Dėl klimato atšilimo priežasčių bei žmogaus veiklos įtakos jam yra daugybė nuomonių. Prieštaringų nuomonių, gąsdinančių bei raminančių idėjų, kitaip tariant – pagal kiekvieno pageidavimą. Tačiau palikime planetą žemę ramybėje, o ginčus apie mūsų daromą žalą – mokslininkams. „Sveikas žmogus“ kviečia į ekologiją bei „žalią“ gyvenimą pažiūrėti iš kitos, labiau savanaudiškos pusės.
Ką gi reiškia gyventi ekologiškai? Valgyti natūralų, chemiškai neapdirbtą maistą – juk kas savanoriškai kimš į save visokiausius nereikalingus priedus bei modifikuotus produktus? Taip pat namų ūkyje naudoti kuo paprastesnes ir švelnesnes valymo priemones: juk chemikalai sukelia įvairiausias alergijas bei kitus sveikatos sutrikimus. Ar iki baltumo kokio nors skysčio išgraužta kriauklė to verta?
Natūrali kosmetika, higienos reikmenys – juos naudodami saugome ne tik savo kūną, bet ir aplinką. Sakote, sutarėme apie aplinką nekalbėti? Tačiau juk kai kurie aspektai liečia mus tiesiogiai. Nei sveika, nei smagu maudytis upelyje, į kurį nutekėjo nesuskaičiuojamas kiekis buitinių chemikalų.
Klausiate, kodėl naudoti medžiaginius ar popierinius maišelius, kai plastikiniai daug patogesni? Plastikui suirti reikia tūkstančių metų, o kol tai nutiks, jis gadins nuotaiką teršdamas gamtą ar besiplaikstydamas miesto parkuose. Tikriausiai pritariate, jog tai – visiškai nepageidaujama.
Eime toliau. Yra besipiktinančių raginimais daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu ir automobilį palikti stovėjimo aikštelėje. Neprašome žiemą minti per pusnis, tačiau jei šiltuoju metų laiku išties dažniau vaikščiotumėte, bent iki parduotuvės ar kiosko, o šaltuoju dalintumėtės mašina su kaimynu, – kvėpuotumėte švaresniu oru. Kiek kartų teko kosėti praeinant susidariusį kamštį gatvėje?
Galų gale drabužiai, papuošalai, interjero detalės, baldai ar buitinės technikos priemonės: rinkdamiesi ekologiškus, saugosite savo odą nuo suerzinimo, savo vaikystės mišką nuo besaikio kirtimo, o savo banko sąskaitą nuo didžiulių elektros ar vandens mokesčių.
Pasak kai kurių šaltinių, mūsų naudojamuose daiktuose, valymo priemonėse ir kt. yra apie 100 000 pramoninių chemikalų, kurie, patekę į aplinką, ne tik žaloja augalus bei gyvūnus, bet ir kelia grėsmę sveikatai. Geriausiu atveju jie silpnina imuninę sistemą, blogesniais sukelia diabetą, širdies ligas, netgi vėžį.
Brangieji skeptikai, jūs teisūs sakydami, kad daugiausia žalos kelia didžiulės korporacijos, fabrikai. Tačiau bent jau aplinkai aplink save įtakos padaryti gali kiekvienas. Jeigu išvardytų priežasčių jums įtikinti neužteko, nebeskaitykite toliau. O tuos, kurie nusprendė, jog kažką daryti verta, kviečiame kituose „Sveiko žmogaus“ numeriuose sekti temas apie ekologiją. Jose pateiksime patarimų bei informacijos apie visas pagrindines gyvenimo sritis, kurias pakeitę gyventume sveikiau. Maistas, buitis, kosmetika, drabužiai, transportas, laisvalaikis.... Stengsimės būti patikimu gidu jūsų kelyje į „žalesnį“, o iš tiesų tiesiog geresnį, švaresnį bei sveikesnį gyvenimą.
Pirmajam kartui nesigilinsime į vieną kurią nors ekologiško gyvenimo sritį individualiai. Iš arčiau pažvelgsime į keletą jų – taip geriau nei bet kokia įžanga parodysime, ką gi norime pasakyti šia rubrika.
Taigi pirmiausia žvilgtelėkime į maistą: pakeisti nesveikus mitybos įpročius nėra lengva, tačiau būtina. Patys tinkamiausi ir ekologiškiausi yra natūralūs produktai, išauginti tame regione, kur gyvenate. Taigi eikite į artimiausią turgų ar nuvykite į specialius ūkius – ten augintojai produktus jums parduos iš pirmų rankų ir net patys papasakos, kaip juos augino.
Ekologiška produkcija parduotuvėse yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama: etiketė „ekologiška“ gali būti tik ant sertifikuotos produkcijos. Lietuvoje šio ženklo kontrolę ir sertifikavimą atlieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tad, besirinkdami prekes iš „eko“ lentynos, įsigilinkite, ar ji išties sertifikuota, ar etiketė tiesiog nuspalvinta žalia spalva.
Sertifikuotų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų), jie neužteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos.
Kaip jau minėjome, mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei įtakos turi ir mūsų gyvenamoji aplinka. Baldai, valymo priemonės, buitinė technika.
Štai, pavyzdžiui, kuo efektyvesnis elektroninis prietaisas, tuo mažiau energijos jis suvartoja, tuo mažiau pinigų išleidžiate. Na, o ekologinius standartus atitinkantys prietaisai taupo ne tik elektrą, bet ir vandenį, taip pat skleidžia mažiau nepageidaujamo triukšmo, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.
Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbti medžiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Galbūt dažniau reikės pasidarbuoti šepečiu, tačiau išvengsite nereikalingų bei kenksmingų chemikalų savo aplinkoje.
Pirkdami įvairiausius ploviklius, skalbimo miltelius ir t.t., skaitykite etiketes ir venkite produktų, kuriuos gaminant naudojamos itin kenksmingos sveikatai medžiagos. Tai: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakūs organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas.
Rūpindamiesi sveikata, rūpinamės ir grožiu bei atvirkščiai. Paradoksalu, tačiau nemažai kosmetikos bei higienos prekių, esančių parduotuvių lentynose, kenkia sveikatai.
Pasistenkite vengti prekių, kuriose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų. „Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben“; „Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA)“; „Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea“; „Sodium Lauryl / Laureth Sulfate“; „Petrolatum“; „Propylene Glycol“; „PVP/VA Copolymer“; „Steralkonium Chloride“; „Synthetic Colors“; „Synthetic Fragrances“ – visa tai medžiagos, kurių jūsų perkamo produkto etiketėje neturėtų būti. Kosmetika, pagaminta iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, daug naudingesnė, todėl rinkitės ją. Juolab kad pastarosios pasiūla vis auga.
Galbūt skamba kiek neįprastai, tačiau ekologiški gali būti ir drabužiai. Šiandien parduotuvių lentynos užverstos pigiais iš prastų medžiagų pagamintais drabužiais. Juos nešiojant gali kilti sveikatos problemų, kadangi dažnai juos gaminant naudojami alergiją sukeliantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai. Stenkitės rinktis drabužius iš natūralių medžiagų – lino, džinso, vilnos.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę