Mylintis moteris ir jų mylimas

Darbo stažas – 28 m., 13-ka iš jų – Kauno medicinos universitete, 18-ka – privačioje praktikoje. Stažavosi Izraelyje, Švedijoje, Olandijoje. Konsultuoja sergančiąsias nevaisingumu, menstruacijų ciklo sutrikimais, endometrioze, klimakteriniu sindromu, osteoporoze, uždegimais, gimdos kaklelio ligomis.
 

[klausimas]Kodėl pasirinkote ginekologo specialybę?[/klausimas]
Todėl, kad moterys paslaptingos ir viliojančios. O, kalbant rimtai, man patiko, kad tai konkreti, siaura ir aiški specialybė. Ji susijusi su žmogaus atėjimu į šį pasaulį - tai įdomu, intymu ir šiek tiek paslaptinga.
Profesija nenusivyliau - moterys mane mylėjo, aš jas mylėjau, ir darbas man iki šiol patinka. Aš dirbu tai, kas man labiausiai prie širdies, stengiuosi padėti pas mane ateinantiems žmonėms kiek galiu. Ginekologija neleidžia sustabarėti, juk tenka bendrauti su paties įvairiausio amžiaus moterimis, nuo 13-14 metų iki pensinio amžiaus, kurioms reikalinga įvairiapusė pagalba.
[klausimas]Kas svarbiausia dirbant gydytoju ir konkrečiai - ginekologu?[/klausimas]
Dirbant bet kurios srities gydytoju pirmoje vietoje turi būti žmogus. Ginekologijoje ta bendravimo su pacientu šiluma ypač svarbi. Man būna smagu, kai pasako: “Tu esi ne tik geras ginekologas, bet ir geras psichologas”.
Medicinoje yra gana daug dalykų, kurių neįmanoma išgydyti. Pavyzdžiui, kalbant apie mūsų sritį, mes ne visais atvejais galime padėti esant nevaisingumui. Tuomet tenka su žmonėmis daug kalbėti ir išaiškinti, kad taip yra, nieko nepakeisi ir reikia su tuo taikytis, pasiūlyti pasinaudoti kitais būdais.
Ginekologams neretai pristinga šilumos bendravime. Pas mane ateina jaunos merginos ir skundžiasi: “Mane apšaukė ginekologiniame kabinete, priekaištavo, kad neteisingai gyvenu”.
Aš niekada gyvenime nepriekaištavau nė vienai merginai, kad ji netinkami elgiasi (turiu galvoje seksualinį gyvenimą). Mes nė vienas nežinome, kaip mes patys galime gyvenime tam tikrose situacijose pasielgti, tad labai svarbu atlaidumas, supratimas kitų atžvilgiu.


[klausimas]Koks buvo jūsų profesinis kelias iki tol, kol tapote tuo, kas esate dabar?[/klausimas]
Baigęs tuometinį Medicinos institutą, 3 metus pagal paskyrimą dirbau Alytuje. Paskui grįžau į Klinikas, į institutą, apsigyniau disertaciją. Matyt, esu nenuorama, nes ilgam neužsibūdavau vienoje vietoje - apgynęs disertaciją, išvažiavau trejiems metams dirbti į Afriką. Paskui vėl grįžau į institutą. Kaip tik tuo metu prasidėjo pertvarka, steigėsi privačios įstaigos. Kartu su grupės draugu įsteigėme pirmąjį Kaune privatų medicinos centrą, kuriame medicinos paslaugas teikė įvairių sričių specialistai. Vėliau trise, jau kiti, sukūrėme kitą privačią kliniką “Bendrosios medicinos praktika”. Šiuo metu tai didelė ir solidi privati klinika, su stacionaru, bet jos veikloje aš jau nebedalyvauju. Prieš porą metų įkūriau trečiąją kliniką, dabar jau vienas. Per 15 privačios veiklos metų išaiškėjo žmonių poreikiai, atsirado praktinių įgūdžių. Pastebėjęs, kad žmonėms labiausiai stinga lengvai prieinamų antrojo lygio medicinos paslaugų, įsteigiau būtent jas teikiančią kliniką.
[klausimas]Ar jums pavyko sukurti tokią kliniką, kokios jūs norėjote?[/klausimas]
Ir taip, ir ne. Tobulumui ribų nėra. Aš labai džiaugiuosi savo kolektyvu. Pas mus šiuo metu dirba 20 įvairių specialybių gydytojų ir bendrosios praktikos slaugytojų. Iš įvairių gydymo įstaigų mes pasirinkome tuos, kurie yra ne tik aukštos kvalifikacijos, bet ir mėgstami žmonių. Pas mus konsultacijos laikas praktiškai neribojamas, nėra eilių. Konsultacijas ir paslaugas mes stengiamės suteikti konkrečiam žmogui patogiausiu laiku.
Aš pats klinikai nevadovauju, nors esu jos steigėjas ir ji vadinasi mano vardu. Aš dirbu gydytojo darbą, vadovauja mano žmona. Man kur kas labiau patinka gydytojo darbas. Vadovavimas, derybos - ne man. Žmona padeda man įgyvendinti mano idėjas.
Mano nauja svajonė - turėti jaukią kliniką, lengvai pasiekiamoje, gražioje vietoje. Dabartinė jau nebeatitinka mano įsivaiduojamos klinikos idealo, nors praėjo tik dveji metai nuo jos įkūrimo. Noriu ją plėsti ir tobulinti. Ir vėl turiu tikslą.
[klausimas]Ar lieka laiko šeimai, laisvalaikiui ir kaip jį leidžiate?[/klausimas]
Aš esu “darboholikas”, dirbu visas dienas visą dieną. Mano darbo diena - tai 10-11 valandų klinikoje ir dar kelios valandos, kai sumiega šeima. To nepaiso mano 6 metų jauniausias sūnus - grįžus jam reikalingas tėčio dėmesys - nesvarbu, pavargęs esi ar ne.
Mes su žmona labai mėgstame keliauti - esame buvę daugelyje šalių. Gaila, kad paskutiniuoju metu mums to nebepavyksta padaryti. Vis planuojame, kad vasarą keliausime, bet ateina vasara, o mes vėl turime tokių darbų, kurių niekaip negalima palikti. Praktiškai 3-4 metus neatostogavome. Pailsime tik savaitgaliais - nuvažiuojame, pabūname prie jūros, kartais į Druskininkus. Kartą per savaitę su žmona žaidžiame lauko tenisą, kaip mėgėjai šokame pramoginius šokius. Mano vyresnysis sūnus dirba Amerikoje, vis kviečia atvažiuoti aplankyti - net ir to padaryti niekaip nepavyksta. Beje, aš jau turiu ir anūkę - mano dukra (ji yra baigusi stomatologiją) dabar turi dukrytę.
[klausimas]Gal turite mėgstamą posakį, atitinkantį jūsų požiūrį į gyvenimą?[/klausimas]
Man visuomet labai patiko Justino Marcinkevičiaus žodžiai, kuriais aš stengiuosi vadovautis: “Mes tampam šiltesni, mes tampam jaukesni, pavargę nuo klaidų ir klaidomis protingi. Kaip aidas atsiliepia many kiekvienas iškentėtas kelio vingis“. Ką aš tuo noriu pasakyti? Ne visada gyvenime man viskas vyko sklandžiai. Tačiau visuomet norisi, kad tos skaudžios pamokos išliktų atmintyje ir niekada nesikartotų. Dabar aš tyliai širdyje džiaugiuosi, kai iš Vakarų šalių (Airijos, Anglijos, Šveicarijos, Italijos, Graikijos, JAV) grįžtantys lietuviai giria mūsų sveikatos apsaugos sistemą. Jie ne tik giria, jie specialiai grįžta į Lietuvą pasitikrinti savo sveikatos. Mūsų gydytojai jiems geresni, dėmesingesni, priežiūra pas mus prieinamesnė ir kvalifikuotesnė.
Aš džiaugiuosi tuo, kad dirbu čia - Lietuvoje, kad užaugau ir tapau gydytoju čia, pasirodo, visai neblogų savybių praeityje turėjusioje sistemoje.
[klausimas]Ko norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams?[/klausimas]
Pirmiausia norėčiau palinkėti geros sveikatos.
Tačiau, kad ji būtų tikrai ilgai gera, ja reikia ir rūpintis - pačiam ir aktyviai. Gerai, kad šiuo metu yra dvejopa sveikatos prižiūros sistema: privati ir valstybinė. Žmonės turi pasirinkimo laisvę. Taip, širdies gilumoje, ne vienas gal pyksta, kad medicinos paslaugos yra brangios, nes mes buvome įpratę, kad jos buvo visai nemokamos. Deja, įranga yra brangi, mediko paruošimas trunka daug metų, atsakomybė yra didelė. Tenka tik apgailestauti, kad ne kiekvienas žmogus gali pasinaudoti tomis paslaugomis ir ta apimtimi, kuria jis norėtų. Dieve duok, kad man ir Jums tų paslaugų reikėtų kiek galima mažiau ir rečiau.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai