„Advento laikas turėtų būti leidžiamas ne tuščiai, triukšmingai, o susikaupus, tobulinant save. Svarbiausia – nesusibarti, nesusipykti, o susitaikyti ir užbaigti svarbius metų darbus, kad neliktų skolų, neištesėtų pažadų. Jis skirtas susikaupti, ko nors išmokti, kas išmokta pasitikrinti. Žodžiu, studentų sesijos – pačiu laiku, pagal tradicijas“, – juokauja Gražina.
Anot jos, iš mūsų namų jau išėjo adventinės maldos ir giesmės Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kuriomis šeimos pradėdavo kiekvieną rytą. Sekmadieniais mūsų seneliai skubėdavo į Rarotas – ankstyvąsias rytmetines pamaldas. Prieš jas irgi daug ir gražiai giedodavo. Pasimeldę bažnyčioje, dar su kaimynais pasikalbėdavo.
Mažojoje Lietuvoje kiekvieną Advento pavakarę šeimininkės uždegdavo Advento vainiko žvakeles (tiek žvakelių, kuri advento savaitė) ir su namiškiais susėsdavo pavakaroti, pasikalbėti, išgerti tame krašte jau seniai pamėgtos kavos.
Rytų Lietuvoje visa šeimyna susispiesdavo vėlyviesiems sekmadienio pusryčiams prie žvakės, kurią uždegdavo tą dieną grįžusieji iš bažnyčios.
„Manau, kad dabar pats tinkamiausias laikas prisiminti šį bei tą iš gražiai įprasminto senolių buvimo“, – sako folkloristė.
Nors ji pati kone kasdien eina į įvairius renginius, susitikimus, nemano tuo laužanti rimtį: „Neinu į tuščius vakarėlius, pasilinksminimus – einu ten, kur reikalingos mano žinios, kur žmonės ateina norėdami geriau pažinti Advento metą, suprasti tradicijų prasmę. Nors vienas žmogus pasiklausęs gal ir nieko namuose nekeičia, tačiau kitas – susimąsto, pradeda ieškoti ir šį bei tą daryti.“
Kraštotyros ekspedicijose užrašyta kadaise galiojusių adventinių ir gavėnios draudimų, tačiau jie neatsiejami nuo skatinimų kažką daryti, keisti. Kalėdų išvakarėse laikytasi sauso pasninko, stengtasi susitaikyti, atleisti šeimos nariams ir kaimynams. Sakyta, kad negalima nieko siūti, verpti, malti, kulti, malkų skaldyti, kad triukšmingi darbai nesukeltų audrų, nepakenktų trobesiams, gyvuliams ir žmonėms. Vengta leistis į ilgesnes keliones, stengtasi nesiskolinti ir visas skolas atiduoti, kad netektų skolintis visus metus.
„Šiandien ne visi šie draudimai turi prasmę. Svarbiausia – sakralus žmogaus nusiteikimas. Tai ne per vieną dieną pasiekiama būsena“, – pastebi Gražina.
Ji primena, kad mūsų protėviai sėsdavo prie baltut baltutėlaite staltiese užtiesto Kūčių stalo prieš tai išsimaudę pirtyje, tarsi nusimetę visokią naštą ir bet kokius nešvarumus.
„Tačiau šiandien neraginu žmonių prieš sėdant prie Kūčių stalo dar kartą pulti maudytis. Mūsų protėviai prie jo sėsdavo po sunkių darbų, todėl reikėdavo nuplauti prakaitą, o ryte išsimaudžiusiam miestiečiui to kartoti antrąkart nebūtina. Svarbu prie stalo sėsti švariam ir tinkamai nusiteikus“, – pataria Gražina.
Burtai ir šiandiena
Kūčių vakaras laikytas burtų laiku. Merginos eidavo į lauką pasiklausyti, iš kurios pusės šunys loja, – iš ten piršliai atvažiuos. Iš lauko atnešdavo glėbį malkų ir skaičiuodavo, kiek jame pliauskų: jei porinis skaičius – tais metais ištekės, jei ne –dar teks palūkėti. Įdomus ir būrimas vaško liejimu į vandenį, šešėlių atspindžiais.
„Burdavo iš įvairiausių daiktų. Mūsų protėviams fantazijos nestigo, manau, jos žmonėms netrūksta ir dabar. O kaip suprasti vieną ar kitą ženklą – lemia kiekvieno žmogaus vaizduotės subtilumas“, – mano tautosakos žinovė.
Ar ji pati buria?
„Kūčių burtai daugiausia skirti jauniems – jiems labai rūpi, kas laukia gyvenime, kokie galimi pasirinkimai. Vyresnieji per Kūčias neburdavo. Man irgi burtų nereikia. Jau žinau savo gyvenimą ir manau, kad užtenka džiaugtis tuo, ką turiu“, – sakė Gražina.
Gal nors šiaudų ar šienelio po staltiese padeda ir traukia norėdama nuspėti, kiek gyvens?
„Ne. Man atrodo, kad mieste šis būrimas netinkamas. Ūkininkams, auginantiems gyvulius, visada buvo aktualu parodyti, kad jie atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukino. Todėl po staltiese Kūčių vakarą padėdavo šieno, jų maisto, o Kalėdų rytą nešdami šieną į kūtes įmaišydavo trupinių nuo savo stalo – tai rodė žmogaus pagarbą gyvuliams, padėką už jų teikiamą naudą. Vėliau, netekus šios prasmės, sugalvota kitokių būrimų. Dabar miestiečių namuose tik skolintas papročio atspindys, iš kito laiko, vietos. Nemanau, kad visų senųjų tradicijų reikia laikytis. Svarbiau suvokti, kaip, keičiantis gyvenimui, kinta veiksmų prasmės ir tradicijos, o ne beždžionauti“, – sakė Gražina.
Ji abejoja, ar šiandien ne per daug dėmesio skiriama šventiniam stalui. Svarbu yra ne patiekalų skaičius, bet tai, kad čia sudėti mūsų pačių metų darbo vaisiai: užauginti, surinkti, kaip nors kitaip pelnyti. Itin svarbu, jeigu patiekalai sutartinai visos šeimos gaminti, puošti, palaiminti bendra užstalės malda ir gerumo kupinais linkėjimais.
Pasak tradicijų žinovės, žmonėms, nespėjusiems savo artimųjų aplankyti per Kūčias ir Kalėdas, labai tinka tam skirti paskutiniąją metų dieną, vadinamąsias Kūčeles, kai galima nespėjusiems atlikti apeigos ją pakartoti: pasidalinti kalėdaičiu, padėkoti už praėjusių metų gerumą ir palinkėti viso ko geriausio ateinančiais.
Gražina įsitikinusi, kad kiekvienas iš mūsų gali sukurti įdomių tradicijų. Štai Lietuvos edukologijos universiteto Socialinių komunikacijų instituto studentai, lankantys etnokultūros kursą, per egzaminą aprašo savo namų kalendorines šventes, pamąstydami, ką dar išsaugojo, o ką prarado, ką į namų apeigas galėtų sugrąžinti pasiklausinėję senelių ar pasiskaitę iš knygų. Skaitant jų rašinius, džiugu pastebėti, kad svarbiausias tradicinio kalendoriaus šventes yra išsaugoję daugumas Lietuvos šeimynų, ne viena iš jų puoselėja daugelio kartų patirties išsaugotus savitus, gražius, nestandartinius švenčių akcentus. Tai gali būti staltiesė, dengiama tik Kūčių vakarą, valgis, kadaise atneštas į giminę marčios iš tolimesnio krašto, istorijos gabalėlis, kurį būtinai reikia prisiminti, graži sakmė...
„Mūsų protėviai per Adventą skubėdavo užbaigti darbus, pripilti aruodus, suskaičiuoti gautą pelną ir tikslingai jį paskirstyti. Mes taip pati rašome metų ataskaitas, skaičiuojame darbus ir uždarbius, įvertiname, ką padarėm, ko neįstengėm. Darbai kiti, bet jų prasmė panaši,“ – apibendrino pašnekovė.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę