){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ir vėl pavasaris. Ir vėl tie patys džiaugsmai ir rūpesčiai. Jei vieniems pavasario žiedai sukelia alerginę reakciją – čiaudėjimą ir akių ašarojimą, tai man, pavasaris „dovanoja“ opeles burnoje. Pastebėjau, kad atšilus orams man atsiranda mažos žaizdos burnoje su kuriomis kovoju visais įmanomais būdais...
Žaizdelės burnoje dėl vitaminų trūkumo?
Vieną ankstų pavasario rytą atsikėlusi iš lovos pastebėjau, kad mano burnoje kažkas ne taip. Žvilgterėjau į veidrodį, o ten, ant gomurio, buvo užaugę keli pūlinukai. „Ką dabar daryti? Spausti ar nespausti tuos pūlinius burnoje? O gal vaistų kokių uždėti? Bet kokių?“, - pasimečiau tarp tokios gausybės klausimų ir nusprendžiau apsilankyti pas gydytoją.
Gydytojas ištyrė burną ir nerado jokių virusų. Pasakė, kad man, kaip ir daugybei žmonių, pavasarį burnos žaizdelės atsiranda dėl nusilpusio imuniteto. Patarė į savo mitybos racioną įtraukti tokius produktus, kurie turi daug vitamino B, pavyzdžiui, juoda duona, varškė, tunas. Mat vitaminas B yra būtinas burnos gleivinės gydymui.
Mano vyras bijo mane bučiuoti. Ar tai užkrečiama?
Grįžau namo iš gydytojo su džiugia žinia, kad čia viskas greit pagydoma, puoliau bučiuoti savo vyrą, o šis man ir sako:
- - Nepyk, brangioji, bet gal palaukim kol tu pasveiksi. Aš nenoriu užsikrėsti nuo tavęs.
- - Kaip tai? Tu mane laikai ligone?! – įsikarščiavusi ir suglumusi pradėjau šaukti ant savo vyro.
- - Ne, tiesiog aš noriu apsaugoti save, - ramiu balsu tarė mano vyras.
Nurimusi pagalvojau, kad juk tikrai jis yra teisus. Galiu jį užkrėsti. Ne tik jį, bet ir savo sūnelį Domą, kuriam dar tik vieneri metukai.
Vaikų burnos žaizdelės – stomatitas
Trumpas pokalbis su vyru privertė mane susimąstyti ir paieškoti informacijos internete apie žaizdas burnoje pas vaikus. Pradėjau bijoti, kad ir mūsų mažasis neapsirgtų tokiomis burnos ligomis. Radau informacijos, kad vaikams burnos gleivinės uždegimas, dar kitaip vadinamas stomatitu (pienlige), gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Bet baisiausia, ką perskaičiau apie šią ligą, tai buvo tai, kad liga labai greitai gali plisti daiktų paviršiumi, oru.
Stomatito ir burnos opelių prevencija
Net nebūčiau pagalvojusi, kad stomatitas gali varginti tiek daug žmonių. Sakoma, kad reikia užbėgti ligai už akių, tad ėmiausi ne tik savo burnos opelių gydymo, bet ir stomatito prevencijos.
Kadangi stomatitas gali būti keleto tipų – virusinis, bakterinis ar grybelinis, atsižvelgiant į tai jis yra gydomas skirtingai. Štai grybeliniu stomatitu vaikas gali susirgti per sąlytį su daiktais, ar susilpnėjus organizmo imuninei sistemai, bakterinis stomatitas yra gan retas, dažniausiai atsiranda dėl medikamentų, o virusinis (herpinis) stomatitas yra užkrečiamas per odą, seiles ar net orą. „Oho, apie tai tikriausiai ir kalbėjo mano vyras, sakydamas, kad nenori manęs bučiuoti. Jis žinojo apie virusinį stomatitą, o aš ne. Kokia gėda!“, - ėmiau save kaltinti tokių svarbių, paplitusių ligų nežinojimu.
Kaip aš supratau, kad man ne stomatitas, o tik paprastos burnos opelės?
Radusi tiek daug informacijos internete apie stomatitą šią ligą pradėjau taikyti ir sau. Tačiau prisiminiau prieš kelias savaites vizitą pas gydytoją, kuris patikino mane sakydamas, kad man burnos opelės. Taip, mano burnoje buvo žaizdelės, gleivinės buvo skausmingos ir patinusios, tačiau neturėjau temperatūros, o tai mane ir nuramino.
Supratau, kad man užteks tik paprastų medikamentinių priemonių, kad laimėčiau kovą su tomis nemaloniomis burnos opelėmis.
Autorius: L.Rimgailė
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę