Pirmame kurse, kai rašėme, kodėl įstojome į mediciną, aš parašiau: “Kad apsaugočiau žmones nuo ligų”. Ir iš tikrųjų mano darbas - apsaugoti žmones nuo ligų.
Vyresnioji mano sesuo Kaune studijavo stomatologiją, o aš stengiausi visur sekti jos pėdomis. Ji mokėsi muzikos mokykloje, ir aš mokiausi groti. Ji įstojo į mediciną, ir aš pasirinkau mediciną Vilniuje.
1972 metais baigiau Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Tačiau tuomet aš laukiausi sūnaus ir negalėjau tuojau pat pradėti dirbti. Po dekretinių atostogų tuometinis sveikatos apsaugos ministro pavaduotojas dr. Songaila pasiūlė man darbą, kur buvo mažiausia eilė butui gauti. Toks gyvenimas - kartais likimas su mumis žaidžia. Taigi pradėjau dirbti sanitarinio švietimo namuose. Tuo metu Lietuvą buvo apėmusi tikra venerinių ligų epidemija ir mano darbas buvo informuoti visuomenę, kaip nuo jų saugotis, o viena iš mano pareigų buvo bendravimas su televizija.
Tuometinė Radijo ir televizijos valdžia labai atidžiai žiūrėjo į visuomenei teikiamą informaciją. Laidų vedėjai paprastai būdavo savo srities specialistai, turintys žurnalistinių sugebėjimų. Medicinos laidas vesdavo gydytojai, agronomai - žemės ūkio laidas, ekonomistai - laidas apie ekonomiką. Buvo siekiama, kad laidose būtų ne tik maloniai kalbamasi, bet ir pateikiama gili problemos analizė.
1980 metais mane pakvietė dirbti į televiziją. Labai nenorėjau. Mane apėmė tikra panika. Bijojau: beprotiškai sunkus ir atsakingas darbas. Ir esu labai dėkinga šviesaus atminimo žmogui, tuometiniam sveikatos apsaugos ministro pavaduotojui dr. Zaikauskui, kuris pasikvietė mane į savo kabinetą ir pasakė: “Vaikeli, eik, ten esi reikalinga”. O jeigu nesugebėsiu? Man pažadėjo, kad visada galėsiu grįžti į ankstesnę darbo vietą.
Niekada nemaniau, kad galėčiau dirbti televizijoje. Pradžioje labai bijojau kiekvienos laidos. Vaikystėje buvau bailiukė: jeigu reikėdavo koncertuoti (aš grojau), tai jau prieš dvi valandas delnai suprakaituodavo. Bet dabar jau 18 metų vedu sveikatos laidą, o ši laida mūsų televizijoje yra pati seniausia. Nėra nei vienos laidos, kurią taip ilgai būtų vedęs tas pats žmogus. Galbūt taip yra todėl, kad nenoriu pasakoti žiūrovams apie įvairias intrigas tarp gydytojų. Aš labai myliu savo žiūrovus ir manau, kad po laidos jie turėtų ne susinervinti, bet pasijusti daug geriau. Manau, laidą žiūri tie, kurių sveikata šlubuoja, - tai normalu. Bet sveikam žmogui taip pat reikėtų žinoti, kokie pirmieji klastingų ligų simptomai, kad galėtų laiku kreiptis į gydytoją. Teko girdėti tokių istorijų, kaip žmogui prieš porą mėnesių akyse raibuliavo, rankos drebėjo. Mūsų žmonės kantrūs, manė, praeis, o po poros mėnesių ištiko insultas. Jeigu tas žmogus būtų kreipęsis anksčiau, galbūt būtų insulto išvengęs.
Paskui baimė praėjo. Dabar kartais šiek tiek bijau, kai su pašnekovais bendraujame tiesioginiame eteryje. Tiesioginiame eteryje sunku dirbti: mano pašnekovai jaučiasi atsakingi už kiekvieną ištartą žodį, todėl kartais būna pernelyg įsitempę. Aš stengiuosi juos nuraminti. Bet man atrodo, kad tiesioginis eteris žmonėms labai patinka. Be to, po laidos žiūrovai gali paskambinti į studiją ir pasikalbėti su laidoje dalyvavusiu gydytoju.
Dabar viena laida tiesioginė (joje paliečiame tik vieną temą), o kita - montuota, kai žiūrovus informuojame apie įvairius renginius, parodas, kalbame keliomis temomis, rodome įvairius siužetus.
Aš gaunu naujausius žurnalus (skirtus visuomenei ir medikams) iš Vokietijos ir seku visas Europos naujoves. Taip pat iš Kopenhagoje esančio Pasaulio sveikatos organizacijos padalinio gaunu svarbiausią informaciją, į kurią medikams siūloma atkreipti dėmesį.
Šiais metais lankiausi Šveicarijoje, Austrijoje, Olandijoje, Italijoje, Amerikoje - visur mokausi.
Manau, kad jeigu nors keli žmonės po laidos susimąsto ir nubėga pas gydytoją - reiškia, aš tikrai daug padėjau. Buvo ir toks atvejis, kai man paskambino viena moteris, kuri po laidos atsiprašė savo vaiko, nes aprėkė jį be jokio pagrindo.
Su laikraščiu “Medicina ir dar kai kas visiems” darėme bendras akcijas: “Vasara be cigaretės”, profilaktinio sveikatos pasitikrinimo akciją. Daug žmonių atsiuntė užpildytas anketas. Laikraštis ir TV laida - labai geras duetas. Net 200 žmonių parašė, kad metė rūkyti.
