Istorija byloja
Senovėje nežinant, kaip numalšinti skausmą, daugelis operuojamų ligonių tiesiog mirdavo nuo skausminio šoko. Tačiau tais laikais išbandyti anestezijos būdai turėjo ne mažiau pavojų. Būdavo, kad prieš operaciją pacientui nuleisdavo kraują iki apalpimo arba užspausdavo miego arteriją. Nuskausminimo tikslais prieš operaciją buvo plačiai naudojamos aguonos ir mandragoros šaknys. Viduramžiais šiais narkotikais išmirkydavo kempines, išdžiovindavo ir duodavo čiulpti operacijos metu. Tačiau tais laikais niekas nežinojo šių medžiagų dozavimo, todėl ligoniai po operacijos dažnai neatsibusdavo.
Germanai prieš operacijas nugirdydavo ligonį iki sąmones netekimo. Arba vietinei nejautrai sukelti užverždavo galūnę varžtu, taip suspausdami kraujagysles ir nervus. Neretai pasitaikydavo, kad po operacijos apmirusią galūnę tiesiog tekdavo amputuoti.
XIX a. pradžioje buvo atrastas pagrindinis opijaus alkaloidas – morfinas. O 1846 metais nuskausminimo tikslais buvo išbandyti eterio garai. 1847 metais pirmą kartą pasaulyje gimdymui nuskausminti buvo panaudotas chloroformas.
Didžioji anesteziologijos era siejama su 1942 m., atradus raumenis atpalaiduojančius kurarės preparatus. Tuomet pradėtas taikyti endotrachėjinis nuskausminimo būdas, sustabdant žmogaus kvėpavimą. Lietuvoje pirma tokia narkozė per vamzdelį duobutėje kakle buvo atlikta 1955 m.
Lietuvos anesteziologai taip pat stengėsi neatsilikti. 1847 metais gydytojas A. Adomavičius perskaitė pranešimą apie eterio narkozę Vilniaus gydytojų draugijos posėdyje, ir taip pačiais metais kartu su kolega L. Lechavičiumi pirmą kartą ją panaudojo Lietuvoje.
Anestezijos rūšys
Pasak gyd. K. Miežėno, anesteziją galima suskirstyti į dvi rūšis – bendrinę ir regioninę nejautrą. Bendrinė nejautra yra tada, kai žmogus yra užmigdomas medikamentais ir nejaučia skausmo.
Vietinė anestezija – tai skausmo jutimo sustabdymas tam tikroje kūno vietoje, kai sąmonė nenuslopinama, t.y. ligonis neužmigdomas. Anestezija gali būti naudojama nedidelėms intervencijoms atlikti, anestetikai gali būti lašinami į akį, jais suvilgoma nosiaryklė. Taip pat yra ir laidinė anestezija, kai anestetikų suleidžiama į tam tikrus nervinius laidus, pvz., atliekant kojų ir rankų operacijas.
Galima atlikti ir kombinuotą nejautrą, kai atliekama vietinė nejautra ir bendrinė narkozė. Taip yra daroma siekiant naudoti kuo mažiau cheminių preparatų, kurie, kaip ir visi vaistai, gali sukelti šalutinį poveikį. Be to, atsižvelgiama į tai, kad po sunkių operacijų ligoniui dažnai būna reikalingas ilgalaikis nuskausminimas. Minėtu būdu net iki penkių parų galima sėkmingai valdyti skausmą.
Galimos komplikacijos
„Kas nedirba, tas neklysta“, – įsitikinęs anesteziologas K. Miežėnas. Todėl ir anestezijos komplikacijų gali būti įvairių – nuo širdies ritmo sutrikimų, bronchų ir gerklų spazmų, stipriai pakilusio kraujospūdžio iki mirties ant operacinio stalo, dėl kurios būna kalti anestetikai ir/arba gretutinės širdies ir kraujagyslių, plaučių, kepenų ar inkstų ligos. Net istorija byloja, kad garsusis Sovietų sąjungos mokslininkas raketinės ir kosminės technikos konstruktorius ir praktinės kosmonautikos pradininkas Sergejus Koroliovas mirė dėl anesteziologų klaidos.
Kalbant apie anesteziją, kyla klausimas, ar žmogus gali būti jai alergiškas. „Pacientas gali būti alergiškas anestetikams, kaip ir bet kuriems kitiems vaistams. Todėl prieš operaciją būtina surinkti informaciją apie ligonio būklę, jo vartojamus vaistus, sužinoti, kokiems vaistams ir kokioms medžiagoms, pvz., kiaušinio baltymui, arba kvapams ligonis yra alergiškas. To nepadarius, ligonis gali mirti dėl anafilaksinio šoko. Turėdamas pakankamai informacijos, anesteziologas pritaikys tokius anestetikus, kurie bus mažiausiai žalingi pacientui.
Pasak gyd. K. Miežėno, šiais laikais anestezija yra saugi, todėl paplitęs mitas apie anestezijos žalą dažniausiai yra klaidingas. Dabartinėmis sąlygomis, naudojant pažangiausias technologijas ir naujausius medikamentus, anestezijos rizika yra minimali.
Apie anestezijos saugumą
Pasidomėjus apie anestezijos saugumą, gydytojas prisiminė vieną išskirtinį atvejį iš savo praktikos. Tada reikėjo nuspręsti, ar operuoti motiną, sergančią onkologine galvos smegenų liga, ar išsaugoti vaikelį, kurį nėščioji nešiojo jau kelis mėnesius. Buvo nuspręsta nutraukti naują gyvybę, nes anestetikų teratogeniškumas galėjo sukelti vaisiaus apsigimimus ir pats operacijos pobūdis galėjo išprovokuoti persileidimą. Kita vertus, jei nėštumas yra pakankamai didelis ir jo nutraukti negalima, tada pirmiausia sulaukiama vaiko gimimo, o tik po gimdyvei atliekama reikalinga operacija. Jei operuoti motiną reikia skubiai, gelbėjamas vaikelis, kuris dažniausiai gimsta atliekant cezario pjūvį, ir tik po to motinai atliekama operacija.
Anestetikai, nors ir yra pakankamai saugūs, gali turėti šalutinį poveikį, kaip ir bet kokie vaistai nuo skausmo. Jie gali paveikti kepenis, inkstus, nervų sistemą. Tai priklauso nuo individualių ligonio savybių, nes vienas vos atlaiko vieną narkozę, o kitas ir visas dvidešimt narkozių puikiausiai ištveria, nesiskųsdamas jokiais šalutiniais anestetikų poveikiais.
Apskritai, jeigu anesteziologas neturi saugios darbo vietos ir būtinos aparatūros, nė vienas save gerbiantis specialistas nerizikuos iš akies taikyti narkozės operuojamam pacientui. Pirmiausia todėl, kad dėl žmogiškojo faktoriaus ir stebėsenos aparatūros nebuvimo specialistas negali tiksliai nustatyti anestetikų dozės, o tai narkozei yra svarbiausia. Todėl visi sąžiningi anesteziologai laikosi Europos saugios anestezijos deklaracijos.
Ar gali narkozė neveikti?
Pasak anesteziologo K. Miežėno, kartais anesteziologų praktikoje pasitaiko toks reiškinys, kaip idiosinkrazija, t. y. neadekvati organizmo reakcija į tam tikras anestetines medžiagas. Užmigdyti ligonį prieš operaciją įmanoma visuomet. Tačiau gali pasitaikyti atvejų, kad dėl nepakankamos anestetikų dozės ligonis gali pradėti busti ant operacinio stalo. Tačiau apie bet kokius organizmo būklės pakitimus anesteziologui visuomet signalizuoja šiuolaikinė aparatūra, ji padeda specialistui kontroliuoti narkozę. Anesteziologai gali stebėti pacientų narkozinio miego kontrolę, t.y. sekti miego ir anestezijos gilumą. Tai leidžia vertinti, ar giliai pacientas miega, ar reikia didesnės vaistų dozės. Pagreitėjus pulsui, pakilus kraujospūdžiui, galima spręsti, kokios būsenos yra pacientas. Atsižvelgiant į aparatūros parodymus, jeigu reikia, skiriama papildoma nejautros dozė.
Kita vertus, siekiant išvengti pernelyg ankstyvo prabudimo operacijos metu, ligonį reikia tinkamai paruošti prieš operaciją. Šiuo atveju kalba eina apie raminamuosius vaistus, kurie palengvina narkozę ir padeda ją išlaikyti reikalingą laiką.
Po narkozės
Prieš kiekvieną operaciją, kai atliekama narkozė, ligoniams ir jų artimiesiems yra paaiškinama, kas bus daroma su operuojamu ligoniu. Pasak anesteziologo, kai kurie pacientai pasidomi, ar jie saugiai prabus po operacijos. Tokiais atvejais ligoniai nuraminami, su jais pajuokaujama, taip sumažinant paciento psichologinę įtampą, tvyrančią prieš operaciją.
Po operacijų nemažai pacientų, kuriems buvo pritaikyta bendroji nejautra, skundžiasi sutrikusiu kvėpavimu, šaltkrėčiu, pykinimu. Tai yra narkozės šalutinės reakcijos, kurias patiria kai kurie pacientai. Šaltis ir drebulys gali krėsti dėl sutrikusios termoreguliacijos ilgai ligonį operuojant vėsioje operacinėje. Pykinti po operacijos gali dėl anestetikų poveikio.
Yra ir tokių ligonių, kurie po narkozės prabunda puikios nuotaikos ir gerai besijausdami, pasakoja regėję rožinius sapnus ir gerai pailsėję narkozės metu. „Gaila, kad narkozės metu aparatūra nefiksuoja, kokius sapnus sapnuoja užmigdytas ligonis, o tai būtų iš tiesų įdomus patyrimas ne tik ligoniui, bet ir gydytojui“, – juokavo gyd. K. Miežėnas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę