){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Viena iš dažniausiai minimų realybės šou žiūrėjimo priežasčių – tai noras neišsiskirti iš kitų, noras turėti apie ką pašnekėti su draugais, kolegomis. Nors JAV atliktas tyrimas parodė, kad iš tiesų realybės šou mėgimas ar nemėgimas, žiūrėjimas ar nežiūrėjimas nedaro visiškai jokio poveikio žmogaus socialiniam gyvenimui: t.y. nesvarbu, ar jis žiūrės realybės šou, ar ne, jis bendraus lygiai tiek pat, gal tik temos bus kiek kitokios. Tačiau „bandos jausmas“ mumyse vis dėlto yra pakankamai svarbus. Pvz., garsus psichologinis eksperimentas parodė, kad žmonėms minios jausmas svarbesnis net už savisaugos instinktą. Eksperimento metu jo dalyviai buvo pasodinti patalpoje, kurioje buvo imituojamas beprasidedantis gaisras – leidžiami dūmai, skambėjo pavojaus sirenos. Jeigu dalyvis tokiame kambaryje būdavo vienas, jis tuoj pat puldavo gelbėtis, tačiau jeigu kambaryje dar būdavo specialiai pasodintų aktorių, kurie ignoravo „gaisrą“ ir ramiai sėdėjo toliau – tada ir dauguma dalyvių likdavo sėdėti kambaryje, vien tam, kad neišsiskirtų iš minios. Tas pats bandos jausmas galioja ir visur kitur: jeigu dauguma pažįstamų nuolat žiūri realybės šou, tai ir pats žmogus netrukus greičiausiai pradės jį žiūrėti – kad būtų toks, kaip visi, kad turėtų apie ką su visais kalbėtis, kad nesijaustų atskirtas.
Nors realybės šou yra labai skirtingi, tačiau yra vienas dalykas, kurį turi visi, – tai varžymasis tarp dalyvių, konkurencija, nes pagrindinis prizas visada yra tik vienas. Todėl visai natūralu, kad žiūrėti realybės šou labiau mėgsta tie žmonės, kurie iš prigimties taip pat yra linkę konkuruoti. Tokie žmonės mielai įsijungia į žaidimą ir siunčia daug trumpųjų žinučių balsuodami – taip jie, pvz., siekia išgelbėti „teisųjį“ ar nubausti „neteisųjį“ iškilusio konflikto dalyvį. Tokie žmonės turi dvi pagrindines savybes: jie mėgsta konkuruoti ir jie yra linkę keršyti. Realybės šou žiūrėjimas suteikia galimybę pasireikšti abiem šioms savybėms: jie džiaugiasi konkurencinga kova, o išbalsuodami lauk nepatikusį žaidėją gali jam savotiškai „keršyti“. Šio tipo žiūrovai daugiausia ir nulemia, kas iškris, o kas liks žaidime.
Snobiškieji
Psichologiniai tyrimai rodo, kad ryškiausia savybė, kuri skiria realybės šou mėgėjus ir nemėgėjus – tai statuso siekimas. Realybės šou fanams daug labiau nei kitiems žmonėms rūpi jų prestižas, jiems svarbu susilaukti dėmesio iš aplinkinių, jaustis svarbiems; dažnai realybės šou fanai būna linkę į snobizmą. Tokiems žmonėms realybės šou žiūrėjimas duoda peno svajonėms apie tai, kaip greitai ir lengvai išgarsėti, susilaukti dėmesio, tapti žvaigždėmis. Matydami, kaip paprasti žmonės, tokie patys, kaip jie, tampa garsenybėmis, tokie žiūrovai mielai įsivaizduoja save jų vietoje. Realybės šou skelbia, kad net patys paprasčiausi žmonės gali tapti tokie svarbūs, kad tūkstančiai žmonių stebės kiekvieną jų judesį; ir nemaža dalis žiūrovų slapčia viliasi, kad galbūt kitą kartą, galbūt per kitą realybės šou garsenybėmis taps būtent jie.
Kai kurie psichologai išskiria dar vieną tipą realybės šou žiūrovų – tai žmonės, kurie žiūri šou mokymosi tikslais. Realybės šou rodo realų žmogaus elgesį stresinėje situacijoje. Psichologams, psichologijos studentams ir kitiems psichologija besidomintiems žmonėms tai yra gyvas pavyzdys – žiūrėdami jie gali mokytis, stebėti, kaip žmonės reaguoja į konfliktus, konkurenciją, kaip vystosi jų santykiai ir t.t. Kaip sakė vienas žymus JAV psichologas: „Kaip gi realybės šou gali būti neįdomus? Stebėti žmogaus elgesį visada įdomu. Aš tai darau visą gyvenimą ir man vis dar nenusibodo“.
Tačiau kokią įtaką žiūrovams ir patiems dalyviams daro realybės šou? Sakoma, kad silpnesnį žmogų realybės šou gali ir palaužti. Juk gyvenimas ten – tai ištisos savaitės įtampos, dažni konfliktai ir nuolatinė konkurencija. Dalyviai dažnai parenkami taip, kad būtų kuo skirtingesnio charakterio – taip iš anksto užprogramuojami konfliktai, dėl to šou yra įdomesnis žiūrovams. Kai kuriuos iškritusius dalyvius prislegia pralaimėjimas; kai kuriuos – po realybės šou pasikeitęs gyvenimas.
„Danguje“ buvo rūpinamasi dalyvių emocine savijauta. Kiekvienas dalyvis bet kada turėjo galimybę konsultuotis. Psichologo darbas realybės šou – tai tarsi nuolatinis budėjimas, kai turi būti nuolat pasiruošęs spręsti kritines situacijas, jei tokių iškiltų, padėti dalyviams, jei jiems to reikėtų, ir pan. Turiu pasakyti, kad tikrai didžioji dauguma dalyvių pasinaudojo galimybe konsultuotis, nors jiems ir nebuvo iškilę didelių psichologinių problemų. Tai rodo, kad buvo geras abipusis bendradarbiavimas.
Šiame realybės šou svarbiausias akcentas buvo ne dalyvių tarpusavio santykiai, o muzika, todėl nebuvo specialiai kuriamos konfliktinės situacijos ar atrenkami nesuderinamų asmenybių dalyviai. Bet, žinoma, konfliktų vis tiek būdavo – kitaip ir negali būti, kai tiek daug skirtingų žmonių pakankamai ilgai gyvena vienoje uždaroje erdvėje. Todėl, be abejo, įtampos ir streso buvo. Kita vertus, visi dalyviai žinojo, kur eina ir kas jų laukia, todėl buvo tam pasiruošę. Be to, prieš šou atrenkamiems kandidatams teko praeiti ir savotišką psichologinę atranką, nes buvo stengiamasi, kad į šou nepatektų emociškai lengvai pažeidžiami žmonės, kuriems tokia įtampa galėtų pakenkti.
Ar buvo galvojama apie poveikį žiūrovams? Žiūrovus veikia ne tik realybės šou, bet ir visa televizija – filmai, laidos, serialai. Žinoma, kad realybės šou metu neįmanoma reguliuoti dalyvių elgesio – tai įmanoma, kai laida trunka porą valandų, bet ne tada, kai šou tęsiasi tris mėnesius. Paprasčiausiai rodėme gyvenimą, koks jis yra; kokie žmonės buvo, tokius juos ir matė žiūrovai, su visomis silpnybėmis ir stiprybėmis; pagal tai jie rinkosi savo favoritus ir už juos balsavo. Jei ir buvo koks poveikis, tai, manau, tik teigiamas – buvo parodyta, kaip galima kažką gyvenime pasiekti, išnaudojant savo talentus, buvo skatinamas žmonių aktyvumas – o tai tik į naudą.
Dalyvė Augustė
Realybės šou – tai įsikišimas į asmeninį gyvenimą. Be abejo, būnant ten, jautėsi nuolatinis spaudimas. Negali atsipalaiduoti nei minutei, galvoji apie tai, ką darai, kaip elgiesi, ir tai iš tiesų labai vargina, o dar prisideda ir fizinis nuovargis. Kita vertus, nuolat galvoti apie tai, kaip atrodai žiūrovams, irgi neįmanoma – porą svaičių stengiesi pasirodyti iš kuo geresnės pusės, o vėliau tiesiog gyveni, ir tiek – vis tiek nežinai, kada tave kas nors mato, o kada ne, kuriuos siužetus parodys, o kurių ne.
Iš esmės žinojom, kur einam, žinojom, kad čia nebus lengva, ir buvom tam pasiruošę. Manau, daugiausia pasako tas faktas, kad jeigu vėl vyktų „Dangus“, aš ir vėl mielai ten eičiau, nes vis dėlto teigiami dalykai nusvėrė neigiamus. Taip įsigyvenom į tai, kas ten vyko, kad net išėjus sunku sugrįžti į normalų gyvenimą – vis dar gyvenu tomis pačiomis mintimis ir jausmais, kaip ir „Danguje“; ten kartu gyvenę žmonės tapo lyg šeima. O gyvenimas išėjus jau nebebus toks, koks buvo – ir žmonių dėmesys didesnis, tikiuosi, ir mano veikla bus kitokia. Teks priprasti prie to naujo gyvenimo.
Dalyvis Virgis
Aš nepastebėjau, kad „Dangus“ man būtų padaręs kokį emocinį ar psichologinį poveikį. Tai buvo muzikinis šou, stipri, koncentruota muzikos mokykla, ir aš būtent į tai kreipiau dėmesį, stengdamasis išvengti vietinių konfliktų. Aišku, gyveni su žmonėmis, ir visko pasitaiko, būna trinties – bet jeigu stengiesi gerbti kitų nuomonę, kalbėti apie problemas, jas ramiai spręsti, tai viskas būna greitai išsprendžiama ir vėl galima susikaupti darbui – svarbu žinoti, koks tavo pagrindinis tikslas, ko sieki.
Nežinau, ar žiūrovus kaip nors veikia realybės šou dalyvių elgesys. Manau, jeigu poveikis ir yra, tai jis momentinis, trumpalaikis. Tačiau bet kokiu atveju, jeigu jau tave rodo per televiziją, privalai šiek tiek kontroliuoti savo elgesį. Nors poreikio stipriai keistis tikrai nejaučiau – koks esu gyvenime, toks buvau ir „Danguje“.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę