){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
„Tądien stengiamasi kuo anksčiau atsikelti ir suduoti kadugio šakele ar sausų žolynų verba namiškiams, tarsi ja pašventinti, kad nebūtų apsnūdę, spėtų su greitais pavasario žingsniais.
Verbų sekmadienis Vilniuje buvo ypatingas. Sostinės gatvės tiesiog pražysdavo iš džiovintų sausų gėlių ir žolynų surištų verbų spalvomis. Šios verbos – Vilniaus krašto fenomenas, susijusios su adoracija karalaičiui Kazimierui, krašto gamta, augalais. Tai puiki šventė – akis pasiilgusi to spalvingumo, džiugesio. Kam iš užsieniečių tenka parodyti verbas, visi būna nustebinti labai originalios ir greitai kintančios tautodailės formos“, – sako etnologas.
O kokia Verbų sekmadienio nuotaika? Sakyta, kad tądien negalima susipykti, ginčytis, ko nors pavydėti. Tai svarbūs priesakai ne tik Verbų sekmadieniui, visai Didžiajai savaitei.
„Artėjant Velykoms, nieko neskolindavo ir nesiskolindavo. Ir tai suprantama, mat per skolas neretai kyla įvairūs pykčiai. Net sakyta: jei skolinsies, laimė iš namų išeis“, – tęsia liaudies tradicijų žinovas.
Po Verbų sekmadienio prasideda Didžioji savaitė, vadinama ir Tyliąja, Laukimo, Švenčiausia. Ji turi daug įvairių apeigų, tikėjimų, kuriuose krikščioniški Jėzaus Kristaus Prisikėlimo šventės momentai susimaišę su senosios pagoniškos pavasario sutikimo apeigomis ir tradicijomis.
Šios savaitės dienos turėjo savo papročius. Štai trečiadieniais vaikai po pamaldų aplink bažnyčią „varydavo silkę“: iš lentelės išdrožtą žuvį pririša virvute, vienas ją velka, o kiti – čaižo. Ketvirtadienį tą silkę aplink bažnyčią varydavo jau du, penktadienį – tris kartus. Tai tarsi ženklas, kad gavėnia baigėsi, išvejamas pasninkas.
Didysis ketvirtadienis vadintas švariuoju arba žaliuoju. Viskas, kas namuose per žiemą aprūko, įjuodo, užsigulėjo, turi būt išvalyta, išvėdinta.
„Dūminėse pirkiose – lubas ir sienas šveisdavo, drabužius, kurie bus padėti žiemai, išnešdavo išsivėdinti. Gerai tądien išsimaudyt upelyje, kuris atiteka prieš saulę, iš rytų pusės, – jo vanduo auksinis, juo reikia praustis Saulei tekant, kad sveikatos visiems metams pasisemtum. Tądien derėjo parsinešt iš miško žalumynų – bruknienojų, pataisų, amalo šakelių Velykų stalui papuošti, kad ant jo būtų žalios gyvybės spalvos. Didįjį ketvirtadienį šeimininkės kepdavo ir duoną, tikėta, kad tądien keptoji nepelija. Tą dieną žmonės ir maudydavosi, ne tik namus išsikuopdavo, bet ir savo kūną. O pirtį tam kurti geriausia šiaudais ar skiedromis, vogčiomis surinktomis dar prieš saulėtekį iš kaimyno kiemo. Šiaurės ir Rytų Lietuvoje akcentuota, kad tam prakurų reikia paimti iš kaimyno – iš svetimo, kito pasaulio. Tai būdas užmegzti ryšį su kitais, metafiziniais, pasauliais“, – pasakoja prof. L.Klimka.
Didįjį penktadienį nuo seno vadindavo Vėlių velykėlėmis, Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad tada iš skaistyklos vėlės išeina. Žmonės lankydavo kapus, nusivesdavo kartu ir vaikus, anūkėlius parodyti, kur ilsisi artimieji.
Didįjį šeštadienį reikia iš bažnyčios parsinešti šventinto vandens ir velykinės ugnies. Pastarosios dažniausiai siųsdavo paaugusius vaikus. Tik kaip parnešti ugnį? Tam paprastai paruošdavo beržo pintį, kad ji gerai įsidegtų. Ją pririšdavo ant vielos, ir vaikai, sukdami ją ratu, kad žėruotų, bėgdavo namo – pavakariu iš bažnyčios išriedėdavo tarsi ugnies ratai. Namie sena ugnis jau būdavo užgesinta, įkuriama nauja.
O parneštu šventintu vandeniu buvo pakrapinama troba, jo įpilama į šulinį ar kitą tvenkinį, kad apsaugotų nuo nelaimių.
Prisikėlimo mišių žmonės daugelyje Lietuvos vietų per naktį laukdavo bažnyčioje. Tai nebuvo lengva, nuovargis lenkdavo. Todėl, ypač Žemaitijoje, buvo įvairių prablaškymo būdų. Vikresnis vaikinukas apsirengia velniuku, žydeliu ir budina snaudžiančius – pakiša pauostyti amoniako ar padvėsusią varną, krečia visokius šposus.
Kai kur išliko Kristaus karsto sargybinių paprotys – jauni kaimo vaikinai savadarbėmis uniformomis, su mediniais kardais, išdrožtais šautuvais eidavo sargybą prie Kristaus karsto. Kartais sargybiniai būdavo mediniai – išdrožti iš medžio romėnų kariai ar kiti, vėlesnių laikų personažai. Jie buvo žmogaus ūgio, dažniausiai spalvingai nudažyti, kad tiktų bažnyčios interjere, kartais medinės jų rankos net mosikuodavo kardais.
„Tai buvo kone spektakliai. Šias tradicijos kai kur yra atgaivintos. Man teko tokių matyti Žemaitijos parapijose. Medinių Kristaus karsto sargybinių ne kartą per ekspedicijas matėme sumestų varpinėse. Bažnyčiose laikomi ir būgnai, tarškynės, garsiniai signalai, kvietę maldai, kai varpais nebuvo galima skambinti. Teko kai kuriose bažnyčiose matyti labai įdomų būgnų, paimtų mūšiuose su priešais. Ryte po prisikėlimo mišių visad eidavo procesija – velniukai, žydeliai eidavo priešinga puse juokindami. Niekas nepyko, tai buvo kaip tradicinė pramoga“, – pasakoja etnologas.
Velykų rytas, pirmoji diena, yra labai reikšmingi. Sakyta, kad Velykų rytą saulė tekėdama šoka, mainosi, jog koks bus Velykų rytas, toks ir visas pavasaris, iš kurios pusės vėjas pučia, toks ir vyraus visą pavasarį.
Profesorius primena, kad sekmadieniais žmonės prie bažnyčios neužtrukdavo, visi stengėsi kuo greičiau grįžti namo. Jei pirmas parlėksi, pirmas būsi ir su visais darbais.
O pirmosios Velykų dienos pavakare per kaimą patraukdavo lalautojai. Tai jauni vaikinai lankydavo kaimynus su palinkėjimais, dainomis, muzika, ypač tas šeimas, kuriose yra jaunų merginų. Lalautojai dovanų sulaukdavo sūrių ir margučių. Bet į namus jų paprastai neįsileisdavo, pašnekėdavo tik per langą
Antrąją Velykų dieną kiaušiniauti eidavo vaikai. Pirma turėjo aplankyti savo krikšto mamą ir gaudavo porą gražiausių margučių.
O trečioji Velykų diena vadinta ledų diena. Tinginiui ji paskirta – tądien galima ilgai miegoti, darbų netinka imtis, antraip ledai vasarą iškapos pasėlius. Netinka ir malkų skaldyti – Perkūnas eibių kaime pridarysiąs. Žmonės lankydavo prie kelių ir laukuose pastatytus kryžius – ten pasimelsdavo, pagiedodavo, prašydavo Aukščiausiojo pagalbos lauko darbuose.
Mėgstama jaunimo pramoga – sūpuoklės. Supimasis – tarsi apeiga: kai supiesi, atrodo, ir žemė supasi, kuri – tarsi kūdikis lopšyje turi augti, stiprėti, subręsti, sunokint derlių.
Kai kur Lietuvoje dar atmenamas ir toks paprotys: antrąją Velykų dieną vaikinai, aplankę šeimas, kuriose yra jaunų merginų, numazgodavo joms rankas. Tam atsinešdavo ir vandens ąsotį, ir rankšluostį. Trečiąją dieną merginos atsilygindavo bernams tuo pačiu. Žinoma, ne tiek to mazgojimo, kiek taškymosi ir laistymosi būta. Tai aprašė M. Valančius ir J. Pabrėža, teigdami, kad jaunimas Žemaitijoje laistydavosi kaip padūkę. M.Katkus „Balanos gadynėje“ rašė, kad samdiniai per šv. Velykas ateidavo numazgot rankų savo darbdaviams, tada būdavo pavaišinami.
„Laistymosi paprotys labai įsišaknijęs Lenkijoje. Ten antrąją ar trečiąją Velykų dieną pasirodyti miesteliuose pavojinga, gali būti nuo galvos iki kojų aplietas vandeniu. Laistymasis būdingas visoms pavasario šventėms ir pavasario darbų pradėtuvėms – po pirmosios vagos artojas perliejamas, mėšlavežio pabaigoje – taip pat. Taip prašyta drėgmės dirvoje bręsiančiam javui, kad vasarą sausra neužpultų“, – sako pašnekovas.
Ką pats etnologas atsimena apie Velykų tradicijas iš savo senelių, tėvų namų?
To paklaustas, profesorius pasakojo, kad jo vaikystė praėjo mieste, Vilniuje, tik tėvai pasakodavo, kaip ten kaime būdavę. Mama buvo žemaitė, tėvas – aukštaitis, tad teko pažinti ir vienų, ir kitų papročių. Jo atmintyje iš vaikystės ypač įstrigo Verbų sekmadienio grožis, kaip margučius margino vašku namuose ir rideno juos ant kreivokų grindų
„Mūsų margučiuose atsispindi pasaulio modelio bruožai. Kartą didžiąją savaitę teko važiuoti kone pro visą Europą į Paryžių ir stebėti, kaip marginami, aikštėse pardavinėjami margučiai. Akivaizdu, mūsų margučiai patys archajiškiausi, juose pavaizduota pasaulio sandara, laiko juosta, saulės spinduliai. Pasaulis įsivaizduotas kaip kiaušinis, romėnai sakydavo – viskas iš kiaušinio“, – sako L.Klimka.
Kaip pats jis stengiasi švęsti Velykas? Kas svarbiausia, kad pajusti šios šventės sakralumą?
„Svarbiausia, kad visa šeima susirinktų. Dabar, kai lietuvių šeimos plačiai išsibarsčiusios, puiku būtų bent Kūčių vakarienei ir per Velykas susieiti Lietuvoje, prisiminant tradicijas, lietuviškus naminius valgius – tai labai svarbūs, širdis sušildantys dalykai, kurių prisiminimą ilgai nešiojame širdyje, kurie buria gimines ir tautą. Velykų tradicijos gražios bendruomeniškumu“, – sako etnologas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę