){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tačiau dabar belieka nostalgiškai prisiminti tuos laikus, kai profsąjungos, kurių žinioje ir būdavo kelialapiai į sanatorijas, suteikdavo galimybę ten pailsėti ir sustiprėti. Dabar kur kas mažiau žmonių gydosi ar ilsisi sanatorijoje.
Apie tai, kas pasikeitė, kodėl, kokios Lietuvos perspektyvos šioje srityje ir kam išvis reikalingas kurortinis ir sanatorinis gydymas, klausiame žmonių, kurie dirba šį darbą visą gyvenimą, mato pokyčius ir gali prognozuoti perspektyvas.
Lietuvos kurortų asociacijos prezidentas Vytautas Stalmokas teigia, kad kurortus pastaraisiais metais aplanko vis daugiau žmonių: „Gal skiriasi jų poilsio finansinė išraiška, tačiau Lietuvos kurortai lankomi ir vietinių, ir svečių iš užsienio. Aišku, yra sudėtingų momentų. Kad ir PVM mokestis, kuris taikomas viešbučiams. Jis yra antras Europoje pagal dydį. Šiandien vyksta derinimo procesas dėl turizmo įstatymo. Norime, kad būtų įtrauktas punktas dėl sveikatos turizmo. Turime gerus gamtinius išteklius, galėtume priimti daug svečių iš užsienio. Nors darbas šioje srityje dirbamas ir dabar. Pristatome Lietuvą visoje Europoje ir Rytuose ir gauname rezultatų.“
Ilgametis Druskininkų gydyklų direktorius Virgaudas Taletavičius džiaugiasi, kad gydyklos po didelės rekonstrukcijos jau dirbančios dešimt metų, nestokoja pacientų. Aišku, situacija pasikeitusi, bet kurortologija gyvuoja ir užima labai svarbią vietą sveikatos srityje.
Jis prisimena, kad anksčiau Druskininkuose buvo stipri mokslinė bazė, parašyta daug mokslinių darbų apie kurortinių veiksnių poveikį. Prie procedūrų kabinetų nusidriekdavo pacientų eilės, ištisus metus gydyklose lankydavosi tūkstančiai norinčiųjų sustiprinti sveikatą. Dabar žmonės elgiasi kiek kitaip, ir tai suprantama. Valstybės pagalbą gali gauti tik sergantys įvairiomis ligomis, o ligų prevencija – pačių reikalas. Tačiau tokių sąmoningų žmonių yra.
„Mes džiaugiamės tais pacientais, kurie galbūt iš tėvų, galbūt iš senelių išmoko patys rūpintis savo sveikata, paveldėjo sveikatos kultūros tradicijas, – pasakojo Druskininkų gydyklų direktorius. – Jie ir su tėvais, ir su vaikais atvyksta į kurortą, žino natūralių gydomųjų veiksnių ir procedūrų poveikį ir mielai naudojasi mineralinio vandens, gydomojo purvo, švaraus klimato sveikatai teikiamomis galiomis. Tai duoda galimybę daugiau pažinti, pajusti save ir skatina toliau savimi rūpintis.
Atsiranda sąmoningumas. Tik mes patys už save atsakingi. Jei viską suplanuotume – ir galimybių atsirastų. Jei iš keturių atostogų savaičių dvi galėtume skirti sveikatinimui – jau būtų puiku. Net ir savaitgaliai duoda didžiulės naudos. Tai jau yra nors ir trumpas, bet gydymo kursas.
Pasitarus su gydytoju, galima sužinoti, kaip galima tapti sveikesniems ir darbingesniems.
Mineralinio vandens, gydomojo purvo procedūros, masažai, kitos terapinės priemonės labai daug gali. O, pakeitęs aplinką, žmogus pailsi psichologiškai, kas gali būti dar svarbiau stresų išvargintam organizmui.
Tam sanatorijose, SPA centruose ir gydyklose sudarytos visos sąlygos. Yra daug pacientų, kurie pabandė ir suprato, kad profilaktinis gydymas sanatorijose gali pakeisti ar atitolinti medikamentų vartojimą. Reabilitacinis gydymas Lietuvoje yra aukšto lygio, bet geriau ne prieiti iki reabilitacijos o stiprinti sveikatą iš anksto.
Virgaudas Taletavičius pasidžiaugė, kad praėjusiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos ministro įsakymu buvo patvirtinti mineralinių vandenų naudojimo ir saugos reikalavimai bei higienos normos, kurios apibrėžia, kaip šie kurortiniai veiksniai turi būti naudojami, kad būtų galima padėti sveikatai, o ne pakenkti. Direktoriaus nuomone, valstybės vaidmuo – užtikrinti, kad gydymas būtų saugus, pagrįstas tyrimais ir padėtų žmogui. Žmogui, kuris ir pats savimi rūpintųsi.
Panašiai mano ir Birštono sanatorijos Tulpė direktorė Liucija Patinskienė: „Kas yra valstybė? Valstybė – tai jos piliečiai. Ji gali koreguoti svarbiausias investicijas ir nukreipti jas į žinias ir į sveikatą. Šios visada atsiperka.“
Tai žinoma ir patikrinta tūkstantmečiais. Visose kultūrose, pradėdami nuo senovės Egipto, rastume puikių pavyzdžių. Džiugu, kad tie dalykai atgimsta. Žmogus atsigręžia į tikruosius, žemės teikiamus lobius. Tik svarbu, kaip tai pateikiama. Pats sveikatos išsaugojimas turėtų būti truputį kitaip traktuojamas. Aišku, reikia ir vaistų, ir maisto papildų. Tačiau pirmiau reikia išbandyti tai, ką dovanoja gamta.
Šviesūs žmonės, politikos kultūros veikėjai visuomet nepraleisdavo progos sustiprinti sveikatą ar pasigydyti nuo kamuojančių ligų to meto sanatorijose ir kurortuose. Birštone mielai viešėdavo B.Sruoga. T.Vaižgantas, Maironis, G.Petkevičaitė-Bitė. Net jų kūriniuose išlikę gijimo proceso aprašymai, matosi, kaip keitėsi sveikata, nuotaika.
Šiuolaikiniai žmonės iš naujo atranda šį profilaktikos būdą. Atvažiavę ir pabandę, jie supranta, kad tai vertinga. Vertinga, nes gerėja ne tik fizinė savijauta, bet ir dvasinė, psichologinė. Juk pavyksta išsiveržti iš skubos kupino gyvenimo. Stresas, užteršta aplinka, nesubalansuota ar nesveika mityba – štai kas mus žlugdo. Sanatorijos dirba ir švietėjišką darbą. Aišku, jose atliekama daug ir svarbių procedūrų. Bet, be to, pacientas, išvykdamas namo išsiveža ir pakeistą nuomonę apie gyvenimo būdą. Kurortiniai veiksniai – ne tik neeiliniai pasimaudymai ar kompresėliai. Tai yra tai, ką mes pajuntame realiu savijautos pagerėjimu, ir tas poveikis yra ilgalaikis.
Sanatorinis gydymas ir profilaktinės procedūros – tai tarsi sugrįžimas į gamtą. Iš trijų ar keturių šimtų metrų trykštantys šaltiniai yra mūsų žemės dalis. Jie turi unikalų, ypatingą poveikį mūsų kraujagyslėms, sąnariams, skrandžiui – visam kūnui. Ir, net neturint galimybių ilgiau pailsėti, naudingos net kelių dienų programos.
Profilaktinis sanatorinis gydymas labai svarbus ir valstybei, jos ekonomikai. Užsienio šalys tam skiria didelį dėmesį, todėl ir gyvenimo trukmė ten gerokai ilgesnė. Tikimasi, kad ir Lietuva nueis šiuo keliu. Labiausiai laukiama gydomųjų veiksnių sertifikavimo, kaip yra visoje Vakarų Europoje. Dabar jie patvirtinti tik sanatorinių įstaigų vidaus dokumentais, bet labai laukiama valstybinių sertifikatų. Mūsų pacientai, ir lietuviai ir užsieniečiai, nori žinoti, kokia iš tiesų vertė to, ką jis gauna, ar tai tikra, pagrįsta moksliškai.
Paklausta, kuo mūsų sanatorijų paslaugos skiriasi nuo užsienio, Liucija Patinskienė atsakė: „Kainos ir kokybės santykiu. Ten kokybė labai aukšta, bet ir kaina labai aukšta. Pas mus kokybė taip pat aukšta, specialistai tobulinasi užsienyje, atvežamos naujos metodikos, bet kainos nėra didelės. Užsieniečiai klausinėja, kodėl už tokias puikias paslaugas tiek nedaug mokama. Taigi turime tikrai didelį turtą, ir juo reikia naudotis aktyviau. Galų gale tai yra ir mūsų valstybės eksportas, bet jo skatinimo priemonių dar šiek tiek trūksta. Šito tikimės artimiausiu laiku.“
Kad sanatorinis gydymas ir profilaktika labai svarbu visai valstybei, sutinka ir SAM asmens sveikatos departamento bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyr.specialistė Rasa Biekšienė: „Jo reikšmė labai didelė, nes tai – neįgalumo prevencija. Jei žmogus laiku gauna kompleksinį gydymą po ūminės ar lėtinės ligos, tai negalios visai pavyksta išvengti arba jos mastai daugi mažesni. Kaip tai svarbu žmogui, nereikia net kalbėti, bet valstybei taip pat labai svarbu, nes sumažėja sąnaudos. Aišku, yra problemų. Sunku sanatorinį gydymą valstybės lėšomis skirti kuo didesnei grupei žmonių, bet visuomet stengiamasi, kad tai būtų prieinama kiekvienam. Kartais manoma, kad neveikia įvairūs mechanizmai ir teisiniai aktai, todėl sanatorinis gydymas sunkiau pasiekiamas. Netiesa. Šis procesas dažniausiai stringa ligonius gydančių medikų kabinetuose.“
Apie tai, kas vyksta gydytojų kabinetuose, kokias galimybes kiekvienas, kuriam reikia sanatorinio gydymo, turi ir kaip įstatymo numatytu keliu galima patekti į sanatoriją, – kitame žurnalo „Sveikas žmogus“ numeryje. Tai turime žinoti.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę