tinkamai jas pasirinkti taip, kad kūnas ir veidas būtų apsaugoti nuo nudegimo.
Kūną ir veidą apsauginiu saulės kremu reikėtų išsitepti 40–60 min. prieš einant į paplūdimį.
Kremuose nuo saulės yra specialių medžiagų, kurios apsaugo odą nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Jos gali sugerti arba atspindėti UV spindulius. Pavyzdžiui, titano dioksidas (5 proc.) ir cinko oksidas yra mineraliniai filtrai, apsaugantys nuo UVA, UVB, IR spindulių; medžiaga dibenzoilometanas (3 proc.) patikimai apsaugo nuo UVA ir t.t.
Be to, apsauginiuose kremuose nuo saulės yra ir kitų odai naudingų drėkinamųjų, maitinamųjų medžiagų, kurios mažina odos sausėjimą, lėtina jos senėjimo procesus.
Apsauginiai kremai turi skirtingus filtrus, todėl naudoti juos reikia pagal instrukciją. Vienus apsauginius kremus reikia tepti kas dvi, kitus – kas aštuonias valandas. Vieni kremai, losjonai yra atsparūs vandeniui, kiti – ne, todėl išsimaudžius reikia kūną vėl patepti.
Apsauginiai kremai būna įvairių SPF filtrų: 8, 12, 16, 20, 25, 30 – iki 60 ir net 90. Kuo didesnis apsauginio filtro skaičius, tuo ilgesnį laiką galima saugiai būti saulėje.
Lietuvoje, Pabaltijyje, paprastai pakanka apsauginių kremų nuo 8 iki 20 SPF, atsižvelgiant į odos tipą, jautrumą ir pan. Tuo tarpu išvykstant atostogauti į pietus, pavyzdžiui, Ispaniją, Italiją, Turkiją, būtina turėti apsauginius kremus nuo saulės su SPF 25, 30, 40, 50, taip pat atsižvelgiant į individualias odos savybes.
Pirmiausia reikėtų žinoti savo kūno odos tipą. Šviesaus gymio žmonės saulėje nudega greičiau, todėl turėtų labiau rūpintis odos priežiūra. Pavyzdžiui, mėlynakiams šviesiaodžiams būnant tiesioginiuose saulės spinduliuose oda parausta gana greitai – per 15 min. Tuo tarpu rudaodžiams rudaakiams – tik po 30 minučių. Į tai patartina atkreipti dėmesį ir šios informacijos neignoruoti (ne paslaptis, kad daugelis žmonių vis dar nenaudoja jokių kremų nuo saulės, o kai nudega – šturmuoja odos ligų gydytojų kabinetus). Būnant saulėje ilgiau ir be apsaugos priemonių, yra didelė tikimybė patirti ūminį odos nudegimą.
Nusprendus kaitintis saulėje, reikėtų vengti veido priežiūros priemonių, skirtų spuoguotai veido odai gydyti, alfa hidroksilinių rūgščių, dekoratyviosios kosmetikos priemonių. Reikėtų vengti ir kai kurių vaistų, pavyzdžiui, penicilino grupės antibiotikų, antidepresantų. Jų sudėtyje esančios medžiagos, veikiant saulės spinduliams, gali sukelti odos uždegimą – šviesos toksinį ar alerginį dermatitą, taip pat odos pigmentacijos sutrikimus.
Po saulės vonių reiktų pasitepti gaivinamuoju drėkinamuoju kūno losjonu be jokių cheminių priedų, aromatinių medžiagų – tai atgaivina ir nuramina odą.
Labai paraudusį kūną ir veidą patartina tepti specialiais kremais, skirtais nudegusiai odai, kurių sudėtyje yra alavijo, arbatmedžio. Tinka ir aerozolis pantenolis.
Jei ant kūno atsirado pūslių, reikėtų kreiptis į gydytoją dermatologą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Nők Lapja Cafe
Gabor Szendi – Klinikų psichologas
2008.07.07
Iš dešimties odos gydytojų tikriausiai visi dešimt patartų šio straipsnio iš viso neskaityti. Bet jeigu jau pradėjome, gal verta perskaityti iki galo, gal tai padės atsikratyti to per kelis dešimtmečius brukamo pavojingo ir klaidingo įsitikinimo.
Skelbimas
Siūloma forumui
Melanoma
Melanomos tyrimas
Deginimasis
Nudegimas soliariume
Nėra abejonių, kad melanomos atvejų daugėja. Pavyzdžiui, susirgimų skaičius moterų tarpe 1973 – 2000 metais JAV išaugo dvigubai, o vyrų tarpe – trigubai. Australijoje 1983-1999 metais moterų susirgo 40% daugiau, o vyrų – net 88% daugiau, Švedijoje per 20 metų sergančių skaičius išaugo dvigubai. Brangieji, tai vis dėl deginimosi –palinksėtų galvomis odos daktarai. Visą tai girdint ir skaitant, iš karto „ima suktis” žmogaus smegenys, sužinojus, kad melanoma dažniausiai pasitaiko Skandinavijoje, o Viduržiemio jūros valstybėse - tik trečia bendro sergančiųjų skaičiaus dalis. Kuo labiau tolstame į pietus, tuo retesnė melanoma. Jeigu deginimasis kenkia, ar tik ne atvirkštinio rezultato reikėtų laukti?
Anthony J.Yun savo 2007 metų studijoje kalba, kad tuo tarpu, kai per pastaruosius 30 metų pravestų sveikatos apsaugos kampanijų metu žmonės buvo atbaidyti nuo deginimosi, mirtingumas nuo melanomos per tą laiką išaugo trigubai. Yun klausia: „ Ar įmanoma, kad tam turėjo įtakos vis labiau retėjantis ir tik laikas nuo laiko pripuolamai kultivuojamas deginimasis? „ Į šį klausimą norėtųsi Yun-ui atsakyti, kad jis yra labai arti tiesos.
Studija, kurioje buvo suabejota ryšiu tarp melanomos ir deginimosi, apibendrino 29 tyrimų rezultatus ir priėjo išvadą, kad asmenims, dėl jų darbo pobūdžio pastoviai būnantiems saulėje, melanomos rizika žymiai mažesnė, palyginus su vidurkiu. Priešingai, tiems, kurie tik tam tikrais laiko tarpais deginosi, melanomos rizika buvo 1,7 karto didesnė. Pati didžiausia, t.y. dviguba rizika atsirado tiems, kurie per savo gyvenimą buvo nemažai kartų rimtai nudegę. 2005 m. studija, po 57 tyrimų suvedusi rezultatus, priėjo tos pačią išvadą, jog „ dėl žmogaus darbo pobūdžio neišvengiamas „ chroniškas deginimasis apsaugo nuo melanomos, o deginimasis saulėje retomis progomis ir nudegimai melanomos riziką tik padidina. Taigi, aišku, kad melanomą sukelia ne degininimasis savaime, o dėl nudegimų pastoviai atsirandantys odos pažeidimai.
Wellnesscafe
- Didžiausi prietarai, susiję su deginimusi saulėje
- Marcia Cross veda kampaniją prieš odos vėžį
- Į ką reikia atkreipti dėmesį besideginant? Užtikrinti patarimai odos apsaugai pliažo sezonui
- Nepavojingo įdegio paslaptis
Allen J.Cristophers savo studijoje „ Ne saulės spinduliai sukelia melanomą” išdrįso tvirtinti net tai, kad melanoma neturi jokio ryšio su saule. Jis cituoja, kad 1969-1990 metais pasirodė 14 taip vadinamų kontrolinių atvejų tyrimų apie ryšį tarp melanomos ir saulėje praleisto laiko. Iš 14-os tyrimų septyniuose sąryšio tarp melanomos ir deginimosi nebuvo rasta, 5-iais atvejais deginimasis buvo pripažintas, kaip apsaugos faktorius ir tik dviem atvejais buvo rastas ryšys tarp deginimosi ir melanomos.
Kiek vėliau dermatologų tarpe itin didelę audrą sukėlė Marianne Berwick ir jos kolegų tyrimas, kuomet jie, iš naujo tirdami 528 melanoma sergančius asmenis, įrode, kad po melanomos atsiradimo deginantis, mirtingumas sumažėjo, praporcingai deginimuisi skirtam laikui. Deginimosi kiekį kalkuliavo pagal odos savybes, tam, kad būtų išvengta iškreipimų dėl neteisingos atminties. Išgyvenimo šansai 60% buvo didesni tiems, kurie pastoviai deginosi.
Stefano Rosso ir jo kolegos, 2008 metais ištyrę 260 melanomos atvejų, patvirtino šį rezultatą: tiems, kurie daug deginosi, net 40% sumažėjo mirties tikimybė, palyginus su ligoniais, sergančiais melanoma, kurie degintis nemėgo.
Australijos tyrinėtojai, ištyrę 26 000 melanomos atvejų, nustatė, kad vasaros metu diagnozuota melanoma yra daugiau gėrybinė ir yra daugiau šansų nuo jos pagyti.
- Įrodymas, kad deginimasis daro įtaką melanomos atsiradimui, kyla pagrinde iš tokių tyrimų, kurie remiasi žmonių su melanomos diagnoze deginimosi įpročių atgaivinimu” – šiuo sakiniu pradeda savo mokslinį darbą Myles Cockburn ir jo kolegos, ir įrodo, kad sveikatos apsaugos propaganda jau eilę dešimtmečių skelbia apie tamprų ryšį tarp deginimosi ir melanomos, todėl žmogus, susirgęs melanoma, lydimas sąžinės graužimo, šališkai pervertina savo deginimosi įpročius praeityje, o tas, kuris melanoma nesusirgo, galvoja, jog tai jo „teisingų” ( suprask: atitinkančių sveikatos apsaugos propagandą) deginimosi įpročių rezultatas, todėl nuvertina savąjį saulėje praleistą vidutinį laiką.
Nežinau, kaip yra kitiems žmonėms, bet man asmeniškai pavyko save įtikinti: melanomą sukelia ne deginimasis. Draudžiama tik persideginti. Išvada? Kas bijo melanomos, tegul deginasi! Tik tegul nepersidegina.
Kodėl deginimasis saugo nuo melanomos?
Dėl tos pačios priežasties, kaip ir apsauga prieš vėžį. Amerikos patologas Frank Longstaff Apperly jau 1941 metais aprašė, kad, slenkant iš šiaurės į pietus, vis labiau mažėja ne odos kilmės vėžio mirtingumo atvejų skaičius. Po 40 metų broliai Garland įrodė, kad šiaurinėse Amerikos valstijose, palyginus su pietinėmis valstijomis, mirtingumas nuo storosios žarnos vėžio yra du kartus dažnesnis. 1985 m. Ikuko Kato ir jo bendradarbiai nustatė atvirkštinį šiaurės-pietų krypties ryšį kasos, skrandžio, tiesiosios žarnos, kiaušidžių ir tulžies pūslės vėžio atvejais. Edward D.Gorham ir abiejų Garlandų tyrimai Tarybu Sąjungoje 1990 metais parodė, kad tris kartus daugiau krūties vėžio atvejų sutinkama Tarybų Sąjungos šiaurėje, nei pietuose. O Gary G.Schwartz ir Barbara S.Hulka savo 1990 metų tyrime, susijusiame su prostatos vėžiu, nustatė šiaurės-pietų kryptį.
Kas yra tas paslaptingas apsaugos poveikio ryšininkas? Aišku, kad vitaminas D, kurio galima rasti beveik kiekvienoje kūno ląstelėje ir kuris reguliuoja ląstelių dauginimąsi, stiprina imuninę sistemą. Arba, tiksliau pasakius, stiprintų, nes juk gyventojai praktiškai beveik ištisus metus kenčia nuo vitamino D trūkumo, „ačiū” protingoms sveikatos apsaugos programoms, kurios ir vasarą siūlo dėvėti žieminį paltą ir slidinėjimo kaukę, kaip saugiausią aprangą. Pradiniai sukrečiantys rezultatai davė impulsų mokslininkų tyrinėjimams.
Pagal 2006 metų brolių Garland išvadą 25-i tyrimai iš 30-ies įrodo ryšį tarp storosios žarnos vėžio ir vitamino D trūkumo, krūties vėžio atveju iš 13-os tyrimų net dešimties atveju buvo rastas ryšis tarp krūties vėžio ir vitamino D trūkumo.
Prostatos vėžio atveju pusė iš 26-ių tyrimų įrodė, kad vitaminas D turi reikšmingą apsaugantį vaidmeni ir šio vėžio tipo prevencijai, o iš 7-ių kiaušidžių vėžio tyrimų penki atvejai įrodė vitamino D apsauginį poveikį. Nevienodų rezultatų priežastis buvo ta, kad vitamino D lygis nebuvo tiksliai matuojamas, nes užteko tik pasakyti žodžiu, kiek kas skiria laiko deginimuisi saulėje. Tokių tyrimų metu, kur vitamino D lygį matavo, iš karto visais septyniais atvejais įrodyta, jog žemas vitamino D lygis gali pranašauti apie galimą vėlesnį storosios žarnos vėžį, kad moterys, kurių kraujyje vitamino D lygis žemiausias, penkis kartus dažniau suserga krūties vėžiu, o vyrai, kurių žemas vitamino D lygis kraujyje, 3,5 karto dažniau susirgdavo prostatos vėžiu, negu tie, kurių vitamino D lygis kraujyje buvo aukštas, o auglio išplitimo tikimybė padidėdavo net 6 kartus. Taigi, dėl ko deginimasis saugo nuo melanomos? Atsakymo laukiu choru ir garsiai!
NES VITAMINAS D APSAUGO NUO VĖŽIO.
Kova su melanoma atvedė civilizuotą pasaulį į visiškai klaidų kelią, melanomos dažnumas ne sumažėjo, o padidėjo. Šalia šios ligos, tarsi epidemija plinta krūties vėžys, prostatos vėžys ir tt. Kodėl? Nes labai saugantis saulės, didžioji žmonių dalis kenčia nuo vitamino D trūkumo.
Tad visi skubėkime į lauką, į saulę!
Gerai, bet kokiais kremais reiktų teptis?
Atsakymas: geriausia iš viso nesitepti.
Todėl, kad vitamino D sintezės saugotis nereikia, gintis reikia tik nuo nudegimo. O nuo nudegimo galime saugotis, palaipsniui pratindamiesi prie saulės.
Johan Westerdahl su savo kolegomis taip pat gavo stulbinantį rezultatą, kai Švedijos pietinėje dalyje per du metus sulygino asmenis, susirgusius melanoma. Paaiškėjo, kad jaunesnių, nei 50-ies metų asmenų atveju, visada naudojusių apsauginį saulės kremą, rizika atsirasti melanomai buvo trigubai didesnė, palyginus su tais, kurie niekada nesitepė apsauginiais kremais. 2000-aisiais metais Lione įvykusios konferencijos, tyrinėjusios apsaugos kremų nuo saulės poveikį apsigynimui nuo odos vėžio, reziume skelbia, kad iš 15 tyrimų 8 atvejais buvo rasta, jog kremo nuolatinis naudojimas gali net 2,6 karto padidinti melanomos riziką, 4 atvejais nebuvo jokio poveikio, ir 3 atvejai rodė, kad apsaugos priemonės nuo saules poveikį turėjo.
Aišku, yra žmonių, kurių oda tokia šviesi, kad ją tiesiog būtina tepti, taigi, aš nenoriu teigti priešingai. Bet didžiausią rūpestį kremai kelia todėl, kad didžioji dauguma jų apsaugo tik nuo UVB, bet praleidžia daug labiau deginančius ir gilyn prasiskverbiančius UVA spindulius. Dar kita bėda, jog gausiai teptis kremu yra žalinga, jis gali turėti vėžį sukeliančių medžiagų, arba saulės šviesos poveikyje ( ! ) suirti. Amerikoje veikianti nepriklausoma aplinkos apsaugos organizacija, Environmental Working Group, ištyrė 785 prekyboje esančius apsauginius saulės kremus, kurių 17% tikrai apsaugo, nesukeldami jokios žalos. Apie tai galima daugiau pasiskaityti: http: www.tenyek-tevhitek.hu/napozoszerek.htm.
Visą tai perskaičius, peršasi išvada: „ Visgi kaip mus net 30 metų mulkino tuo deginimosi ir melanomos sąryšiu…”
Panaudota literatūra:
1. Berwick, M. – Armstrong, B.K. – Ben-Porat, L. – Fine, J. – Kricker, A. – Eberle, C. – Barnhill, R.: Sun exposure and mortality from melanoma. J.Natl.Cancer Inst., 2005, 97(3): 195-9.
2. Boniol, M. – Armstrong, B.K. – Dore, J.F.: Variation in incidence and fatality of melanoma by season of diagnosis in new South Wales, Australia. Cancer Epid.Biomark.Prev., 2006, 15 (3): 524-6.
3. Christophers, A.J.: Melanoma is not caused by sunlight. Mut.Res., 1998, 422(1): 113-117.
4. Cockburn, M. – Hamilton, A.- Mack, T.: Recall bias in self-reported melanoma risk factors. Am.J.Epidemiol., 2001, 153: 1021-6.
5. Elwood, J.M.- Jopson, J.: Melanoma and sun exposure: an overview of published studies. Int.J.Cancer, 1997, 73: 198-203.
6. Gandini, S. – Sera, F. – Cattaruzza, M.S. – Pasquini, P. – Picconi, O. – Boyle, P. – Melchi, C.F.: Meta-analysis of risk factors for cutaneous melanoma: II.Sun exposure.Eu. J.Canc., 2005, 41(1): 45-60.
7. Garland, C.F. – Garland, F.C.: Do Sunlight and vitamind D reduce the likelihood of colon cancer? Int. J.Epidem., 1980, 9(3): 227-230.
8. Garland, C.F. – Garland, F.C. – Gorham, E.D. – Lipkin, M. – Newmark, H. – Mohr, S.B.-Holick, M.F.: The Role of Vitamin D in Cancer Prevention. Am.J.Pub.Health, 2006, 96(2): 252-261.
9. Garland, C.F. – Garland, F.C. – Shaw, E.K. – Comstock, G.W. – Helsing, K.J. – Gorham, E.D. : Serum 25-hydroxyvitamin D and colon cancer: eight-year perspective study. Lancet, 1989, 334 (8673): 1176-1178.
10. Kato, I. – Tajima, K. – Kuroishi, T. – Tominaga, S.: Latitude and pancreatic cancer. Jpn.J.Clin.Oncol., 1985, 15(2): 403-413.
11. Lens, M.B. – Dawes, M.: Global perspectives of contemporary epidemiological trends of cutaneous malignant melanoma. Br.J.Dermatol., 2004, 150 (2): 179-85.
12. Rosso, S. – Sera, F. – Segnan, N. – Zanetti, R. : Sun exposure prior to diagnosis is associated with improved survival in melanoma patients: Results from a long-term follow-up study of Italian patients. Eu. J.Canc., 2008, 44(9): 1275 – 1281.
13. Schwartz, G.G. – Hulka, B.S.: Is vitamin D deficiency a risk factor for prostate cancer? (Hypothesis). Anticancer Res., 1990, 10: 1307 – 1311.
14. 14. Schwartz, G.G. – Skinner, H.G.: Vitamin D status and cancer: new insights. Curr.Opin. Clin.Nutr.Metab.Care, 2007, 10(1): 6-11.