Ekologija savanaudiškai: kaip išlikti sveikam?

Gyvenkime ekologiškai. Būkime žali. Išsaugokime planetą. Šie ir dar daug kitų šūkių siekia mūsų dėmesio iš parduotuvių vitrinų, laikraščių, televizijos, interneto... Net ir norint išbandyti tą žalią gyvenimo būdą, sunku susivokti ir atsirinkti, ką gi daryti. Šalia to, skeptikus erzina klaidingos informacijos marios, įvairiausias žinutes apie ekologiją jie vadina paprasčiausiu „smegenų plovimu“. Tad kaip gi yra iš tikrųjų?
 

Kodėl ekologija?


Dėl klimato atšilimo priežasčių bei žmogaus veiklos įtakos jam yra daugybė nuomonių. Prieštaringų nuomonių, gąsdinančių bei raminančių idėjų, kitaip tariant – pagal kiekvieno pageidavimą. Tačiau palikime planetą žemę ramybėje, o ginčus apie mūsų daromą žalą – mokslininkams. „Sveikas žmogus“ kviečia į ekologiją bei „žalią“ gyvenimą pažiūrėti iš kitos, labiau savanaudiškos pusės.
Ką gi reiškia gyventi ekologiškai? Valgyti natūralų, chemiškai neapdirbtą maistą – juk kas savanoriškai kimš į save visokiausius nereikalingus priedus bei modifikuotus produktus? Taip pat namų ūkyje naudoti kuo paprastesnes ir švelnesnes valymo priemones: juk chemikalai sukelia įvairiausias alergijas bei kitus sveikatos sutrikimus. Ar iki baltumo kokio nors skysčio išgraužta kriauklė to verta?
Natūrali kosmetika, higienos reikmenys – juos naudodami saugome ne tik savo kūną, bet ir aplinką. Sakote, sutarėme apie aplinką nekalbėti? Tačiau juk kai kurie aspektai liečia mus tiesiogiai. Nei sveika, nei smagu maudytis upelyje, į kurį nutekėjo nesuskaičiuojamas kiekis buitinių chemikalų.
Klausiate, kodėl naudoti medžiaginius ar popierinius maišelius, kai plastikiniai daug patogesni? Plastikui suirti reikia tūkstančių metų, o kol tai nutiks, jis gadins nuotaiką teršdamas gamtą ar besiplaikstydamas miesto parkuose. Tikriausiai pritariate, jog tai – visiškai nepageidaujama.
Eime toliau. Yra besipiktinančių raginimais daugiau vaikščioti ar važinėti dviračiu ir automobilį palikti stovėjimo aikštelėje. Neprašome žiemą minti per pusnis, tačiau jei šiltuoju metų laiku išties dažniau vaikščiotumėte, bent iki parduotuvės ar kiosko, o šaltuoju dalintumėtės mašina su kaimynu, – kvėpuotumėte švaresniu oru. Kiek kartų teko kosėti praeinant susidariusį kamštį gatvėje?
Galų gale drabužiai, papuošalai, interjero detalės, baldai ar buitinės technikos priemonės: rinkdamiesi ekologiškus, saugosite savo odą nuo suerzinimo, savo vaikystės mišką nuo besaikio kirtimo, o savo banko sąskaitą nuo didžiulių elektros ar vandens mokesčių.
Pasak kai kurių šaltinių, mūsų naudojamuose daiktuose, valymo priemonėse ir kt. yra apie 100 000 pramoninių chemikalų, kurie, patekę į aplinką, ne tik žaloja augalus bei gyvūnus, bet ir kelia grėsmę sveikatai. Geriausiu atveju jie silpnina imuninę sistemą, blogesniais sukelia diabetą, širdies ligas, netgi vėžį.

 

Ką daryti?


Brangieji skeptikai, jūs teisūs sakydami, kad daugiausia žalos kelia didžiulės korporacijos, fabrikai. Tačiau bent jau aplinkai aplink save įtakos padaryti gali kiekvienas. Jeigu išvardytų priežasčių jums įtikinti neužteko, nebeskaitykite toliau. O tuos, kurie nusprendė, jog kažką daryti verta, kviečiame kituose „Sveiko žmogaus“ numeriuose sekti temas apie ekologiją. Jose pateiksime patarimų bei informacijos apie visas pagrindines gyvenimo sritis, kurias pakeitę gyventume sveikiau. Maistas, buitis, kosmetika, drabužiai, transportas, laisvalaikis.... Stengsimės būti patikimu gidu jūsų kelyje į „žalesnį“, o iš tiesų tiesiog geresnį, švaresnį bei sveikesnį gyvenimą.
 

Trumpa apžvalga


Pirmajam kartui nesigilinsime į vieną kurią nors ekologiško gyvenimo sritį individualiai. Iš arčiau pažvelgsime į keletą jų – taip geriau nei bet kokia įžanga parodysime, ką gi norime pasakyti šia rubrika.
Taigi pirmiausia žvilgtelėkime į maistą: pakeisti nesveikus mitybos įpročius nėra lengva, tačiau būtina. Patys tinkamiausi ir ekologiškiausi yra natūralūs produktai, išauginti tame regione, kur gyvenate. Taigi eikite į artimiausią turgų ar nuvykite į specialius ūkius – ten augintojai produktus jums parduos iš pirmų rankų ir net patys papasakos, kaip juos augino.
Ekologiška produkcija parduotuvėse yra griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama: etiketė „ekologiška“ gali būti tik ant sertifikuotos produkcijos. Lietuvoje šio ženklo kontrolę ir sertifikavimą atlieka viešoji įstaiga „Ekoagros“. Tad, besirinkdami prekes iš „eko“ lentynos, įsigilinkite, ar ji išties sertifikuota, ar etiketė tiesiog nuspalvinta žalia spalva.
Sertifikuotų produktų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų (dažiklių, saldiklių, konservantų), jie neužteršti cheminėmis medžiagomis (nitratais, hormonais, etc.), yra išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, tausojant neatsinaujinančius energijos šaltinius, nealinant dirvos.
 

Namai


Kaip jau minėjome, mūsų sveikatai bei gyvenimo kokybei įtakos turi ir mūsų gyvenamoji aplinka. Baldai, valymo priemonės, buitinė technika.
Štai, pavyzdžiui, kuo efektyvesnis elektroninis prietaisas, tuo mažiau energijos jis suvartoja, tuo mažiau pinigų išleidžiate. Na, o ekologinius standartus atitinkantys prietaisai taupo ne tik elektrą, bet ir vandenį, taip pat skleidžia mažiau nepageidaujamo triukšmo, turi mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų.
Ekologiškiausi baldai, grindų dangos yra pagaminti iš džiuto, vilnos, medvilnės, rotango – jie daug saugesni nei apdirbti medžiagomis, mažinančiomis degumą ar apsaugančiomis nuo purvo. Galbūt dažniau reikės pasidarbuoti šepečiu, tačiau išvengsite nereikalingų bei kenksmingų chemikalų savo aplinkoje.
Pirkdami įvairiausius ploviklius, skalbimo miltelius ir t.t., skaitykite etiketes ir venkite produktų, kuriuos gaminant naudojamos itin kenksmingos sveikatai medžiagos. Tai: terpentinas, eteriai ir esteriai; chloro junginiai; lakūs organiniai junginiai; nitrobenzenas; formaldehidas; alkilfenoletoksilatai, amonio druskos; kvapai, triklozanas; fenoliai; natrio hipochloritas; kalio hidroksidas; perchloretilenas; natrio hidrosulfatas.
 

Saugus grožis


Rūpindamiesi sveikata, rūpinamės ir grožiu bei atvirkščiai. Paradoksalu, tačiau nemažai kosmetikos bei higienos prekių, esančių parduotuvių lentynose, kenkia sveikatai.
Pasistenkite vengti prekių, kuriose yra sintetinių kvapiųjų, dažančiųjų bei antibakterinių medžiagų. „Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben“; „Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA)“; „Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea“; „Sodium Lauryl / Laureth Sulfate“; „Petrolatum“; „Propylene Glycol“; „PVP/VA Copolymer“; „Steralkonium Chloride“; „Synthetic Colors“; „Synthetic Fragrances“ – visa tai medžiagos, kurių jūsų perkamo produkto etiketėje neturėtų būti. Kosmetika, pagaminta iš natūralių medžiagų, žolių ekstraktų, daug naudingesnė, todėl rinkitės ją. Juolab kad pastarosios pasiūla vis auga.
Galbūt skamba kiek neįprastai, tačiau ekologiški gali būti ir drabužiai. Šiandien parduotuvių lentynos užverstos pigiais iš prastų medžiagų pagamintais drabužiais. Juos nešiojant gali kilti sveikatos problemų, kadangi dažnai juos gaminant naudojami alergiją sukeliantys dažai, sunkieji metalai, chloro junginiai. Stenkitės rinktis drabužius iš natūralių medžiagų – lino, džinso, vilnos.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai