){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Stresas – tai psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, organizmo apsauginių reakcijų visuma. Jo metu į organizmą išsiskiria hormonas kortizolis, jis sužadina nervų sistemą. Kol žmogus susitvarko su situacija, didelių sveikatos problemų nekyla. Tačiau kai nervų sistemos reakcija į stresą būna neadekvati, kyla patologinės reakcijos, o joms užsitęsus – ligos. Jaučiamas bendras fizinis silpnumas, sumažėja darbingumas, atsiranda valgymo, miego sutrikimų, susilpnėja imuninės reakcijos. Visa tai gali sąlygoti ligų atsiradimą. Žmogus gali susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, atsirasti kvėpavimo raumenų tonuso pakitimų, neurozių, net skrandžio opaligė, imti daugintis piktybinės ląstelės. Vis dėlto didžiausią įtaką stresas turi širdies ir kraujagyslių sistemai.
Deja, streso negalime išvengti, tačiau galime sąmoningai mažinti streso poveikį organizmui. Tam puikiai tinka aplinkos pakeitimas, ramybė, meditacija ir aktyvus gyvenimo būdas. Įrodyta, kad reguliariai kartojami fiziniai pratimai, pasivaikščiojimai gryname ore ir pozityvus požiūris į gyvenimą mažina stresą. Kartu gerėja širdies, plaučių veikla, mažėja nerimas, depresija. Fizinės veiklos metu išsiskiria hormonai endorfinai, dar vadinami ,,laimės“ hormonais. Todėl žmogus lengviau susidoroja su stresinėmis situacijomis ir greičiau atgauna dvasinę pusiausvyrą.
Pateikiame keletą pratimų, kurie gerina psichoemocinę būseną ir padeda atsipalaiduoti. Pratimus geriausia atlikti lauke, gryname ore, ramioje, švarioje aplinkoje. Stenkitės vengti pašalinio triukšmo, negatyvių emocijų, jei turite galimybę, stebėkite gyvūnus. Sakoma, kad visos ligos prasideda ir baigiasi galvoje. Išlaikykite šviesias mintis.
Pratimai:
· Atsistokite tiesiai, vieną ranką laikykite vertikaliai ir ištieskite pirštus, o kitą suspaustu kumščiu priglauskite prie alkūnės. Viena koja stovėkite ant pirštų galų, o kita ant kulno. Vienu metu keiskite rankų ir kojų padėtį. Keisdami pozas įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per burną. Pratimą kartokite 8–10 k.
· Atsistokite, ištieskite rankas į priekį ir eidami pirmyn keliu siekite priešingą ranką, per nosį įkvėpkite – nuleiskite koją – per burną iškvėpkite. Kartokite kita koja. Pratimą kartokite 8–10 k.
· Atsistokite, vieną ranką pakelkite aukštyn, o kitą pasukite šiek tiek atgal. Eidami į priekį rankomis atlikite ,,plaukimo“ judesį. Žingsniuokite aukštai keldami kojas, per nosį įkvėpkite, per burną – iškvėpkite. Pratimą kartokite 8–10 k.
· Atsistokite, sunerkite pirštus, rankas iškelkite aukštyn. Žengdami žingsnį rankas patempkite atgal – per nosį įkvėpkite, šiek tiek atpalaiduokite rankas – per burną iškvėpkite. Žingsniuokite aukštai keldami kojas. Pratimą kartokite 8–10 k.
· Atsitokite tiesiai, rankas ištieskite priešais save, eikite įtūpstais pirmyn ir sukitės liemeniu ir rankomis į vieną pusę, per nosį – įkvėpkite, po to į kitą, per burną – iškvėpkite. Žingsniuokite dideliais žingsniais. Pratimą kartokite 8–10 k.
· Atsistokite tiesiai, rankas pakelkite aukštyn, giliai per nosį įkvėpkite, pasisukite į dešinę pusę, nusilenkite žemyn – giliai per burną iškvėpkite. Po to į kairę pusę. Pratimą kartokite 3 kartus.
· Atsisėskite ,,lotoso“ poza, išsitieskite, smakrą traukite į save, o viršugalvį patempkite aukštyn. Liežuvį prispauskite prie gomurio, užsimerkite, per nosį giliai įvėpkite, per burną giliai iškvėpkite. Kvėpuokite tolygiai, giliai ir mintyse kartokite šiuos žodžius: ,,Mano kvėpavimas ramus – kvėpuoti lengva. Mano širdis plaka ramiai ir ritmingai. Saulės rezginyje kaupiasi maloni šiluma. Kakta maloniai vėsi. Man visiškai ramu. Mano mintys aiškios. Aš esu stiprus žmogus, atsakingas už save. Aš visuomet eisiu pirmyn. Aš teigiamai žiūriu į gyvenimą ir įveiksiu visus sunkumus.“
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę