Gerklos – gana sudėtingos sąrangos trumpo vertikalaus vamzdelio pavidalo padėtį galintis keisti kvėpavimo sistemos organas (1 pav.). Jų sienas sudaro bent devynios paslankios įvairaus dydžio ir formos kremzlės, tarp kurių didžiausia yra skydinė kremzlė, kuri kaip skydas saugo gerklas. Svarbų vaidmenį vaidina ir kita gerklų kremzlė – antgerklis, kuris ryjant palinksta, uždengia įėjimą į gerklas ir neleidžia maistui ar skysčiams iš ryklės patekti į gerklas. Kremzles jungia skaidulinio audinio plėvės, raiščiai ir judina nedideli gerklų raumenys. Pastarieji, judindami kremzles, atidaro ar uždaro įėjimą į gerklas, plečia ar siaurina balso plyšį, įtempia ar atpalaiduoja balso stygas. Gerklos yra gausiai inervuojamas organas: čia (ypač gerklų pradinės dalies gleivinėje) daugybė gleivinę inervuojančių juntamųjų nervinių galūnių bei skaidulų, reguliuojančių jų raumenų veiklą.
Gerklos yra viršutinėje priekinėje kaklo pusėje, pakibusios ant poliežuvinio kaulo, o per jį prisijungusios prie galvos kaulų. Yra po kaklo oda, kur jas ženklina išsišovęs vadinamasis Adomo obuolys, viršuje ir užpakalinėje pusėje jos siejasi su rykle, o apačioje pereina į gerklę (trachėją). Gerklų padėtis ypač svarbi solistams – dainuojant aukštus tonus, jos yra šiek tiek pakyla, o žemus – nusileidžia.
Dėl padėties ypatumų gerklos lengvai gali būti pažeidžiamos, traumų atveju gali lūžti gerklų sienos kremzlės, plyšti gleivinė, susiformuoti gerklų audinių kraujosruvos, ertmę siaurinantys, neretai gyvybei grėsmingi gleivinės paburkimai.
Gerklų viduje žiojėja vertikaliai pailga gerklų ertmė, jos vidus išklotas gleivine, o išorę supa jungiamasis audinys, kuriuo gerklos paslankiai suauga su aplinkiniais kaklo srities organais ir audiniais.
Maždaug gerklų ertmės ilgio viduryje, siauriausioje, smėlio laikrodį primenančioje gerklų ertmės atkarpoje aptinkamas balso aparatas, kurį sudaro balso klostės („stygos“) ir balso plyšys (2 A ir B pav.).
Balso klostės – tai du tarp gerklų kremzlių išsidėstę storoki išilgai per ertmę nusitęsę pailgi gerklų vidinio paviršiaus audinių iškilimai. Tarp jų lieka, tai priklauso nuo funkcijos, nuolat savo konfigūraciją ir plotį keičiantis balso plyšys. Suaugusių vyrų balso plyšys yra apie 23 mm, o moterų – apie 15–17 mm ilgio.
Balso plyšio konfigūracija nuolat kinta: ramiai kvėpuojant, jis yra trikampio, kalbant – ovalo pavidalo, rėkiant, garsiai dainuojant plyšys susiaurėja, balso klostės įsitempia.
Balso klosčių paviršių dengia gerokai plonesnė (negu kitur gerklose) gleivinė, todėl jos yra šviesesnės. Kartais jų paviršiuje formuojasi įvairaus dydžio mazgeliai, keičiantys balso klosčių virpėjimą, balsas tampa kimus. Tokie mazgeliai neretai pažeidžia aktorių, mokytojų, diktorių, solistų balso klostes.
Klosčių viduje yra tvirta įtempta skaidulinio audinio juosta – balso raištis ir balso raumuo, kuris susitraukdamas šiek tiek keičia balso klosčių ilgį ir paties balso plyšio vaizdą, lemia kylančio balso charakteristikas. Balso aukštį nulemia ir balso klosčių aukštis, ilgis bei storis. Kuo didesnės, storesnės balso klostės, tuo žemesnis balsas. Ilgiausios yra bosų, o trumpos ir plonos – tenorų klostės, pastarieji ypač turi saugoti savo „lepesnį“ balso aparatą.
Mūsų balsas turi daugybę individualumo bruožų ir pasireiškimo galimybių, jas kiekvienas turi žinoti ir be reikalo nepertempti savo balso aparato.
Balsas – vienas iš asmenybės bruožų. Jame atsispindi žmogaus amžius, lytis, emocinė būsena ir daugelis kitų žmogui būdingų charakteristikų, todėl gerklas kažkas vaizdžiai pavadino „žmogaus sielos trimitu“. Kiekvienas kad ir didelėje minioje be vargo atpažins artimųjų balsą.
Balso aparato savybės taip pat priklauso ir nuo gerklų apimties, lytinių hormonų kiekio, įvairių aplinkos veiksnių įtakos. Dažno žmogaus balso klostes veikia sezoninės orų permainos: rudenį, orams atvėsus, dažniau pakosima, balsas prikimsta, mažėja jo skardumas. Kilus dar rimtesniems balso aparato pažeidimams, galima kalbėti tik pašnabždomis. Prikimstama ir garsiai, ilgai kalbant, rėkaujant, šlapiomis kojomis vaikštant šaltame ore, balso aparatą neigiamai veikia skersvėjai, peršalimai, besikartojantys bronchitai, laringitai, lėtinės plaučių ligos.
Ištikus gerklų uždegimui, sutrinka balso klosčių virpėjimas, jos pasidengia gleivėmis, patinsta, parausta. Gerklų gleivinę žeidžia ir silpnina balso raumenis cigarečių dūmai, alkoholis.
Nustatyta, kad klausant muzikinių kūrinių mūsų balso klostės šiek tiek pasyviai vibruoja. Jei blogai skamba orkestras, dainuojama prastai, – tai ne tik dirgina girdinčiojo klausą, bet ir žalingai veikia („disharmonizuoja“) jo balso klostes.
12–14 gyvenimo metais, vykstant lytiniam brendimui, vieniems berniukams staiga, kitiems palaipsniui pradeda reikštis dideli balso pokyčiai (balso mutacija), retesniais atvejais jie kartais užtrunka iki 22–24 metų. Šiuo laikotarpiu suintensyvėja gerklų kraujotaka, gleivinė atrodo paraudusi (tarsi būtų gerklų uždegimas) .
Itin didelis žmonių gerklų ir balso aparato vaidmuo siejasi su kalba. Manoma, kad žmonės pabandė „prabilti“ jau maždaug prieš 200 tūkst. metų. Be abejonės, tai glaudžiai siejosi su galvos smegenų evoliuciniu persitvarkymu (kalba – bene svarbiausias sąmonės „instrumentas“), ėmus dominuoti pirmykščių žmonių visuomeninio gyvenimo apraiškoms.
Kalba – itin sudėtingas procesas, jos išmokstama per gana ilga laiką. Pradedantysis kalbėti nuo mažumės išmoksta girdėti, pamėgdžiodamas – ištarti, vėliau – emociškai nuspalvinti tariamus žodžius, tinkamai perduoti mūsų jausmus. Neretam čia kyla problemų, neretai žmogus negali sklandžiai ištarti kai kurių raidžių, švebeldžiuoja, mikčioja. Jei kūdikį supa ne žmones, jis girdi, pvz., gyvulių keliamus garsus, augdamas jis taip pat išmoks tarti panašius garsus (Mauglio fenomenas), o vėliau, patekęs tarp žmonių, jų kalbos gali ir neišmokti.
Neretai tarp mūsų pasitaiko ir įprastų kalbos garsų suformuoti ir kalbėti negalinčių žmonių – nebylių. Nebylumą lemia keletas veiksnių. Gali būti organinės (dėl organų pažeidimų) ir psichogeninės kilmės nebylumas. Nebylumas dažniausiai būna kartu su kurtumu (dažniausiai – dėl vidinės ausies patologijos), tai vadinamieji kurčnebyliai. Vaikai tada gimsta kurti ar apkursta tuoj po gimimo ir vėliau kalbėti nebeišmoksta. Kai kurie ligoniai (pvz., isterijos priepuolio metu) negali bendrauti kalbos garsais (juos kuriam laikui ištinka vadinamas mutizmas), nors jų balso aparatas nėra pažeistas. Kartais, sutrikus vaisiaus centrinės nervų sistemos raidai, nesusiformuoja vaikų kalbos garsų sudarymo įgūdžiai (formuojasi vadinamasis vaikų kalbinis kurtumas – alalija, nebylumas). Jei nefunkcionuoja kalbos aparatas, jie negali pakartoti girdėtų žodžių, kiti gi sugeba neaiškiai ištarti tik pavienius garsų sąskambius.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę