){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šį kartą, mielieji skaitytojai, norėtume jus supažindinti su neeiliniu žmogumi – šiais metais savo 80 metų jubiliejų švenčiančiu kauniečiu Vladu Vimbaru, kuris ne tik gręžiojasi praeitin džiaugdamasis per kelis sportinės veiklos dešimtmečius sukauptu šūsniu apdovanojimu, tačiau ir šiandien gyvena labai aktyvų gyvenimą – propaguoja net kelias sporto šakas, dalyvauja varžybose, vadovauja Kauno bėgimo mėgėjų klubui, teisėjauja varžybose. Kur slypi šio žmogaus sveikatos paslaptis ir kaip reikia gyventi, kad sulaukę garbingo amžiaus vis dar būtume žvalūs, veiklūs ir energingi, kalbamės su V.Vimbaru.
Kokias sporto šakas propaguojate?
Esu išbandęs gana daug sporto šakų. Jaunystėje domėjausi lengvąja atletika, boksu, vėliau ir šaudymu, šachmatais. Dabar jau nemažai metų išbandau savo jėgas plaukime, bėgime, medžioju, esu ilgametis Lietuvos sportinės žūklės federacijos bei Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kauno skyriaus valdybos narys bei šios draugijos garbės žvejys, esu nacionalinės kategorijos sportinės žūklės teisėjas, na o žiemomis visada mėgstu paslidinėti.
Kaip praleidote jaunystės dienas, kad garbingame amžiuje jaučiatės taip puikiai?
Nuo pat jaunystės mano gyvenimo būdas buvo aktyvus. Jau septynerių metų mokėjau puikiai plaukti bei rankomis gaudyti žuvis, o trylikos – ir Nemuną ties santaka perplaukiau. Esu kaunietis - čia gimęs ir augęs, todėl savo jaunas dienas praleidau su draugais Nemuno saloje bespardant kamuolį, plaukiojant.
Pokario metais susidomėjau ir kai kuriomis sporto šakomis - boksu, lengvąja atletika, tačiau tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas – aut. past.) pasirinkta pramoninės statybos inžinieriaus specialybė neturėjo nieko bendra su sportu.
Deja, jaunystė nebuvo vien tik šviesius prisiminimus sukeliantis laikas. Besimokant trečiame kurse buvau ištremtas į Sibirą, kur praleidau šešerius savo jaunystės metus.
Keletą metų taigoje teko pjauti medžius rankiniu būdu bei su arkliuku vežti rąstus.
Žvejyba dalinai papildė kuklias maisto atsargas. Tai padėjo išgyventi Sibire.
Grįžęs baigiau mokslus ir dirbau Komunalinio ūkio projektavimo instituto Kauno filiale projektų vyr. inžinieriumi iki išėjimo į pensiją.
Kokia yra jūsų dienotvarkė?
Be sporto ir kasdieninių treniruočių daug laiko praleidžiu spręsdamas su Kauno bėgimo mėgėjų klubu susijusius klausimus, dar teisėjauju varžybose, prisidedu prie sporto renginių organizavimo. Stengiuosi, kad mano vadovaujamas klubas bendrautų su kitais klubais ir būtų pirmaujantis respublikoje.
Dažnai savaitgaliais išvykstu į varžybas, medžioklę, žvejybą.
Ar bėgant metams tampa vis sunkiau sportuoti?
Dabar negaliu pasigirti tokiu jėgų antplūdžiu kaip jaunystėje, tačiau žvelgiant į pagrindinės šiuo metu propaguojamos sporto šakos - plaukimo - rezultatus prieš dešimt metų ir dabar – jie išliko tokie patys – per 50 sekundžių įveikiu 50 metrų.
2006 m. pradėjau aktyviai dalyvauti plaukimo varžybose. Tapau daugkartiniu Lietuvos, Lenkijos, Suomijos tarptautinių varžybų nugalėtoju savo amžiaus grupėje.
Šiuos metus irgi pradėjau sėkmingai – Kaliningrade savo amžiaus grupėje iškovojau I vietą.
Ar daug varžovų turite savo amžiaus grupėje?
Turiu pripažinti, jog dabar jau likę vos keletas gyvų draugų, su kuriais jaunystėje pradėjau treniruotis. Visi kiti – jau senokai mirę. Keista, bet šiais metais, atšventus 80-ties metų jubiliejų, savo amžiaus kategorijoje (amžius plaukimo varžybose graduojamas kas penki metai), ko gero, Lietuvoje jau nebeliks varžovų, tik Europoje yra vienas kitas tokio amžiaus plaukikas.
Kaip manote, genai ar sveikas gyvenimo būdas yra jūsų puikios sveikatos priežastis?
Sunku atsakyti į šį klausimą. Negalėčiau teigti, kad mano šeimoje buvo daug ilgaamžių – mama mirė, kai buvau vos 11-kos metų vaikas, tėtis sulaukė 74, o sesuo - 80 metų, tačiau kiti giminaičiai mirė gana jauni.
Kad gyvenu visiškai sveikai taip pat negalėčiau pasakyti – juk mudu su žmona jau daugelį metų gyvename visai šalia Kauno centro, kur už lango driekiasi viena judriausių miesto gatvių.
Tačiau mano vaikystė buvo visai kitokia – ji prabėgo švarioje aplinkoje, maitinantis tik natūraliu maistu. Na o Sibiras, kad ir kokį sunkų gyvenimo laikotarpį primindamas, manau taip pat kažkiek išvalė organizmą.
Pasidalinkite savo sveikatos patarimais su mūsų skaitytojais.
Sveikas gyvenimo būdas nėra vien tik kurios nors sporto šakos propagavimas, tačiau keleto dalykų kompleksas - nuolatinis judėjimas, imuniteto stiprinimas ir grūdinimasis bei subalansuota mityba. Žmogui yra labai svarbu pailsėti ir gerai išsimiegoti.
Kitas gyvenimo kokybei didelę įtaką darantis veiksnys – maistas. Valgau praktiškai viską, tačiau stengiuosi vengti kepto maisto, nevalgau nuo 18h vakaro. Stebiuosi, kad mano svoris bėgant metams nedidėja, netgi atvirkščiai – krinta, ir tuo visai džiaugiuosi – juk mažiau sveriant lengviau ir sportuoti.
Alkoholis – didelis sveikatos priešas, tad jį vartoju labai retai, tik didelių švenčių progomis. O kasdien neapseinu be rytinės mankštos ir šalto, kone ledinio dušo – visai nesvarbu, kuris metų laikas būtų.
Dar vienas žmogaus sveikatą žalojantis veiksnys – stresas. Mes, sportininkai, esame pastebėję, kad jis labai neigiamai veikia ne tik žmogaus bendrą būklę, tačiau ir varžybų rezultatus.
Todėl esu įsitikinęs, jog žmogus kasdien turi gauti fizinio krūvio, nes tai padeda lengviau įveikti ir įvairius stresus. Taip treniruojama širdis, tačiau nevalia ir persistengti, reikia sekti širdies ritmą.
Tačiau XX ir XXI amžiaus ligos - televizorius ir kompiuteris, vis dažniau prikausto mus ilgam sėdėjimui namuose. Pritariu nuomonei, jog vaikui reikia normuoti televizoriaus žiūrėjimą, o kompiuteris, kad ir koks naudingas bebūtų, taip pat turi neigiamų pasekmių sveikatai – kenkia akims, stuburui.
Labai svarbu rūpintis savo sveikata. Aš pritariu japonų posakiui, kad kiekvienas žmogus per dieną turi nueiti 10 tūkstančių žingsnių – juk žmogus sutvertas judėjimui.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę