Emocinio ir dvasinio intelektų svarba psichologinei būklei

Ne visada patys protingiausi žmonės yra sėkmingiausi ar labiausiai patenkinti savo gyvenimu. Tikriausiai turite tokių pažįstamų, kurie yra akademiškai gabūs, tačiau socialiai nebrandūs ir sunkiai užmezga santykius tiek asmeniniame gyvenime, tiek su kolegomis darbe. Kalbant apie laimę ir sėkmę gyvenime, emocinis ir dvasinis intelektai yra tokie pat svarbūs kaip ir protinis intelektas.

Kas yra emocinis intelektas?

Emocinis intelektas (kitaip dar vadinamas emociniu koeficientu arba EQ) - tai gebėjimas suvokti, interpretuoti, demonstruoti, kontroliuoti, vertinti ir naudoti emocijas. Jis padeda veiksmingai ir konstruktyviai bendrauti su kitais žmonėmis bei palaikyti santykius su jais. Kol mėginate suprasti, ką jaučiate, tuo pačiu metu gebate pastebėti kitų žmonių emocijas, juos užjausti, įveikti iškilusius sunkumus drauge ir taip sumažinti ar sušvelninti tarpusavio konfliktus. 

Emocinis intelektas padeda užmegzti tvirtesnius santykius mokykloje ir darbe, sėkmingai vykdyti užduotis, siekti karjeros bei asmeninių tikslų. Jis taip pat gali padėti susieti savo jausmus, paversti ketinimus veiksmais ir priimti pagrįstus sprendimus dėl to, kas jums svarbiausia. Kai kurie ekspertai teigia, kad emocinis intelektas yra reikšmingesnis už intelekto koeficientą (IQ) siekiant sėkmės gyvenime.

Emocinio intelekto komponentai:

1. Gebėjimas skaityti kūno kalbą ir veido išraiškas.

2. Gebėjimas nusistatyti prioritetus - į ką nukreipiamas dėmesys ir į ką reaguojama.

3. Gebėjimas įvardinti emociją nulėmusią priežastį.

4. Gebėjimas reguliuoti emocijas ir tinkamai sureaguoti į kitų žmonių.

Kas yra dvasinis intelektas?

Dvasinis intelektas (SQ) - tai gebėjimas suvokti gilesnės prasmės bei tikslo pojūtį, kartu gerinant įvairius svarbius gyvenimo bei darbo įgūdžius. Visa tai suprasti padeda savęs ir aplinkos pažinimas. Tai gilus gyvenimo vertės, gamtos jėgų ir asmeninių įsitikinimų įvertinimas. Jis pasireiškia išmintimi, užuojauta, sąžiningumu, džiaugsmu, meile, kūrybiškumu ir ramybe.

Dvasinis intelektas gali būti apibrėžiamas kaip gebėjimas būti intelektualiai ir emociškai protingam. Taip pat turėti aukštesnį suvokimą, susijusį su savimi ir pasauliu. Tai padeda išsiugdyti gilesnės prasmės ir tikslo pojūtį. Pasitelkdami savo dvasinį intelektą galime priskirti prasmę ir pajusti ryšį su didesne už mus jėga. Tai viena iš kelių intelekto rūšių, kurią galima ugdyti savarankiškai ir kuri prisideda prie psichologinės gerovės bei bendro sveiko žmogaus vystymosi.

Dvasinio intelekto komponentai:

1. Gebėjimas panaudoti dvasinius išteklius problemoms spręsti.

2. Gebėjimas patirti pakilias sąmonės būsenas.

3. Gebėjimas investuoti į kasdienę veiklą.

4. Gebėjimas peržengti fizinio ir materialaus pasaulio ribas.

Kaip emocinis ir dvasinis intelektai yra susiję?

Dvasinis intelektas yra protinio ir emocinio intelektų pagrindas. Jei emocinis intelektas leidžia suprasti ir atpažinti savo bei kitų jausmus, tai dvasinis intelektas išplečia šį gebėjimą giliausiu lygmeniu. Suvokimas leidžia įžvelgti tikrąją elgesio priežastį nesmerkiant kitų. Dvasinis intelektas pakylėja šį suvokimą į aukštesnį lygį. Į vietą, kurioje galime užmegzti ryšį su savo dieviškąja prigimtimi ir mus visus vienijančia tiesa.

Kiekvienas iš mūsų tam tikru metu užmezga ryšį su aukštesniuoju "aš". Teigiama, kad bent 70 % suaugusiųjų visame pasaulyje, nepriklausomai nuo kultūros, išsilavinimo ar kilmės, yra patyrę vadinamųjų aukščiausio lygio išgyvenimų. Aukščiausioji patirtis - tai akimirkos, kai staiga pajuntate, kad viskas yra gražu, egzistuoja didžiulė būties vienovė ir pasaulyje tvyro meilė. Dažnai žmonės būna sukrėsti tokių išgyvenimų ir jais dalinasi rašydami knygas. Šias knygas galite rasti, apsilankę e. knygyne Vaga.

Kodėl emocinis ir dvasinis intelektai yra svarbūs sveikai psichologinei būklei?

Vien protinių gebėjimų nepakanka, kad pasiektumėte sėkmę gyvenime. Pavyzdžiui, protinis intelektas padės įstoti į universitetą. Tačiau dvasinis intelektas nurodys, kur stoti, o emocinis intelektas leis suvaldyti stresą ir emocijas, kai susidursite su baigiamaisiais egzaminais. Geresniam savęs pažinimui padės knygos, kurias rasite, paspaudę čia

Emocinis ir dvasinis intelektas turi įtakos:

• Asmeniniam gyvenimui: išlaisvina nuo reiklumo ir prisirišimo asmeniniuose santykiuose. Kai suvokiate, kad jau turite savyje tai, ko ieškote iš kitų (meilės, laimės, ramybės), galite laisvai elgtis ir bendrauti. Be to, atpažįstate tuos, kurie jums linki gero, nuo tų, kurie elgiasi atvirkščiai, ir įvertinate kito žmogaus susidomėjimą jumis.

• Šeimos gyvenimui: leidžia šeimos nariams rasti brandesnį būdą sąveikauti be emocinės priklausomybės. Gebate priimti kitą tokį, koks jis yra, nepriklausomai nuo jo elgesio ar emocinės būsenos.

• Darbiniam gyvenimui: darbas nustoja būti kasdiene prievole, kuria siekiama užsidirbti pinigų. Jis tampa maloniu kūrybiniu procesu. Išliekate ramus ir susikaupęs krizės metu, jaučiate savo atsakomybę, gebate vadovauti kitiems ir juos motyvuoti bei siekti puikių karjeros rezultatų.

Dvasinis intelektas prasideda nuo emocinio intelekto, be kurio:

• Gali sutrikti fizinė sveikata: jei nesugebate valdyti savo emocijų, tikriausiai nesugebate valdyti ir streso. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Nekontroliuojamas stresas didina kraujospūdį, slopina imuninę sistemą, didina infarkto ir insulto riziką, prisideda prie nevaisingumo ir greitina senėjimo procesą.

• Gali pašlyti psichikos sveikata: nekontroliuojamos emocijos ir stresas taip pat gali paveikti psichinę sveikatą. Tampate labiau pažeidžiami, įsitempę ir pasinėrę į depresiją. Jei nesugebėsite suprasti, susigaudyti ar valdyti savo emocijų, bus sunku užmegzti tvirtus santykius. Dėl to jausitės vieniši ir izoliuoti. Tokiu būdu dar labiau paaštrinsite bet kokias psichikos sveikatos problemas.

Kelios praktikos, padedančios ugdyti emocinį ir dvasinį intelektą

• Įdėmiai klausykitės kitų

Jei norite suprasti, ką jaučia kiti žmonės, pirmas žingsnis - atkreipti į tai dėmesį. Skirkite laiko įsiklausyti į tai, ką žmonės bando pasakyti tiek žodžiais, tiek neverbaliniais kūno judesiais. Kūno kalba gali turėti netgi daugiau reikšmės nei žodžiai. Kai suvoksite, ką kitas jaučia, apsvarstykite įvairius veiksnius, kurie prisidėjo prie jo ar jos emocijos.

• Įsijauskite į kitų žmonių padėtį

Svarbu skaityti emocijas, tačiau taip pat reikia mokėti įsijausti į kito žmogaus situaciją, kad suprastumėte jo požiūrį. Pasipraktikuokite įsijausti į kitų žmonių padėtį. Įsivaizduokite, kokios emocijos jus ištiktų toje situacijoje. Ši praktika gali padėti atjausti kitą ir ilgainiui išsiugdyti stipresnius emocinius įgūdžius.

• Reflektuokite emocijas

Gebėjimas pagrįsti emocijas yra svarbi emocinio intelekto dalis. Pagalvokite, kaip jūsų pačių emocijos daro įtaką jūsų sprendimams ir elgesiui. Galvodami apie tai, kaip reaguoja kiti žmonės, įvertinkite, kokį vaidmenį atlieka jų emocijos. Kodėl šis žmogus taip jaučiasi? Ar yra kokių nors nematomų veiksnių, kurie gali prisidėti prie šių jausmų? Kuo jūsų emocijos skiriasi nuo jų? Nagrinėdami tokius klausimus galite pastebėti, kad bus lengviau atskirti, kokį vaidmenį emocijos atlieka žmonių mąstymui ir elgesiui.

• Pabūkite tyloje

Suteikite sau erdvės, kad galėtumėte nutildyti protą, atsiriboti nuo viso išorinio pasaulio triukšmo, judėjimo ir užmegzti ryšį su savo vidiniu pasauliu. Kad išgirstumėte iš savo aukštesniojo "aš" ateinančias žinutes, svarbu, kad padarytumėte joms vietos. Ramybę galite praktikuoti atlikdami įvairias praktikas: nuo meditacijos iki ramaus pasivaikščiojimo gamtoje ar pasėdėjimo po medžiu. Tinka viskas, kas leidžia protui susitelkti į vidų, užuot galvojus, kaip susidoroti su nuolat besikeičiančiais išorinio pasaulio elementais.

• Supraskite, kad viskas yra susiję

Išorinis pasaulis visada bus atspindys to, kas vyksta viduje. Norėdami pakeisti pasaulį, turite pakeisti save. Supratimas, kad viskas susiję, didina asmeninę atsakomybę ir atskaitomybę. Jei kitų žodžiai ar veiksmai jumyse sužadina stiprius, dažniausiai neigiamus, jausmus, siunčiamas signalas, jog reikia dirbti su savimi. Gilinkitės į tai, užuot atmetę pamoką.

Kaip atpažinti emocinį ir dvasinį intelektą?

12 emocinio ir dvasinio intelektų požymių:

1. Gebėjimas atpažinti ir apibūdinti, ką žmonės jaučia.

2. Asmeninių stiprybių ir apribojimų suvokimas.

3. Pasitikėjimas savimi ir savęs priėmimas.

4. Gebėjimas atleisti klaidas.

5. Gebėjimas priimti ir prisitaikyti prie pokyčių. 

6. Stiprus smalsumo jausmas, ypač susidomėjimas kitais žmonėmis.

7. Empatijos ir rūpesčio kitais jausmas.

8. Jautrumas kitų žmonių jausmams.

9. Atsakomybės už klaidas prisiėmimas.

10. Gebėjimas valdyti emocijas sudėtingose situacijose. 

11. Polinkis įžvelgti sąsajas tarp skirtingų dalykų. 

12. Gebėjimas pasitraukti iš vietų, situacijų ar santykių, kurie niekur nebeveda.