Kai ruošiu laidą, man atrodo, kad ta tema - pati svarbiausia. Šiuo metu man aktuali vėžio tema, nes Lietuvoje labai didelis sergamumas.
Pats sunkiausias ir džiugiausias mano gyvenimo etapas buvo po Sausio įvykių, kai dirbome Kauno redakcijoje. Esu labai dėkinga kauniečiams, kurie parodė didelę meilę televizijos žmonėms. Kai sausio
17 d., nufilmavusi sužeistuosius, atvažiavau su vaizdajuoste į televiziją, mus saugojo apie tūkstantį žmonių. Pamatę mane, jie pradėjo ploti. Tai buvo didžiulis pasitenkinimas.
Būtų neteisinga, jeigu pasakyčiau, kad darbas televizijoje nenuskriaudė mano šeimos. Tai darbas, kuris reikalauja tavęs visos. Labai sunku rasti pakankamai laiko darbui ir namams. Kai sūnus buvo paauglys ir, pastebėjusi, kad prarandame kontaktą, paklausiau, ar kažkas negerai, ar per mažai dėmesio skiriu, jis atsakė: “Mamyt, aš tavim didžiuojuosi”. Jam buvo svarbu ne tai, kad mama kiekvieną dieną išvirtų cepelinų.
Darbas televizijoje tikrai nelengvas, bet aš nesigailiu, kad esu čia.
Labiausiai nepatinka, kai gydytojai kritikuoja savo kolegų darbą. Kai pasako: “Koks nemokša tave gydė?” Gydytojas turėtų paskambinti kolegai ir mandagiai su juo pasitarti.
Ligoniui leidžiu viską ir gerbiu visus jo kaprizus. Yra tokia indų patarlė: “Kai žmogus sveikas, jis turi šimtą planų, kai serga, turi tik vieną planą - pasveikti”.
Kiekvienas žmogus turi savo silpnąją vietą. Mano silpnoji vieta buvo skrandis - dabar jis mane vargina tik tada, kai jaučiu nervinę įtampą. Nemalonius simptomus skrandžio srityje pajaučiau dar studijų metais, ketvirtame kurse, nes labai uoliai mokiausi. Įtakos turėjo stresai, sunkūs egzaminai, prasta mityba (pietų pertraukos neturėjome, dažniausiai maitinomės sausa bandele). Bet dabar jaučiuosi puikiai, energijos turiu tiek, kad galiu kalnus nuversti.
Turiu savo asmeninį gydytoją dr. Irnių. Kai jam skambinu kviesdama į laidą, jis klausia: “Tai vėl skrandis?” Ne, sakau, profesoriau, skrandžio neskauda.
Nesu buvusi jokioje sanatorijoje ar poilsio namuose. Turiu savo dienos ritmą. Ryte mankštinuosi (namuose turiu treniruoklį). Man patinka mankštintis vienai. Mano principas - mūsų sveikata priklauso nuo mūsų bendravimo, todėl negalima krėsti sąmoningų šunybių, nes vėliau jos atsiliepia.
Liūdniausias gyvenimo atvejis buvo tėvų mirtis. Nors daug laiko prabėgo, bet neužmirštu jų. Noriu visiems pasakyti: mylėkite savo mamą ir tėtį, kol jie yra gyvi. Labai sunku, jei kankina mintis: gal galėjau dar ką nors jiems gero padaryti?
Užaugau Telšiuose. Tėtis buvo suvalkietis, mama - žemaitė. Deja, tėvelių nebėra. Bet mano vaikystė buvo nuostabi. Tėvai man davė viską, ką galėjo duoti. Deja, nebegaliu tėvams padėkoti. Man gaila, kad nepadariau dėl jų visko, ką galėjau.
Baigiau Telšių muzikos mokyklą. Iš tėvų išmokau žmonėms sakyti kuo daugiau gero. Amerikiečiai ne veltui į klausimą “kaip gyveni?” atsako “puikiai”. Kodėl? Kad draugas nudžiugtų, o priešas nuliūstų.
Energijos semiuosi iš nepaprastai gerų žmonių. Lietuvos televizijos kolektyvas nuostabus. Nors pro duris įeini blogai nusiteikusi, tačiau kas nors pajuokauja, ir nuotaika vėl pasitaiso. Daug kas klausia, kodėl aš tiek stengiuosi dėl kitų. Bet padėdama kitiems aš pati pasijuntu labai laiminga. Gal jau visi girdėjo mano kartojamus Motinos Teresės žodžius, bet dar kartą pasakysiu: “Pasistenkime, kad kiekvienas, pabendravęs su mumis, taptų nors kiek laimingesnis”. Jeigu kiekvienas taip darytų…
Gal 5 minutes. Grimuotojos man vis liepia nueiti į kosmetikos kabinetą, bet aš neturiu laiko. Nors žaviuosi moterimis, kurios grožiui skiria daugiau dėmesio.
Veduosi pasivaikščioti šnaucerę Džipsi. Juokais ją vadinu savo “psichoterapeute”.
Aš nepaprastai mėgstu muziką. Manau, tai pats
veiksmingiausias atsipalaidavimo būdas. Kai man būna labai liūdna, aš klausausi P.Čaikovskio pirmojo koncerto fortepijonui ir orkestrui. Tada man ašaros upeliais bėga, - taip visko gaila, - bet netrukus pasijaučiu geriau.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę