){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Abiejų nervų sistemos dalių svarbiausias struktūrinis ir funkcinis elementas yra nervinė ląstelė (neuronas). Jų priskaičiuojama šimtai milijonų ar net milijardai. Taigi kiekvienas ant pečių turime po mikrogalaktiką! Neuronas yra sudėtinga struktūra, turinti apie 5–100 µm (mikrometrų) dydžio ląstelės kūną ir dvejopas ataugas, kuriomis smegenų link plinta informacija iš išorinio pasaulio (garsas, šviesa ir kt.), taip pat smegenyse kilę elektrocheminiai impulsai perduodami arba kitiems neuronams, arba, pvz., raumenims, liaukoms ir kt. kūno struktūroms. Smegenyse nervinių ląstelių kūnai būna smegenų paviršiaus žievėje, įvairiuose nerviniuose branduoliuose arba periferijoje, kur jie suformuoja įvairaus dydžio ir formos ląstelių kūnų sankaupas – nervinius mazgus (ganglijus).
Nervas yra periferinei nervų sistemai priskiriama struktūra. Kiekvieno stambaus nervo kamienas yra apskritas ar kiek suplokštėjęs, vidutiniškai tvirtos konsistencijos, šiek tiek galintis išsitempti, blyškiai balzganas, neretai į nedidelę sausgyslę panašus darinys. Nervą apraizgo daug plonyčių kraujagyslių, kuriomis nepaliaujamai jam teikiamos maisto medžiagos, deguonis ir kt. gyvybinei veiklai būtini komponentai. Nervai itin jautrūs deguonies stokai, todėl, sutrikus jų kraujotakai, kilus ilgiau trunkančiam išoriniam spaudimui gana greit gali būti pažeisti jų struktūriniai komponentai. Nervo išorę kloja puraus jungiamojo ar (ir) riebalinio audinio sluoksnelis, kuriuo nervas siejasi su greta gulinčiomis kraujagyslėmis, limfagyslėmis, antkauliu, raumenų sausgyslėmis ar kt. struktūromis. Jungiamasis audinys leidžia nervo kamienams ar jo šakoms kūnui judant pasislinkti, tai sumažina jų sužalojimo galimybes.
Nuo nervinės ląstelės kūno tarsi nuo kokio krūmokšnio kelmo dažniausiai atsišakoja daug šakotų, dažniausiai trumpų ataugėlių, vadinamų dendritai. Jais dirgesiai sklinda nervinės ląstelės kūno link. Neretai dendritai audiniuose (odoje, sąnarių kapsulėse ir kt.) baigiasi įvairaus sudėtingumo galiniais „priėmimo“ įtaisais, vadinamaisiais receptoriais. Pastarieji geba išorinį poveikį (spaudimą, vibraciją, terminį ar kt. dirginimą) paversti bioelektriniu impulsu, kuris toliau jau plinta nervinės ląstelės kūno link.
Kito pobūdžio viena storėlesnė už dendritus neurono atauga yra aksonas; juo dauguma dirgesių iš nervinės ląstelės kūno skinda į periferiją, audinių link ir pasibaigia tam tikrais mikroskopiškais kontaktų dariniais, vadinamosiomis sinapsėmis, kuriomis dirgesiai (cheminių, elektriniu būdu) perduodami kitai nervinei ląstelei ar jų ataugoms, raumeninei skaidulai ir kt.
Beveik visus kūno audinius išvarstantys nervai yra įvairaus storio. Stambiausias yra didumą kojos raumenų ir odos inervuojantis sėdimasis nervas; jis būna maždaug rankos mažylio piršto, t.y. apie 0,8–1 cm storio. Stamboki (apie 3–4 mm) yra regos, klausos ir pusiausvyros, taip pat vadinamojo trišakio galvinio, rankos stipininio, viduriniojo ir kt. nervų kamienai.
Periferiniai nervai būna įvairaus ilgio. Ploni, trumpi (apie 1cm) yra uoslės nervai, ilgi – galūnių nervai (pvz., aukštaūgių sėdimasis nervas ir nuo jo besitęsiančios šakos būna net 1–1,5m ilgio, ilgas yra šlauninis, vidurinysis, stipininis ir kt. nervai, taip pat daugelį vidaus organų inervuojantys nervai (pvz., klajoklis, liežuvinis ryklės ir kt.).
Įvairiu atstumu nuo nervo tarsi nuo medžio kamieno pradžios formuojasi nervų šakos, kurios kūne dar daug kartų šakojasi. Tam tikrose kūno vietose gretimų nervų šakų nervinės skaidulos susipina, sudaro nervinius rezginius, o iš pastarųjų susidaro nauji įvairaus storio nervai, inervuojantys, pvz., kaklą, galūnes.
Kiekvieno nervo struktūrinį pagrindą sudaro nervinių ląstelių (neuronų) ataugos. Neurono ataugos (aksonai ir dendritai) suformuoja vadinamąsias nervines skaidulas. Savo ruožtu skaidulas sudaro mikroskopiški vamzdeliai, kuriomis nuo ląstelės kūno ar jo link lėtai plinta neurono veiklai būtinos medžiagos. Nervinėmis skaidulomis plinta nerviniai (elektrocheminiai, dar vadinami „gyvieji elektros“ arba bioelektriniai) impulsai.
Nervinės skaidulos, jų stambūs pluoštai ir sudaro periferinius nervus. Nervo kamieno sandarą galima lengviau suprasti lyginant jį su daugiagysliu elektros kabeliu: kiekvieną jo viduje esantį laidelį (ar mažus jų pluoštelius) tam tikra medžiaga izoliuoja nuo kitų, o ir visą kabelio išorę dengia panaši izoliuojanti ir apsauganti nuo išorinio poveikio medžiaga.
Panašiai yra ir periferinio nervo kamiene – daugelį skaidulų dengia tam tikra riebalinga medžiaga – mielinas, todėl jos darosi storesnės, impulsai jomis plinta greičiau (apie 50–100 m/sek) negu tos, kurių mielinas nedengia (apie 1 m/sek). Pastarųjų daugiau yra autonominėje nervų sistemoje. Bet ir mielinu nepadengtos skaidulos nebūna „nuogos“, jų išorinį paviršių dengia plonas tam tikrų (neurolemos) ląstelių suformuotas izoliacinis sluoksnelis.
Mūsų kūno nervai nevienodi. Vienų jų skaidulomis dirgesiai (uodimo, regos, klausos, skausmo, skonio, lietimo ir kt. impulsai) plinta į smegenis. Tokie nervai vadinami juntamaisiais (sensoriniais). Pažeidus tokius nervus (ar apie juos sušvirkštus atitinkamų vaistų), kyla jų inervuojamos srities audinių nejautra (arba vadinamoji anestezija).
Kitų nervų skaidulomis dirgesiai (nerviniai impulsai) sklinda iš smegenų (nuo branduoliuose esančių nervinių ląstelių kūnų) iki, pvz., raumeninių skaidulų ir sukelia valingus pastarųjų susitraukimus. Tai vadinamieji judinamieji (arba motoriniai) nervai. Pažeidus tokių nervų skaidulas, valingi kūno raumenys, kuriuos toks nervas inervuoja, nebesusitraukia, nustoja veikti, kyla jų paralyžius, raumeninės skaidulos sunyksta.
Bet daugumos mūsų kūne esančių nervų sudėtyje yra ir juntamųjų ir judinamųjų nervinių skaidulų, t.y. vienomis tokių nervų skaidulomis dirgesiai plinta į smegenis, kitomis, greta gulinčiomis – iš jų. Tokie nervai vadinami mišriais.
Vidaus organų (širdies, žarnų, liaukų ir kt.) darbą reguliuoja atskira autonominė (vegetacinė) periferinės nervų sistemos dalis. Joje skiriami simpatiniai ir parasimpatiniai nervai, kurie lemia autonomišką, t.y. nuo mūsų valios nepriklausomą vidaus organų, liaukų darbą. Sunkiau dirbant tarsi savaime (mums taip gali atrodyti) išsiplečia bronchai, įkvepiame daugiau oro, kraujagyslėmis plūsta didesnis kraujo kiekis ir t.t.
Sunkių galūnių sužalojimų atvejais neretai lūžta kaulai, nutrūksta raumenys, sausgyslės, kraujagyslės, taip pat gali būti nutraukiami ir nervai. Didelėmis chirurgų pastangomis, pasitelkus sudėtingą mikroskopinę ir kitą operacinę techniką dažnai pasiseka sujungti nukirstų kraujagyslių galus, ir pamažu atsinaujina audinių kraujotaka. Su nutrauktais nervais sunkiau: operacijų metu stengiamasi pirmiausia sujungti sužalotų nervinių kamienų išorinių dangalų (išorinių cilindrų) galus, bet ir po to inervacija atsikuria labai lėtai, nes nervą sudarančios nervinės skaidulos „atauga“ labai lėtai. Taip vyksta todėl, kad nuo nervinės ląstelės kūno traumos atveju atskirtos nervinės skaidulos sunyksta, o į po traumos susiūtą nervinį kamieną labai lėtai ima įaugti lėtai regeneruojančios neuronų ataugos. Jei nervą gaubiančio cilindro tinkamai sujungti nepavyksta, skaidulos atauga netvarkingai ir neretai sudaro dažniausiai skausmingą į randą panašų darinį – neurinomą.
Amputavus galūnės dalį, sugijus nupjautų nervų kamienams, pooperacinėms žaizdoms, pacientai neretai dar gana ilgai jaučia amputuotos galūnės dalies, pvz., pirštų, skausmus. Tai vadinamieji fantominiai skausmai, kurie susidaro pooperaciniam randui slegiant nupjautų nervų galus. Šie nemalonūs pojūčiai palaipsniui nurimsta.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę