Raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų sienelėje yra apie 300 skirtingų antigenų, kurių reikšmingiausias yra Rh antigenas. Pagal jo buvimą eritrocituose žmonių kraujas skirstomas į rezus teigiamą, kai jis yra; ir rezus neigiamą, kai jo nėra. Nors kiekvieno mūsų organizmas geba atskirti „nesavas“ molekules, ląsteles ar audinius, juos neutralizuoti ir sunaikinti, tačiau kai moters, kurios rezus neigiamas, organizmas kontaktuoja su rezus teigiamais vaisiaus eritrocitais, susidaro jo antikūnai. Nėštumo metu jie skatina irti rezus teigiamo vaisiaus eritrocitus, nepaisant, kad moters organizmas nėštumo metu yra labai pakantus „nesavoms“ medžiagoms.
„Motinos reakcija į vaisiaus Rh faktorių yra viena stipriausių imuninių reakcijų – joks kitas išorinis alergenas negali sukelti tokios audringos reakcijos. Įvyksta rezus konfliktas, bet tai nėra vienintelė problema, kuri kyla, vaisiaus eritrocitams patekus į besilaukiančios moters kraujotaką. Bet dažniausiai diskutuojame apie rezus faktorių, nes apie jį kol kas turime daugiausiai informacijos“, – sako docentas, medicinos mokslų daktaras gydytojas akušeris-ginekologas Linas Rovas.
Docentas tvirtina, kad pirmojo nėštumo metu rezus konfliktas pasitaiko labai retai ir būna silpnas, nes moters organizmas taip greitai nespėja pagaminti didelio kiekio antikūnų. Kai pastojama antrą kartą, o vaisius yra rezus teigiamas, organizmas labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, nes jau turi „atmintį“ iš buvusio nėštumo. Tad, nesvarbu nuo to, po kiek laiko jūs vėl pastojote, antikūnai pradeda sparčiai gamintis, o, prasiskverbę į vaisių, ima ardyti jo raudonuosius kraujo kūnelius.
„Neretai vaisius žūsta išsivysčius anemijai. Tai dažniausiai nutinka 12–13-tą nėštumo savaitę. Nors skelbiama, kad rezus konfliktas kliniškai pasireiškia tik 0,3–0,7 proc. atvejų, tačiau tai nėra tikslūs statistiniai duomenys, nes mes nežinome, kiek persileidimų, kuriuos nulemia rezus konfliktas, įvyksta pirmomis nėštumo savaitėmis“, – sako docentas. Jis prisimena laikus, kai besilaukiančiai moteriai, kad būtų sumažintas antikūnų kiekis jos organizme, buvo persodinamas vyro odos lopas, paimtas iš jo peties srities. Įvykusi vietinė imunizacija, dėl kurios visi antikūnai tarsi susispiesdavo aplink tą lopą, padėdavo dalinai desensibilizuoti moters organizmą ir išvengti rezus konflikto.
Dabartiniu metu rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28-tą nėštumo savaitę ir per 24–72 val. po gimdymo, jei naujagimis turi Rh faktorių, į raumenis suleidžiama anti-Rh imunoglobulino, labai panašaus į tą, kuris gaminasi moters organizme rezus izoimunizacijos metu.
Docentas sako, jog kitų šalių praktika rodo, kad užtenka ir nedidelės anti-Rh-imunoglobulino dozės: pvz., Prancūzijoje, prieš suleidžiant preparatą, ištiriama, kiek mamos kraujyje yra vaisiaus eritrocitų, taip sužinoma reikalinga tiksli anti-Rh-imunoglobulino dozė. Suleistas tinkamu laiku, jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti. Ši pasauliniu mastu pripažinta Rh konflikto profilaktikos metodika reikšmingai sumažina nesėkmingų nėštumų ir naujagimių patologijos dažnį.
Mažakraujystė, anot docento, nėra pati didžiausia bėda. Itin didelis pavojus dar negimusiam mažyliui iškyla suirus eritrocitams. Tuomet atsipalaiduoja daug laisvo bilirubino, kuris, perėjęs iš kraujo į naujagimio smegenų ląsteles, sukelia jų nekrozę, visam laikui pažeidžia galvos smegenų pamato branduolius ir požievines smegenų struktūras. Dėl organizmo intoksikacijos bilirubinu sumažėja skeleto raumenų tonusas, naujagimis būna vangus, kartais sustoja kvėpavimas. Neretai tokiems naujagimiams atsiranda neurologinių simptomų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebrinis paralyžius, kurtumas. Įvykus rezus konfliktui, galima ir galvos smegenų vandenė – galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio.
Doc. L. Rovas užtikrina, kad medikai labai atidžiai stebi rezus konflikto pažeistus naujagimius: mažylių būklė vertinama valandomis. Yra sudarytos normogramos, pagal kurias galima tiksliai įvertinti, kiek ir kada gali būti bilirubino kraujyje. Atsižvelgiant į tai, parenkami gydymo metodai. Vienas jų yra fototerapija – gydymas šviesa. Kūdikis yra guldomas po specialia violetinę spalvą skleidžiančia lempa ir guli lyg kokiame soliariume. Nustatyta, kad bilirubinas, veikiant tam tikram šviesos bangos ilgiui, netgi ir dienos šviesai, greičiau pasišalina iš organizmo. Itin sunkiais atvejais, kai bilirubino koncentracija kraujyje kaupiasi labai greitai, tenka griebtis kraštutinių priemonių – perpilti kraują.
Gerai organizuota nėščiųjų priežiūra, nepamiršti tradiciniai ir įsisavinti nauji diagnostikos ir gydymo metodai, kvalifikuota pagalba naujagimiui leidžia užtikrinti, kad nėštumas ir gimdymas rezus izoimunizacijos atveju būtų maksimaliai saugus. Todėl, anot docento, būtina siekti, kad visais atvejais rezus neigiamoms nėščiosioms būtų atliekama imunoprofilaktika ir jų vaisiai išvengtų pavojų, kuriuos sukelia rezus izoimunizacija. Vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po nėštumo nutraukimo, savaiminio persileidimo, negimdinio nėštumo, po vaisiaus vandenų paėmimo procedūros tam, kad ateityje nesigamintų antikūnai. „Anksčiau buvo manoma, kad, įvykus persileidimui, imunoprofilaktika nėra tikslinga, bet vėliau paaiškėjo, kad tai labai klaidinga nuomonė. Įvykus savaiminiam persileidimui, imunoglobulino dozė gali būti mažesnė nei įprastai, tačiau vis tiek ji būtina, – tvirtina ginekologas. – Labai svarbu imunoglobulino suleisti po nėštumo nutraukimo, nepaisant, kad nėštumas buvo tik kelių savaičių.“
Anot docento, nėščioji turėtų nedelsti ir kuo anksčiau apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Per devynis mėnesius gali atsiskleisti ir paaštrėti visos ankstesnės moters sveikatos problemos, nes ligos, kurios buvo „miego būsenos“ iki nėštumo, jo metu dažniausiai paūmėja, todėl vizitai pas medikus padėtų išvengti galimų komplikacijų. „Kuo vėliau apsilankysite pas ginekologą, tuo mažiau, esant reikalui, liks galimybių jums padėti“, – primena docentas.
Mokslo įrodyta, kad normalaus nėštumo atveju reikalingi ne daugiau kaip 7–8 nėščiosios vizitai pas ginekologą, leidžiantys pastebėti tai, ko reikia. Nuo nėštumo nustatymo datos (dažniausiai praėjus 8 savaitėms nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos) tyrimai atliekami kas 4 savaites. Nuo 30–32-ros nėštumo savaitės tyrimai atliekami kas 2 savaites, paskutiniąsias 2 savaites – kas savaitę.
„Viliuosi, kad netolimoje ateityje dabartinė esama nėščiųjų priežiūros tvarka pasikeis, nes kol kas, kuo vėlesnis nėštumas, tuo daugiau atliekama tyrimų, nors turėtų būti atvirkščiai. Per 11–14 nėštumo savaičių reikėtų išsiaiškinti viską, kas įmanoma apie nėščiosios būklę ir sudaryti atitinkamą nėščiosios stebėjimo planą. Ką nors keisti 32–40-tą savaitę jau per vėlu, dauguma profilaktinių priemonių reikia pradėti taikyti kuo anksčiau nuo nėštumo pradžios. Kol samprata apie nėščiosios priežiūrą apsivers aukštyn kojomis, reikia nemažai laiko, tačiau būsima mama kartu su ją prižiūrinčiu mediku jau dabar gali padaryti labai daug dėl savo ir savo naujagimio ateities, žinoma, jeigu pati nėštumui skirs daugiau dėmesio“, – sako doc. Linas Rovas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę