Šiandien trečdalis suaugusiųjų visame pasaulyje skundžias aukštu kraujospūdžiu, kai 1900 m. šią problemą turėjo vos 5 proc. gyventojų. 1980 m. cukriniu diabetu sirgo 153 mln. žmonių, o dabar šis skaičius išaugo iki 347 mln. Vis daugiau planetos gyventojų yra nutukę. Manoma, kad vienas iš kaltininkų, o gal ir pats svarbiausias, yra cukrus. Kodėl žmonija nesugeba atsispirti šiam kenksmingam, bet labai saldžiam viliotiniui, nagrinėjama „National Geographic Lietuva“ rugpjūčio mėnesio numeryje.
„Patekęs į kraują cukrus stimuliuoja tuos pačius smegenyse esančius malonumo centrus, kurie reaguoja į heroiną ir kokainą. Tam tikru lygmeniu tai būdinga visam skaniam maistui (dėl to jis ir gardus!), bet cukraus sukeltas poveikis itin ryškus. Galima teigti, kad cukrus yra priklausomybę sukeliantis narkotikas“, – rašoma žurnale.
Pasak Kolorado universiteto Denveryje (JAV) nefrologo Richardas Johnsonas, atsakymas, kodėl žmonių smegenyse išsivystė maloni reakcija į galbūt toksišką junginį, slypi gilioje senovėje, kuomet fruktozės (cukrus susideda iš gliukozės ir fruktozės) troškimas nulėmė mūsų beždžioniškųjų protėvių išgyvenimą.
Prieš maždaug 22 mln. metų drėgnųjų miškų skliautuose gyveno žmogbeždžionės, kurios ištisus metus mito medžių vaisiais, trykštančiais saldžiu natūraliu cukrumi. Maždaug po 5 mln. metų pasikeitė klimatas ir žmogbeždžiones atvedė iš rojumi buvusios Afrikos į drėgnus Eurazijos miškus. Klimatas ir toliau vėso, kol atėjo badmetis ir miškai buvo pilni alkanų žmogbeždžionių.
„Tam tikru metu tarp šių gyvūnų atsirado mutacija, – aiškina R. Johnsonas. – Vienos iš žmogbeždžionių organizmas ėmė itin veiksmingai perdirbti fruktozę. Netgi nedidelis jos kiekis buvo saugomas riebalų forma ir tai tapo dideliu privalumu kovojant dėl išgyvenimo ilgais žiemos mėnesiais, kai rasti maisto būdavo itin sunku“.
Tuomet vieną dieną ši žmogbeždžionė su savo mutavusiu genu bei sveiku potraukiu retam ir brangiam vaisiniam cukrui grįžo į savo tėviškę Afrikoje ir pradėjo žmogbeždžiones, kurias matome šiandien. „Ši mutacija tapo tokiu svarbiu išgyvenimo veiksniu, kad galiausiai išliko tik ją turėję gyvūnai, – žurnalui „National Geographic Lietuva“ pasakojo R. Džonsonas. – Todėl šiandien šį geną turi visos žmogbeždžionės, tarp jų ir žmonės. Jis padėjo mūsų protėviams išgyventi sunkmetį. Bet cukrui plūste užplūdus Vakarus, iškilo problema. Mūsų pasaulis skęsta fruktozėje, nors žmogaus organizmas prisitaikęs išsiversti su labai nedideliu jos kiekiu“.
Net ir didžiųjų geografinių atradimų amžių (XV a.) – naujų žemių ir salų paieškas – nemaža dalimi lėmė troškimas rasti dirbamų laukų, kuriuose galėtų augti cukranendrės. Juk tuomet cukrus buvo labai trokštamas, tačiau taip sunkiai gaunamas, kad prilygo prieskoniams ir atitekdavo tik turtingiesiems. Galiausiai į naujai atrastas vietoves – Žaliojo Kyšulio ir Kanarų salas – atkeliavo cukranendrės, į Naująjį Pasaulį jų gabenosi ir pats Kolumbas.
„Taip prasidėjo cukraus, Karibų jūros salų ir vergų plantacijų amžius, laikui bėgant pagimdęs didžiulius rūkstančius fabrikus stiklo miestų pakraščiuose, masinį vartojimą, nutukusias šeimas ir XXL dydžio sportinę aprangą vilkinčius bei elektriniais vežimėliais važinėjančius žmones“, – rašo „National geographic Lietuva“ žurnalo autorius Richas Cohenas.
Ironiška, kad tai, kas kadaise mus išgelbėjo, galiausiai gali ir pribaigti.
Keletas įdomių skaičių:
• Amerikos širdies asociacijos rekomenduojamas didžiausias dienos cukraus kiekis vyrui yra 37,8 g, o moterims – 25,2 g, tačiau vidutinis amerikietis per dieną vis dar suvartoja 95,3 g cukraus ir tam net nebūtina įsmegti šaukštelio į cukrinę.
• Cukrus dedamas į maistą, siekiant sustiprinti jo skonį ir išryškinti tekstūrą. Jis taip pat veikia kaip konservantas. 1 arbatinis šaukštelis yra 4,2 g cukraus.
• Keturiuose jautienos ir kiaulienos Bolonijos dešros griežinėliuose yra 5 g cukraus.
• Dvejose baltos duonos riekėse yra 2,8 g cukraus.
• 355 ml kolos skarinėje yra 33,3 g cukraus.
• Trijuose arbatiniuose šaukšteliuose kečupo yra 7,4 g cukraus.
• 95,3 g natūralaus cukraus yra šiuose maisto produktuose: 7 obuoliuose, 454 kiaušiniuose, 1135 stiklinėse ryžių. 27 kukurūzų burbuolėse.
Saldainiai patinka visiems, ypač amerikiečiams, kurie 2011 m. saldumynams išleido 32 mlrd. JAV dolerių, o vienam šalies gyventojui teko maždaug 11 kg.
VICTORIA GRANOF/NATIONAL GEOGRAPHIC
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę