){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip dantis gydė mūsų protėviai
Nors šiuolaikinės odontologų kabinetų siūlomos paslaugos nėra grėsmingos, turbūt ne vienam tai ne pati maloniausia vieta, ir susiruošiame ten dažniausiai tik skausmo prispirti. O vis dėlto šiaip ne taip pasiryžę praverti odontologijos klinikos duris, imame naršyti internete, ieškodami geriausios, kur nereikėtų ilgai laukti, o ir kainos būtų įkandamos. Nuo šio rūpesčio mūsų protėviai buvo išvaduoti, paprasčiausiai todėl, kad ne tik klinikų, bet ir jokių odontologų kabinetų nebuvo. Pirmieji tokie kabinetai, jei būtų galima taip juos pavadinti, atsirado tik viduramžiais.
Kai dantį suskausdavo
Ilgą laiką neskausmingiausiu skausmo malšinimo metodu buvo laikomas žvirblų mėšlas, sumaišytas su aliejumi. Šio mišinio buvo dedama į tą ausį, kurioj pusėj skaudėdavo dantį. Tokį dantų nuskausminimo būdą pirmajame mūsų eros amžiuje pasiūlė Plinijus. O pačiu neskausmingiausiu danties skausmo gydymo metodu laikytas Kardano metodas (deja, jis buvo visiškai neveiksmingas). Šis mokslininkas siūlė sėdėti parsižiojus mėnulio šviesoje, esą mėnulis gali sumažinti dantų skausmą.
XI a. dantų skausmas buvo malšinamas laisvinamaisiais, o jei jie nepadėdavo, tekdavo badauti ir netgi mankštintis. O pats drastiškiausias buvo skaudamo danties prideginimas įkaitinta geležimi, kol karštis pasiekdavo pačią šaknį.
Vienas iš gydymo būdų – rovimas
Reikia pastebėti, kad anksčiau dantis raudavo daug dažniau nei dabar. Senovės Kinijoje ant skaudamo danties pirmiausia uždėdavo arseno arba žalios varlės riebalų, kad dantis apmirtų ir imtų klibėti, tik tada traukdavo. O štai Japonijoje dantis traukė plikomis rankomis, tiesa, prieš tai išklibindavo, padaužydami per dantį specialiu plaktuku. Graikai ir romėnai naudodavo žnyples – Aristotelis siūlė tuo tikslu naudoti žnyples iš bronzos. O romėnas Kornelijus Celsas, gyvenęs I mūsų eros amžiuje, pirmiausia skaudamą dantį gydydavo specialiais antpilais ir pasmilkydavo smilkalais ir tik jei gydymas nepadėdavo, dantį šalindavo, tik kitu būdu nei jo amžininkai. Jis ėduonies išėstą vietą užpildydavo švinu, įpjaudavo dantenas, išklibindavo dantį, ir tik tada imdavosi žnyplių.
Bėgo metai, ir nors be dantų traukimo išsiversti nebuvo galima, tačiau instrumentai tobulėjo – minkštą metalą ilgainiui pakeitė plienas.
Dantų protezai: pradžia
Beje, dantų protezai nėra toks jau nesenas išradimas. Dantis protezuodavo jau IV–III pr. Kr. Pirmieji protezai buvo skaptuojami iš dramblio kaulo ir tvirtinti auksine vielute. Viduramžiais kaip protezai tarnavo gyvūnų ir net žmonių dantys. Dirbtiniai mediniai, sidabriniai ar perliniai dantys būdavo prisukami prie gretimų dantų, beje, nesibodėta panaudoti ir kiaulės ar šuns dantų. Neretai turtuoliai išraudavo savo pavaldinių dantis, pasirinkdami tinkamiausius pagal formą ir spalvą savo protezams.
Pirmoji ortodontinė konstrukcija buvo sukurta 1728 metais. Tai buvo metalinė plokštelė, kuri prie dantų tvirtinosi siūlais. Konstrukcijos autorius buvo prancūzas chirurgas Pjeras Fošaras. (Beje, jis buvo ir pirmojo „Traktato apie dantis“ autorius. Į savo traktatą jis įtraukė visas savo žinias apie dantų anatomiją, ėduonies gydymą, diagnostiką, dantų protezavimą ir šalinimą. Į istoriją jis įėjo kaip šiuolaikinio dantų gydymo pradininkas.)
Laikas bėgo, protezų konstrukcijos tobulėjo. Buvo pradėti naudoti hipopotamo dantys, tačiau tai buvo brangus malonumas, kurį ne kiekvienas galėjo sau leisti, taigi dažniausiai buvo naudojamas greitai gelstantis dramblio kaulas arba nertvirtas porcelianas.
Tvirčiausiais buvo laikomi žmonių dantys, todėl specialistai žmonių žandikaulius supirkdavo iš budelių ar kapinių vagių. Tačiau, nors buvo tvirti, didelio populiarumo jie neturėjo, nes aristokratams buvo nemalonu burnoje nešioti kokio nors pakaruoklio dantis.
Viskas pasikeitė 1815-aisiais, kai Anglijoje pasirodė nebrangūs kokybiški protezai, pagaminti iš žmonių dantų, o tam pasitarnavo 50 tūkstančių kritusiųjų Valterio mūšyje. Britų visuomenėje Vaterlo dantys buvo labai populiarūs. Kramtyti mūšio lauke kritusio didvyrio dantimis buvo netgi laikoma patriotiškumu. Tuo labiau kad gamintojai garantavo, jog protezams naudoti tik kritusių britų, o ne vokiečių dantys.
Ėduonies profilaktika ir gydymas
Ėduonies profilaktikai ir anksčiau buvo skiriamas nemažas dėmesys. Archeologai, kasinėdami sevonės Egipto gyventojų kapus, yra radę papirusų su vaistų nuo ėduonies receptais.
Norint apsisaugoti nuo ėduonies, didelis dėmesys buvo skiriamas dantų higienai. Romėnai dantims valyti naudojo miltelius iš rožių, riešuto ir miros ir perskalaudavo vynu. Miltelių pagrindą sudarė grūsti lukštai arba kaulai, dažnai dar įmaišydavo natrio karbonato (sodos) – matyt, žinojo jo gebėjimą sugrąžinti dantims baltumą.
Arabų kultūroje burnos higienos pradininkas buvo Mahometas. Pagal Korano nurodymus, dantis buvo būtina skalauti 5 kartus per dieną, o valyti tuo atveju, jei pasikeitė dantų spalva ar iš burnos pasijuto blogas kvapas. Dantys būdavo valomi taip pat ir mirusiajam prieš laidojant.
Pats pranašas dantims valyti naudojo ąžuolo šakelę, ją gerai išmirkydavo vandenyje, toks „šepetukas“ turėjo ąžuolo žievės rūgščių, kurios teigiamai veikė dantenas. Manoma, kad dantenų masažą ir akmenų šalinimą taip pat yra įvedęs pranašas Mahoametas.
Tiesa, dantų valymo priemonių siūlyta įvairiausių, štai romėnai dantis valė koralų ir perlų milteliais, o Hipokratas nuo blogo burnos kvapo ir dantų tvirtumui palaikyti rekomendavo tokią procedūrą: sudeginti kiškio ir trijų pelių galvas, sutrinti pelenus su marmuru ir valyti šiais milteliais dantenas ir dantis. Tada išvalyti avies vilna, sutepta medumi.
Kinai dantis valė pelenais, kurie likdavo sudeginus beždžionės galvą.
Plinijus ėduonies profiklaktikos tikslais siūlė kartą per mėnesį suvalgyti po keptą pelę.
Metams bėgant
Nors jau 1700 metais Prancūzijoje karaliaus dekretu odontologija buvo įteisinta kaip savarankiška disciplina ir dantų gydytojai turėjo laikyti specialius egzaminus, tačiau vis dėlto dar ilgą laiką dantų gydymas buvo pakankamai kankinantis dalykas, o pacientą šiek tiek daugiau tausojantys metodai imti taikyti tik XIX a., atsiradus anestetikams ir profesionaliems instrumentams. 1846-aisiais daktaras Viljamas Mortonas iš Masačiusetso dančiui nuskausminti prieš raudamas pirmą kartą panaudojoi eterį, o 1884 metais Karlas Kolė kaip anestetiką pasiūlė kokainą – matyt, ne veltui pas šį gydytoją driekėsi ilgiausios eilės pacientų.
Patys pirmieji dantų grąžtai buvo sukami ranka, o patobulinti jie buvo tik XVIII a.
Pirmoji iš tolo šiek tiek primenanti dabartinę dantų gręžimo mašina atsirado 1820-aisiais. Tais metais E. B. Delabaras įnešė didelį indėlį į odontologiją, ėduonies pažeistus dantis pradėdamas gręžti specialiais grąžtais. Iki tol buvo įsigalėjusi nuomonė, kad danties skausmą tikra ta žodžio prasme sukelia kirminas, kuris apsigyvena dantyje ir graužia jį iš vidaus. Tokį parazitą bandydavo nužudyti, užpildami pažeistą danties ermę vašku ir pridegindami geležimi.
Kitu šiuolaikinės odontologų aparatūros pradininku yra laikomas amerikietis dantų gydytojas Viljamas Morisonas, kuris 1870 metais išrado gręžimo mašiną su pakoja. O mechanizmas veikė taip: paciento krėslas buvo įrengtas su dviračio pedalais, nuo kurių ėjo laidas į gręžimo mašiną. Pacientas sėsdavo į kėdę ir pagal gydytojo komandą suko pedalus, o tuo metu gydytojas gręždavo jam dantį.
Taigi dantų gydymo istorija per ilgus amžius nuėjo nelengvą kelią, tad galima tik pasidžiaugti, kad žiaurūs ir primityvūs dantų gydymo metodai mums žinomi tik iš istorijos. O sužinioję, kokiais dantų gydymo būdais garsėjo mūsų protėviai, greičiausiai ne vienas su palengvėjimu atsidusite ir įsitikinsite, kad šiuolaikiniai odontologai – tikri stebukladariai.
Atskirai
Su dantimis buvo susiję nemažai prietarų. Štai arabai laikė dantis apsaugos galių turinčiais amuletais. Hienos dantų karolius kabindavo ant kupranugario kaklo, kad būtų stiprus ir sveikas.
Ispanijoje XVII–XVIII amžiais buvo paplitusi nuomonė esą norint įgauti burtininko galių reikia turėtį pakarto žmogaus dantį. Netgi garsus dailininkas Goja viename savo paveikslų yra pavaizdavęs moterį, raunančią dantį nuteistojo, kuriam įvykdyta mirties bausmė.
Beje, jei norite, kad jūsų mažylio dantys augtų tiesūs ir gražūs, iškritusį pieninį įdėti į pelės urvą. Kaip manė mūsų senoliai, tada naujas dantis bus sveikas ir tiesus.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę