Akių priežiūra vasarą

Vasarą stengiamės kuo daugiau laiko praleisti lauke, pasideginti saulėje, pasimėgauti maudynėmis. Deja, neišvengiama ir problemų – vis populiarėjantys kondicionieriai džiovina akis, dėl to jaučiame nemalonų perštėjimą, vaikštome prisimerkę nuo ryškios saulės šviesos, o kartais akys, rodos, be jokios priežasties pradeda ašaroti. Kodėl taip nutinka ir kaip apsaugoti akis vasarą, pasakoja Akių ligų gydymo centre Vilniuje akių ligų gydytoja Jolita ŠALKAUSKIENĖ.
 

Ar saulės spinduliai kenkia akims?


Saulės spektrą sudaro matoma saulės šviesa ir nematomi infraraudonieji bei ultravioletiniai A ir B tipo spinduliai (UVA ir UVB). Akims pavojingi yra UV spinduliai, kurie labiausiai pažeidžia skaidrias akies dalis – rageną ir lęšiuką ir sukelia smarkius tinklainės pakitimus. Nukentėti gali ir akių junginė.
Ragena, dengianti priekinę akies dalį, sugeria trumpabangius UVB spindulius. Tai gali sukeli jos paburkimą, o UVB spinduliams veikiant ilgesnį laiką – ir nudegimą. Toks žmogus skųsis akių ašarojimu, šviesos baime, matymo pablogėjimu.
Dėl ypatingos lęšiuko struktūros (jame nėra kraujagyslių, dėl to neišsklaidoma su spinduliais gaunama šiluminė energija ir nenukenksminami susidarę laisvieji radikalai) UV spindulių veikimas sudaro palankias sąlygas lęšiuko drumstumui – kataraktos atsiradimui.


UVA spinduliai labiausiai žeidžia tinklainę, ypač funkciškai svarbiausią jos sritį – geltonąją dėmę. Pakitimai dažnai būna sunkūs, sukeliantys nebeišnykstamą regėjimo pablogėjimą.
 

Kaip apsaugoti akis nuo žalingo saulės spindulių poveikio?


• Vengti saulės tarp 11–15 val., kai jos aktyvumas yra didžiausias.
• Vietose, kur UV spinduliavimas yra ypač didelis dėl atsispindėjimo efekto (paplūdimiuose, kalnuose, dideliuose vandens telkiniuose), būtina nešioti saulės akinius.
• Atsiminti, kad UV spinduliavimo nesumažina debesuotas dangus.
• Nešioti tik kokybiškus, turinčius sertifikatą saulės akinius, kurie 100 proc. apsaugo nuo UVA ir UVB spindulių. Gydytoja įspėja, kad geriau nenešioti jokių akinių nei tamsintus akinius, neturinčius UV spindulių apsaugos.
• Kontaktiniai lęšiai gali turėti apsaugą nuo UV spidulių. Tačiau jie neapsaugo akių junginės ir vokų, todėl nešiojantiems kontaktinius lęšius taip pat būtina nešioti ir saulės akinius.
 

Ką daryti, jei maudantis į akis pateko vandens?


Švarus jūrų ar ežerų vanduo sveikai akiai nėra pavojingas. Jei vanduo užterštas, – didelė rizika užkratui patekti į akis. Tai dažniausiai sukelia paraudimą ir pūliavimą iš akių. Maudantis su kontaktinias lęšiais, infekcinės ligos dažnai komplikuojasi sunkiais ragenos uždegimais (su opomis, drumstimis ar prakiurimu), jų gydymas ilgai užtrunka.
Norint išvengti infekcijos patekimo į akis, reikėtų nesimaudyti užterštuose vandens telkiniuose ir su kontaktiniais lęšiais. Jei akys pradeda pūliuoti, būtina nedelsiant kreiptis į akių gydytoją, kad būtų kuo anksčiau pradėta gydyti ir išvengta sunkių komplikacijų išsivystymo.
 

Kokį poveikį akims turi kondicionieriai?


Patalpų ir mašinų kondicionieriai sausina orą, pagreitina drėgmės garavimą iš akių gleivinės – sutrikdo ašarų plėvelės vientisumą. Dėl to atsiranda didelis diskomfortas akyse, jos rausta, peršti, kaista.
Su šia problema dažniausiai susiduria tų profesijų atstovai, kurių darbas susijęs su didele akių įtampa ir retu mirksėjimu (biurų darbuotojai, tolimųjų reisų vairuotojai).
Daug laiko praleidžiantiems prie kondicionierių gydytoja pataria stengtis dažniau mirksėti, drėkinti patalpų orą. Mirksėjimas – apsauginis refleksas nuo daugelio nepalankių išorės veiksnių, taip pat ir džiūvimo. Mirksint atsinaujina ir stabilizuojasi ašarų plėvėlė, dengianti akį iš išorės ir neutralizuojanti įvairių dirgiklių poveikį ragenai.
 

Ka daryti pasireiškus akių džiūvimui ir perštėjimui?


Šiuo atveju gali padėti dirbtinės ašaros. Tai natūralių ašarų pakaitalas, sudarytas iš vandens ir papildomų medžiagų, suteikiančių klampumą ir stabilumą. Dirbtinės ašaros sutepa ir sudrėkina akies paviršių, sudaro plėvėlę, kuri apsaugo nuo išdžiūvimo ir išorinių dirgiklių poveikio. Dirbtinės ašaros būna tirpalų, gelių ir tepalų pavidalo. Geliai dėl didesnio klampumo ilgiau išlieka akies paviršiuje, todėl lašinami rečiau nei tirpalai. Dar ilgiau išlieka tepalai.
Varginantis akių džiūvimas bei perštėjimas gali būti ir kai kurių akių ligų požymis, todėl dėl dirbtinių ašarų naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Jis, įvertinęs negalavimus ir atidžiai ištyręs sudėtingą ašarų sistemos aparatą, parinks tinkamas dirbtines ašaras, jų derinį ar kitą gydymo būdą.

 

Populiariausi straipsniai

Lankytojų komentarai

hkNcoivzZ
2012-02-24 09:30
A few years ago I’d have to pay someone for this infrmotaion.

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai