){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Organizmo reakcija į aplinkos veiksnius, neįprastas situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei, ir yra vadinama stresu.
Stresą gali sukelti ir fiziniai (karštis ir šaltis, triukšmas ir alkis), ir psichiniai (konfliktai, nesėkmės, nelaimės, nesklandumai darbe, nesutarimai šeimoje) bei kiti veiksniai. Įdomiausia, kad stresas ištinka ir neigiamas, ir teigiamas emocijas patiriantį žmogų, pvz., panašus stresas patiriamas vestuvių išvakarėse ir netekus darbo – tik būdus šioms būsenoms įveikti renkamės visiškai skirtingus.
Stresas yra neišvengiamas gyvenimo reiškinys, galintis skatinti veiklumą, išradingumą, padedantis žmogui tobulėti.
Deja, per stiprus, dažnai besikartojantis ar ilgai užsitęsęs stresas gali sukelti įvairias ligas. Nors labiausiai nukenčia nervų ir širdies kraujagyslių sistemos, stresas gali sukelti ir skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opaligę, migrenos priepuolį, kai kurias imuninės sistemos ligas.
Nepaisant sąlygų, dėl kurių kyla stresas, žmogaus organizmas į jį reaguoja panašiai. Dažniau ima plakti širdis, padidėja kraujospūdis, gali atšalti rankos ir kojos, gausiau prakaituojama, pagilėja alsavimas. Neretai ima trūkti oro, kyla skrandžio spazmai, apima nuovargis.
Jei žmogus dažnai patiria stresą, jo nuotaika tampa nepastovi, jį apima nerimas, įtampa, neviltis, jis jaučiasi prislėgtas sutrikęs, susirūpinęs. Kai kurie žmonės tampa irzlūs, nekantrūs, pernelyg kalbūs, jiems gali sutrikti miegas, pakisti valgymo įpročiai.
Mes gyvename tarp žmonių ir privalome su jais tinkamai bendrauti. Mūsų organizmas reaguoja į kiekvieną susijaudinimą, susierzinimą, stengiasi su juo susidoroti. Stresą žmonės suvokia įvairiai ir skirtingais būdais siekia jį įveikti.
Labai svarbu prisiminti, kad rūkymas, dažnesnis nei įprasta alkoholio ar vaistų vartojimas nepadeda pašalinti streso priežasčių, išspręsti konfliktų ar problemų.
Mokslininkai įrodė, kad stresą dažniau patiria norintys visur pirmauti, viską atlikti tik labai gerai, menkai pasitikintys kitais, visada įsitempę, nekantrūs žmonės.
Labai svarbu tinkamai vertinti situaciją, atskirti svarbiausias gyvenimo užduotis nuo mažiau svarbių, kurias galima laikinai ar iš viso atidėti, nesistengti visko atlikti vienam, nesigėdyti prireikus paprašyti pagalbos, tam tikrą savo planuojamo laiko dalį skirti įvairiems netikėtumams, poilsiui, bendravimui, pomėgiams tenkinti.
Ištikti streso žmonės reaguoja skirtingai. Svarbu gerai pažinti save ir pasirinkti tinkamą gynybos nuo streso būdą. Štai keli pasiūlymai:
– Hansas Seljė, paklaustas, kaip geriausia įveikti stresą, atsakė, kad geriausiai padeda fizinis aktyvumas – mankšta, pasivaikščiojimas, bėgiojimas, važinėjimas dviračiu, fizinis darbas gryname ore, tačiau vien to nepakanka. Svarbu stengtis daryti žmonėms gera, turėti draugų, būti reikalingam;
– stengtis nesigraužti vienam dėl savo nemalonumų, turėti žmogų, kuriam būtų galima išsipasakoti, pasiguosti.
– išmokti džiaugtis paprasčiausiais kasdieniais dalykais. Kartais užtenka gerai pasijuokti, ir stresas sumažėja arba išnyksta;
– nesisieloti dėl to, ko negali pakeisti. Svarbiausia sąžiningai ir pagal jėgas atlikti savo darbą.
– siekti tinkamai maitintis, nepamiršti vaisių ir daržovių, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kava ir riebiais maisto produktais;
– tinkamai pailsėti, išsimiegoti, vieną dieną per savaitę stengtis praleisti gamtoje;
– susirasti tokį mėgstamą užsiėmimą – skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį – kad jis padėtų užmiršti visus nemalonumus;
– kartais stresą padeda įveikti ir mylimas naminis gyvūnas – šuo, katinas, papūgėlė ir kt.;
– stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybe – atlaidumą, kantrybę, pagarbą. Siekti vidinės darnos ir nesistengti pamokyti ar pakeisti visą pasaulį.
Jeigu stresas ištiko staiga (paprastai taip ir būna), o laiko stinga, reikia patogiai atsisėsti ir ramiai pasėdėti užmerktomis akimis. Pasistengti įsivaizduoti save malonioje vietoje – gražiame parke, žydinčioje miško pievoje ar jūros pakrantėje. Įsiminti ten patiriamus malonius įspūdžius. Po kelių tokio poilsio minučių daugelis pasijus ramesni, o gal net radę problemos sprendimo būdą.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
ore, sportuoti, sveikai maitintis.. Dar be viso to, manau, reikšminga stiprinti
save iš vidaus, - vartoti maisto papildus, ar vitaminus. Šią žiemą aš irgi
pradėjau naudoti Tonussan, maisto papildą, kuris gerina visą bendrą
organizmo būklę, plius dar ir energizuoja, ir mieguistumą vaiko bei stresą
mažina - kas itin svarbu jautresniems asmenims.. Na, žodžiu, atrodo, kad ir
augaliniai, natūralūs preparatai puikia gali padėti kovoti su per dideliu
darbiniu nuovargiu - įsitikinau tuo savu kailiu. Nėra dėl ko stresuoti - yra laiko džiaugtis gera savijauta