Česnakas kilęs iš Pietų Azijos. Jį plačiai vartojo dar Senovės Egipte žaizdoms, infekcijoms, augliams gydyti. Česnako duodavo valgyti vergams, kad padidintų jų darbingumą ir apsaugotų nuo maliarijos bei kitų ligų. Herodoto liudijimu, kol buvo statoma Cheopso piramidė, už perkamus česnakus, svogūnus ir porus buvo išleista daugiau nei 40 tonų gryno sidabro.
Česnakas buvo labai vertinamas ir Senovės Romoje. Jis buvo būtinas legionierių racione. Romėnai manė, kad česnakas suteikia jėgų ir palaiko drąsą. Europoje česnakas buvo vartojamas marui, o Pirmojo pasaulinio karo metu – vidurių šiltinei ir dizenterijai gydyti, be to, praskiestomis česnako sultimis gydydavo žaizdas.
Česnakas gerai žinomas tarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o žodis allium graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad allium kilęs iš keltų žodžio all, reiškiančio „deginantis“. Alicinas, sudedamoji česnako dalis, kaip manoma, nulemianti jo terapines savybes ir kvapą, yra labai nestabilus. Tiek karštis, tiek rūgštys sunaikina fermentą alinazę, kuris būtinas alicino gamybai, todėl česnaką geriausia vartoti šviežią.
Česnakas – daugiametė svogūninė daržovė, susideda iš 6–10 skiltelių, Šviežiuose česnakų svogūnuose yra apie 60 proc. vandens, 15 proc. angliavandenių, iki 0,3 proc. glikozido alijino, 0,4–2,0 proc. eterinio aliejaus, flavonoidų, fitosterinų, vitaminų C, PP, karotino, B grupės vitaminų, inulino, apie 2 proc. mineralinių medžiagų.
Česnakas veikia dvejopai:
• Skatina fagocitozę, t.y. stimuliuoja imunines ląsteles, makrofagus ir T limfocitus kovoti su bakterijomis, virusais.
• Pasižymi baktericidinėmis (mikrobus naikinančiomis) savybėmis, veikia panašiai, kaip dezinfekuojančios priemonės.
• Vokietijos federalinės sveikatos agentūros komisija (GFHACE – angl. The German Federal Health Agency Comission E) bei Europos fitoterapijos mokslinis susivienijimas (ESCOP – angl. The European Scientific Cooperative on Phytotherapy) patvirtino česnako tinkamumą hiperlipidemijai ir aterosklerozei gydyti.
• Mokslininkai patvirtino, kad česnakas yra gamtinis antibiotikas.
• Šio augalo tik vienos skiltelės tyrė naikina mikroorganizmus maždaug 280 valandų.
• Česnako ekstraktas naikina daugelį bakterijų ir grybelių. Nustatyta, kad jis veiksmingas sergant grybelinėmis infekcijomis.
• Skatina šlapimo ir prakaito išsiskyrimą, mažina karščiavimą, todėl juo sėkmingai gydoma gripas, angina, dizenterija.
• Česnakas mažina kraujo spaudimą, skystina kraują, mažina cholesterolio, ypač „blogojo“, kiekį kraujyje. Tyrimų metu duodant pacientams česnako preparatų, pavyko bendrąjį cholesterolį sumažinti 7 proc., o blogąjį – net 12 proc. Pagerėjus periferinei kraujotakai, mažėja galvos skausmas ir svaigimas, pagerėja miegas.
• Česnakas slopina pilvo dieglius, gerina apetitą, skatina virškinamojo trakto fermentų ir tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą ir raminamai veikia žarnyną. Sausu česnako ekstraktu sėkmingiausiai gydomos įvairios kepenų ir tulžies pūslės ligos.
• Skatina žmogaus organizmo imuninę sistemą kovoti su vėžio ląstelėmis.
• Negausiais eksperimentais įrodyta, kad česnako sudedamosios dalys mažina gliukozės kiekį kraujo plazmoje, todėl česnaką būtų naudinga įtraukti į diabetu sergančių žmonių dietą.
• Česnakas gerai toleruojamas ir visiškai saugus vartojant ilgai.
?
Pastaruoju metu įvairios pasaulio laboratorijos pateikia naujų eksperimentinių duomenų apie česnako įtaką įvairioms ligoms gydyti ir jų profilaktikai. Pastebėta, kad česnakas per 4–12 savaičių gali sumažinti mažo tankio (blogojo) cholesterolio kiekį kraujyje, taip pat lėtėja aterosklerozinių plokštelių didėjimas kraujagysių spindyje (kol kas neaišku, ar taip yra dėl lengvojo cholesterolio kiekio sumažėjimo plazmoje, ar dėl kitų česnake esančių medžiagų poveikio). Be to, česnakas mažina širdies infarkto tikimybę žmonėms, sergantiems kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vartojant česnaką, taip pat mažėja kraujo krešumas (trombocitų agregacija), todėl jį reiktų atsargiau vartoti žmonėms, kuriems yra kokių nors kraujo krešėjimo sutrikimų.
Pastaruoju metu labai populiarūs preparatai, pagaminti iš česnakų ekstrakto, dražečių, kapsulių pavidalu arba skysta forma. Tokių preparatų privalumas yra tas, kad jie nedirgina virškinamojo trakto, tačiau gydomųjų savybių nepraranda. Taip pat specialiais gamybos metodais yra panaikinamas aštrus kvapas bei skonis ir, kaip minėta, išsaugotos šviežiam česnakui būdingos organizmą stiprinančios savybės. Todėl juos galima vartoti vietoj kasdieninės česnako skiltelės.
Didysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiauJeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauRYKLIO TAUKAI žvejų nuo seno vartojami kaip liaudies medicinos vaistas bendram organizmo išsekimui, virškinamojo trakto opoms gydyti, kvėpavimo infekcijų atvejais, padidėjus limfmazgiams. Rūpestinga vitaminų šeima “GAMTOS NAMAI” rekomenduoja ryklio taukus, gaminamus iš ryklių kepenų, organizmo imunitetui stiprinti bei kaip natūralią profilaktinę priemonę nuo onkologinių ligų....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauKaip ir daugelis kitų fizikinių gydymo metodų, gydymas šviesa gimė senais laikais iš ryšio tarp žmogaus ir natūralios gamtos. Todėl pradžioje tai buvo gydymas saule (helio terapija). Apie tai, kad saulės spinduliai gali gydyti, galima rasti rašytiniuose šaltiniuose, siekiančiuose „istorijos tėvo“ Herodoto laikus (apie 490–424 pr. Kr.). Pirmasis gydytojas, rekomendavęs gydomąsias saulės vonias, buvo Hipokratas (460–377 pr. Kr.)....
Skaityti daugiauPrie Negyvosios jūros ilsėtis bei gydytis nuolat plūsta turistai ir poilsiautojai iš įvairiausių pasaulio šalių. Sakoma, kad Negyvosios jūros turtai – vanduo, druskos, mineralai bei purvas – daro stebuklus: suteikia kūnui fizinės jėgos, dvasinės atgaivos, sėkmingai gydo odos, sąnarių, nervų ir daugelį kitų ligų bei negalavimų....
Skaityti daugiauApie tai, kaip slopinti prakaitavimą, ką geriau vartoti – dezodorantą ar antiperspirantą, pasakoja KMUK Biomedicininių tyrimo instituto alergologė-pulmonologė Eglė VAITKAITIENĖ....
Skaityti daugiauNors terminai „eteriniai aliejai“, „aromaterapija“ buvo pradėti vartoti tik XX amžiuje, nuo neatmenamų laikų augalų ekstraktai buvo naudojami skausmui mažinti, pirmajai pagalbai, taip pat kaip antibakterinės, aktyvinančios ir savijautą gerinančios medžiagos. „Senovėje žmonės turbūt atsitiktinai sužinojo, kad jų renkami augalų lapai, uogos ir šaknys geba stiprinti sergančiuosius, o šiuolaikinė aromaterapija remiasi naujausiais mokslo pasiekimais bei žiniomis“, – sako vaistininkė provizorė Nijolė Obrikienė....
Skaityti daugiauIššutimais vadinamas odos sudirginimas, dažniausiai sėdmenų, kirkšnių, pažastų, kaklo raukšlių, vidinio šlaunų paviršiaus, užpakaliuko, t.y. tų vietų, kur odą dirgina prakaitas, šlapimas, išmatos, vystyklas ar drabužėliai. Iššutimus atsirasti skatina ir netaisyklinga kūdikio priežiūra, kai jis pernelyg šiltai rengiamas, retai prausiamas, „nekvėpuoja” oda....
Skaityti daugiauInjekcijos dermatologijoje – plačiai paplitusios procedūros, tiek grožio pramonėje, tiek šalinant tam tikras problemas. Viena žinomiausių injekcijų – botulino toksinas. Tačiau šis preparatas ne tik efektyviai lygina raukšles, bet ir gydo padidėjusį prakaitavimą, jis naudojamas ir kitose medicinos srityse (neurologijoje, oftalmologijoje). ...
Skaityti daugiauPurvo, arba keloido, terapija – unikali gamtos dovana mūsų kūnui. Terapinis purvo poveikis pagrįstas ir šilumos, ir mechaniniu efektu, tačiau svarbiausia yra unikali cheminė purvo sudėtis – gydomajame purve gausu biologiškai veiklių medžiagų. Paskyrus gydytojui, gali būti atliktos purvo vonios, aplikacijos, dedami purvo tamponai. Kaip atliekamos purvo procedūros ir ką svarbu žinoti pasirinkusiems šį gydymo būdą?...
Skaityti daugiauPermainingi rudens orai, temperatūrų kaita sumažina organizmo gynybą ir paruošia dirvą virusinėms ligoms rastis. Dažniausia liga, visiems gerai pažįstama savo skausmingu bėrimu – lūpų pūslelinė. Daug rūpesčių rudenį kelia ir lūpų pažeidimai (sausumas, šerpetojimas, įtrūkimai). O kur dar kitos ligos (alerginės kilmės dermatitai, raudonoji kerpligė), galinčios pakenkti lūpų sveikatai ir grožiui? Kaip prižiūrėti lūpas, kad jos ir rudens žvarboje išliktų sveikos? Šia tema kalbamės su Kauno II klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja dermatologe Daiva STANIENE....
Skaityti daugiau
tai projektas apie sveiką gyvenseną ir nuostabią galimybę susigrąžinti sveikatą Tiens produkcijos pagalba.