Ne visos bakterijos blogos

Iš graikų kalbos kilęs terminas „probiotikas“ ir reiškia „gyvenimui“. Probiotikai – gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojami tinkamomis dozėmis, pagerina žmogaus sveikatos būklę. Šios gerosios bakterijos gyvena žarnyne kur palaiko palankią bakterinę terpę, padeda užtikrinti gerą žarnyno veiklą. Sutrikus balansui, ima dominuoti patogeniniai, t.y. „blogieji“, mikroorganizmai, išauga polinkis į infekcijas ir sutrinka imunitetas. Dauguma probiotikų – pieno rūgšties bakterijos (lactobacillus ar bifidobacterium), bet visų jų savybės ir veiksmingumas skiriasi, ne visos pieno bakterijos turi probiotikų savybių. Jų efektyvumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, gretutinių ligų.
 

Jaunystės eliksyras


Nuo senų laikų žmonės vartojo raugintą pieną, o bakterijos, gaminančios pieno rūgštį, buvo naudojamos maistui konservuoti (pvz., rauginti kopūstai).
20 a. pradžioje rusų imunologas I. Mečnikov teigė, kad žarnyno mikroflora turi įtakos senėjimo procesui, o pieno rūgšties bakterijos inaktyvuoja toksinus, gaminamus puvimo bakterijų. Taip jis aiškino savo ilgaamžiškumą, kadangi pats vartojo probiotikų. Mečnikovo teorija buvo patvirtinta 1950 m. atlikus eksperimentus su gyvūnais.
 

Žarnynas – didžiulis bakterijų „namas“


Žmogaus žarnyno mikroflorą sudaro apie 400 įvairių rūšių bakterijų. Jų yra net 20 kartų daugiau nei visų žmogaus organizmo ląstelių. Mažiausiai yra skrandyje, daugiausiai – storojoje žarnoje. Bakterijos sudaro net 60 proc. fekalijų masės.
Suaugusiųjų žarnyno mikroflora paprastai stabili, jos sudėtis pasikeičia esant patologinėms būklėms, pvz., infekcinei diarėjai (viduriavimui), vartojant antibiotikų.
Virškinamojo trakto kolonizacija prasideda iš karto po gimimo. Žarnyno floros sudėčiai ir gausumui įtakos turi gimdymo būdas, antibiotikų vartojimas, higienos lygis.
Naujagimių mikroflora pirmąsias gyvenimo savaites greitai keičiasi ir iki 2 metų amžiaus skiriasi nuo suaugusio žmogaus.
Žindomų kūdikių žarnyno mikrofloroje dominuoja bifidobakterija, o dirbtinai maitinamų – klostridija (patogeninis organizmas), todėl pirmiesiems yra mažesnė infekcinės diarėjos ir nekrozinio enterokolito išsivystymo rizika.
 

Probiotikų „maistas“


Prebiotikai – tai cheminės medžiagos (oligosacharidai), „gerųjų“ bakterijų „maistas“. Jie skatina probiotikų augimą ir aktyvumą. Natūraliai jų yra motinos piene ir kai kuriuose augaliniuose produktuose (pvz., artišokuose, svogūnuose, česnakuose, poruose, cikorijose, mažiau – javuose).
Sintetinių prebiotikų pagrindą sudaro fruktozė ar galaktozė. Jų įdedama į maisto produktus – vienų ar su probiotikais.


 

Kaip jie veikia


Manoma, kad probiotikai apsaugo žarnyno gleivinę nuo patogeninių mikroorganizmų dauginimosi, gerina imuninės sistemos darbą. Be to, jie padeda gleivinei atsistatyti, išskiria medžiagas, kurios veikia patogeninius mikroorganizmus kaip vietiniai antibiotikai, padeda išvengti uždegiminių žarnyno ligų, teigiamai veikia jo mikroflorą. Bifidobakterijos dalyvauja skaidant maisto angliavandenius, sintetina ir išskiria vandenyje tirpius vitaminus.
 

Mažieji pagalbininkai


· Labiausiai ištirtas probiotikų poveikis virškinamajam traktui.
Jie veiksmingai gydo vaikų ir suaugusiųjų infekcinės kilmės viduriavimą bei apsaugo nuo antibiotikų sukelto viduriavimo.
· Laktozės netolerancijos atveju šviežias jogurtas pagerina laktozės virškinimą ir pasisavinimą bei sumažina virškinamojo trakto sutrikimo simptomus.
· Kasdien vartoti jogurto rekomenduojama norint normalizuoti vaikų mitybos būklę.
· Manoma, kad probiotikai mažina vidurių užkietėjimo simptomus, kurie dažnai vargina vyresniame amžiuje.
· Svarstoma apie teigiamą įtaką vaikų alerginių ligų (atopinio dermatito) prevencijai, taip pat dėl pooperacinės infekcijos rizikos mažinimo.
 

Probiotikų savybės


Saugūs, nesukelia sveikatos sutrikimų.
Atsparūs skrandžio rūgščių, tulžies druskų, antibiotikų poveikiui, todėl, pasiekę žarnyną, jame išgyvena ir sugeba daugintis.
Koreguoja imuninę sistemą.
Nėra nepageidaujamo poveikio ar jis minimalus.
 

Probiotikai – mitybos davinio dalis


Plačiausiai vartojamas maisto produktas, turintis probiotikų, yra jogurtas. Standartinis jogurtas – tai pienas (dažniausiai karvės, rečiau ožkos, avies), fermentuotas bakterijų, kurios pieno cukrų – laktozę paverčia pieno rūgštimi.
Pieno rūgštis suteikia jogurtui būdingą rūgštų skonį, o, veikdama pieno baltymą kazeiną, – tirštą konsistenciją. Skoniui pagerinti vartojami saldikliai ir aromatizatoriai.
Biojogurtai gaminami analogiškai, tik rūgimo procese dalyvauja įvairios probiotikų padermės, dažniausiai L. acidophilus.
Gėrimų su probiotikais sudėtyje yra rauginto pieno ir vaisių sulčių.
Kartais bakterijos, esančios nurodytuose produktuose, neatitinka minėtų kriterijų ir nepasižymi probiotikams būdingu poveikiu. Tai priklauso nuo reikalavimų minėtai produkcijai ir kontrolės lygio.
 

Probiotikų preparatai


Jų pagrindą sudaro užšaldytos sausos bakterijos. Dažniausiai – laktobacilų ir bifidobakterijų mišinys, kartais papildytas mielių atstovais iš Saccharomyces genties. Manoma, kad probiotikų „kokteilis“ iš įvairių padermių veiksmingesnis už pavienius mikroorganizmus.
Gyvų žarnyną pasiekusių bakterijų skaičius priklauso nuo įvairių veiksnių: probiotikų tarpusavio sąveikos, žmogaus vartojamų vaistų (turi būti ne mažiau kaip 2 val. tarpas tarp probiotikų ir antibiotikų vartojimo), produktų (pienas apsaugo probiotikus nuo skrandžio rūgšties), skrandžio rūgštingumo, žarnyno motorikos, mikrofloros sudėties, kuri kiekvieno žmogaus yra skirtinga.
Išleidžiami įvairių formų probiotikai – kapsulių, tablečių, granulių, miltelių; paskutinieji patogesni mažiems vaikams bei asmenims, kuriems yra rijimo sutrikimų.
 

SŽ įspėja
Pasitarkite su gydytoju


Rekomenduojama įvertinti galimą riziką skiriant probiotikų neišnešiotiems kūdikiams, sergantiesiems širdies vožtuvų, kai kuriomis lėtinėms ligomis, kuriems protezuoti širdies vožtuvai, kraujuoja iš žarnyno, asmenims, vartojantiems vaistų, slopinančių imuninę sistemą, sergantiesiems onkologinėmis ligomis po chemoterapijos, esant įvairioms imunodeficitinėms būklėms. Šiais atvejais yra sepsio (kraujo užkrėtimo) išsivystymo tikimybė. Taip yra dėl to, kad, veikiant probiotikams padidėjus žarnyno gleivinės pralaidumui, didėja bakterijų patekimo į kraują galimybė. Manoma, kad bifidobacterium ir lactobacillus šiuo požiūriu yra sąlyginai saugūs, palyginti su kitais probiotikais. Sveikiems asmenims šios rizikos nėra. Yra teorijų, kad probiotikai gali neigiamai paveikti vaisių.

 

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai