Gyvenant skaitmeniniame amžiuje darbas prie kompiuterio, laisvalaikis įsitaisius patogiai prie televizoriaus ir socialiniuose tinkluose verdančio gyvenimo stebėjimas išmaniųjų telefonų ekranuose tampa kasdienybe. Tačiau oftalmologai primena, kad skaitmeniniai ekranai skleidžia žalingą mėlyną šviesą, kuri kenkia akims, didina akių įtampą, nuovargį ir sausumą. Būtent tai dažnai tampa ir susilpnėjusio regėjimo priežastimi. Tad jeigu norite, kad akinius reikėtų nešioti tik norint apsisaugoti nuo akinamos saulės šviesos, susipažinkite su penkiais itin paprastais būdais, padėsiančiais sumažinti akių įtampą.
1.Pasirūpinkite apsauga nuo neigiamai akis veikiančios mėlynos ekranų šviesos
Jeigu nesate trumparegis ar toliaregis, greičiausiai akinius nešiojate tik norėdami pasislėpti nuo saulės ar kurdami stilingą įvaizdį. Visgi, specialistai rekomenduoja netgi nesiskundžiantiems prastėjančia rega įsigyti akinius su apsauga nuo mėlynos ekranų šviesos. Šie akiniai gaminami be dioptrijų, todėl juos gali nešioti net ir turintys puikią regą. Taip apsaugosite akis nuo skaitmeninių įrenginių skleidžiamos kenksmingos šviesos, akys patirs mažiau įtampos ir ne taip pavargs. Daugiau informacijos apie mėlynos ekranų šviesos poveikį akims galite rasti paspaudę šią nuorodą.
Akinius su mėlyna ekranų šviesą blokuojančia danga galite įsigyti kiekvienoje optikos parduotuvėje. Tiesa, pirkdami internetu būkite tikri, kad perkate juos iš patikimos įmonės. Įsigiję nekokybiškus akinius apsaugoti akis nuo mėlynos ekranų šviesos ir jos daromo poveikio regėjimui nepavyks. Visgi jeigu esate trumparegis arba toliaregis, norint įsigyti akinius su apsauga nuo mėlynos šviesos turėsite pasirodyti oftalmologui. Patikrinus regėjimą ir išsirinkus norimo stiliaus rėmelius, bus parinkti specialūs akinių lęšiai, kurie ne tik padės ryškiau matyti, bet ir apsaugos akis nuo skaitmeninių įrenginių šviesos.
2.Pasirūnkite tinkama darbo aplinka
Darbe žmonės praleidžia trečdalį paros, todėl svarbu pasirūpinti tinkama darbo aplinka, ypač jeigu jūsų darbas yra susijęs su kompiuteriu ar dokumentais. Pirmiausia, atkreipkite dėmesį į apšvietimą. Svarbu, kad šalia monitoriaus nebūtų pastatyta pernelyg intensyviai šviečianti stalinė lempa, o per langus patenkanti šviesa nekristų tiesiai į akis. Pro langus sklindančią saulės šviesą galite sušvelninti užtraukdami užuolaidas ar žaliuzes. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama kompiuterio monitoriaus padėtimi. Jeigu nenorite, kad korekcinių akinių nešiojimas taptų būtinybe, tarp akių ir monitoriaus išlaikykite 50-70 cm atstumą, o ekrano padėtį nustatykite taip, kad šis būtų šiek tiek žemiau akių lygio. Jeigu dirbate ne tik su kompiuteriu, bet ir dokumentais, laikykite juos ant stovo šalia monitoriaus, kad žiūros taškas į skirtingus darbo elementus būtų panašiame lygyje.
3.Pakeiskite monitoriaus nustatymus
Šiuolaikiniai skystųjų kristalų monitoriai, ypač didelės skiriamosios gebos, daug mažiau vargina akis nei senieji kineskopiniai. Tiesa, visų tipų ekranai neišvengiamai veikia mūsų akis, ypač jei pasirenkami netinkami monitoriaus nustatymai. Norėdami sumažinti akių įtampą, įsitikinkite, kad ekrano ryškumas yra toks pats kaip ir aplinkos, taip pat sureguliuokite teksto dydį, kad būtų patogu skaityti. Nepamirškite sureguliuoti ir spalvinės ekrano temperatūros. Išmaniųjų kompiuterių nustatymuose galima nustatyti kiek žemesnį mėlynos spalvos kiekį – taip akys patirs mažiau įtampos.
Taip pat pasirūpinkite, kad jūsų neakintų ryškūs atspindžiai. Jeigu jus nuolat akina pro šalį pravažiuojančių automobilių šviesa, šalia pastatytas veidrodis ar kitas šviesą puikiai atspindintis daiktas, keiskite darbo stalo padėtį, arba nukreipkite daiktus į kitą pusę. Žinoma, visiškai apsisaugoti nuo ryškių šviesos atspindžių gali nepavykti, tačiau aukštesnį komfortą jums gali padėti užtikrinti akiniai su antirefleksine danga. Ši danga gali būti pritaikoma kartu su mėlyna šviesa blokuojančia danga, tad svarstant naujų akinių įsigijimo galimybę būtinai apsvarstykite šių dviejų dangų teikiamą naudą jūsų akims.
4.Nepamirškite akių mankštos ir pertraukėlių
Net trumpas akių atitraukimas nuo ekrano šviesos, jų pailsinimas užsimerkus, gali atpalaiduoti akis. Visgi, ilgesnės mankštos padės ne tik atpalaiduoti akis, bet ir sumažinti jų įtampą bei nuovargį. Geriausia būtų bent kelioms minutėms išeiti į lauką ir neblaškomiems pasidairyti po aplinką. Tačiau jeigu to padaryti negalite, akių mankštą atlikite darbo vietoje. Vienas iš dažniausiai rekomenduojamų pratimų skirtų atpalaiduoti akis yra akių perorientavimas – žiūros sutelkimas į kelis skirtingu atstumu išsidėsčiusius objektus. Pirmiausia įsižiūrėkite į tolumoje esantį objektą, tada nukreipkite dėmesį į objektą esantį šalimais. Taip žiūros tašką keiskite mažiausiai 10 kartų.
Kitas naudingas pratimas – žiūrėjimas į nosies galiuką. Pažvelgę į nosies galiuką, sukoncentruokite žvilgsnį 3-5 sekundes. Tada pažvelkite į tolumoje esantį objektą. Dar kartą pažvelkite į nosies galiuką ir po kelių sekundžių žvilgsnį nukreipkite į tolį. Po kelių šio pratimo pakartojimų užmerkite akis ir pailsėkite. Atpalaidavę akis, pakartokite pratimą dar kelis kartus.
Rekomenduojama nepamiršti ir mirksėjimo pratimų. Nors sėdint prie kompiuterio turėtume sumirksėti bent 15 kartų per minutę, tyrimai rodo, kad žiūrint į kompiuterį ar išmanųjį telefoną mūsų akys įsitempia ir pamirštame dažnai mirksėti. Tad norėdami apsaugoti savo akis nuo per didelės įtampos, bent kartą į valandą paskirkite 2 minutes savo darbo laiko mirksėjimo pratimui – 20 sekundžių greitai pamirksėkite, po to 10 sekundžių stipriai užsimerkite. Šį pratimą kartokite bent tris kartus, o akių mankštą užbaikite akių masažu. Užmerkę akis, pirštų galiukais masažuokite akis švelniais, sukamaisiais judesiais 30-60 sekundžių. Atlikę šiuos pratimus tikrai pajusite atslūgusią akių įtampą.
5.Reguliariai lankykitės pas akių gydytoją
Net jeigu nesiskundžiate prastėjančiu regėjimu, kartą per metus profilaktiškai apsilankykite pas akių gydytoją. Reguliari akių patikra padeda palaikyti normalų regėjimą ir išvengti kitų akių ligų paūmėjimo. Atminkite, kad profilaktinės apžiūros metu ne tik patikrinamas regos aštrumas, bet ir atliekami kiti išsamūs tyrimai – nustatoma akių refrakcija, įvertinamas ragenos kreivumas, taip pat atliekamas akių judesių patikrinimas. Laiku pastebėjimus regos pokytį ir paskyrus tinkamą gydymą, galima išvengti tolesnio regos prastėjimo, sustabdyti klastingų akių ligų progresavimą.
6.Leiskite pailsėti ne tik kūnui, bet ir akims
Gyvenant skaitmeniniame amžiuje akys patiria labai daug įtampos, o padidėjusi akių įtampa – viena iš pagrindinių regos prastėjimo priežasčių. Todėl net ir puikiu regėjimu besidžiaugiantys asmenys turėtų atsakingai rūpintis savo akimis. Norint sumažinti akių įtampą, užtenka prisiminti penkis paprastus žingsnius. Pirma, dirbant prie kompiuterio pravartu įsigyti akinius su apsauga nuo mėlynosios šviesos. Antra, patogi darbo vieta (tinkamas apšvietimas ir rekomenduojamas atstumas tarp akių ir monitoriaus) užtikrina mažesnę akių įtampą. Trečia, tinkamai nustatyti monitoriaus nustatymai sumažina akių nuovargį. Ketvirta, akių mankšta – puikus būdas pailsinti ne tik akis, bet ir galvą. Penkta, profilaktinis apsilankymas pas oftalmologą padeda laiku pastebėti pirmuosius regėjimo prastėjimo požymius ir juos sustabdyti. Nepamirškite šių penkių žingsnių, ir akys jums tikrai padėkos.
Šioje vietoje kylantis skausmas gali byloti apie daugelį patologijų. Trumpai aptarsime skausmą sukeliančias priežastis ir priemones, kurios gali padėti....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauistorija klizmos - ypač senas gydymo metodas. manoma, kad pirmieji šią...
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauŽmogaus imunitetas – lyg nematomas skydas, apsaugantis organizmą nuo įvairių bakterijų, virusų ir kitų ligų sukėlėjų. Gyvename ne po stikliniu dangčiu, ir kiekvieną dieną mus „puola“ daugybė mikroorganizmų. Tačiau mes nesusergame kasdien ir vis kita liga. Visa tai – stipraus imuniteto dėka. Tačiau drėgni ir šalti orai, trumpos dienos, vitaminų trūkumas, stresas, ilgas buvimas ankštose ir tvankiose patalpose silpnina imuninę sistemą....
Skaityti daugiauApsisprendimas turėti kūdikį – vienas svarbiausių sprendimų gyvenime. Jei paklaustume būsimų tėvų, kokio vaikelio jie norėtų susilaukti, iš karto išgirstume: sveiko. Iš tikrųjų – sveikata – pats tvirčiausias pamatas visam būsimo kūdikio gyvenimui, todėl ir rūpintis šiuo pamatu reikia jau tada, kai tik gimsta mintis susilaukti kūdikio. ...
Skaityti daugiauSvarstant apie mažėjantį gimstamumą, gyventojų prieaugį, dažnai visai nesusimąstoma, kad tam didelę įtaką turi vyrų sveikata, jų vaisingumas. Šiuo metu visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, apie 16 proc. porų yra nevaisingos, o demografai ateityje – po 10–15 metų – prognozuoja dar labiau gąsdinančius skaičius. Manoma, kad nevaisingumo problemų daugės. Tam įtakos turi gyvenimo būdo pasikeitimai ir tokie veiksniai, kaip bendras neigiamas aplinkos fonas ir užterštumas. ...
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauOrganizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę