){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip pavyko jaunam žmogui, tik dalinai matančiam, pasiekti aukštų sporto rezultatų? Kas gi tas stebuklingasis motoriukas, vedantis į optimizmą, aktyvų sportinį gyvenimą? Apie tai kalbamės su ne kartą garsinusiu Lietuvą Kęstučiu Bartkėnu ir ilgamečiu jo treneriu LKKA lengvosios katedros dėstytoju Alfonsu Buliuoliu.
[klausimas]Kada prasidėjo Jūsų sportinė karjera?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Baigęs Vilniaus aklųjų ir silpnaregių mokyklą, dirbau Kauno aklųjų ir silpnaregių kombinate ir kartu treniravausi pas sporto mokyklos trenerį Joną Burakovą. Bėgiojau trumpas bei vidutinio nuotolio distancijas, tačiau norėjau pasiekti geresnių rezultatų. Man pasisekė, kai prieš dvylika metų sutikau LKKA Lengvosios atletikos trenerį Alfonsą Buliuolį. Jis jau turėjo darbo su neįgaliais sportininkais praktikos. Tarp mūsų užsimezgė draugiški santykiai. Dėl mano sutrikusio regėjimo, aišku, iškildavo tam tikrų sunkumų treniruotės metu, bet man labai padėjo treneris, tad sėkmingai yrėmės į priekį. 2002 m. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių čempionate iškovojau pirmąsias vietas bėgdamas trumpas ir vidutines distancijas. Su treneriu A. Buliuoliu sėkmingai dirbame iki šiol.
[klausimas]Kaip jums pavyko sportininką su daline negalia įtikinti, kad gali pasiekti dar geresnių rezultatų bėgdamas ilgas distancijas? [/klausimas]
Treneris Alfonsas Buliuolis:
Mano lūkesčiai pasiteisino - Kęstutis nuo pirmosios dienos negailėjo jėgų rimtam sportui. Todėl netrukus džiaugėmės pirmaisiais rezultatais: 1993 m. Airijoje vykusiame Europos čempionate 800 m bėgimo rungtyje jis buvo trečias, o 1500 m rungtyje iškovojo sidabro medalį. Ši pergalė ir buvo pagrindinis postūmis tęsti sportinę karjerą.
Po metų Berlyne vykusiame pasaulio aklųjų ir silpnaregių čempionate 1500 m bėgimo rungtyje Kęstutis finišavo antras. Pradėjome intensyviai ruoštis Atlantos parolimpinėms žaidynėms. Džiaugiuosi, kad pakako argumentų įtikinti Kęstutį, jog jis tikrai pasieks geresnių rezultatų bėgdamas ilgus nuotolius. Tai buvo svarbus persilaužimas jo paties galimybių įvertinimo skalėje. Taip ir įvyko. Už iškovotus medalius 1996 m. Atlantos paraolimpinėse žaidynėse Kęstutis Bartkėnas apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu.
[klausimas]Kaip aktyvus sportas pakeitė Jūsų fizinį, dvasinį ir emocinį gyvenimą? Ką bėgimas Jums duoda kaip asmenybei?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Iš tiesų sportas man davė labai daug - tai bendravimas, laisvalaikis, savo jėgų išbandymas, savęs realizavimas. Į sveikųjų sportą padeda integruotis klubinė veikla. “Išėjimas į viešumą” man taip pat labai svarbu. Tuomet tarp sveikųjų sportininkų bendraminčių jaučiuosi normalus žmogus, net pamirštu savo negalią. Kai esu užimtas, į galvą nelenda liūdnos mintys, paprasčiausiai nėra laiko galvoti apie savo problemas ar ligą.
Patinka bėgioti Panemunės šile, ten turiu kelias savo trasas, jas gerai pažįstu ir galiu prabėgti net užsimerkęs. Per dieną nubėgu 20 km, per savaitę - iki 150 km. O blogos emocijos geriausiai sudega bėgimo takelyje. Pasportavęs geriau jaučiuosi. Tuomet grįžtu namo nepiktas, nusiraminęs. Tuo džiaugiasi žmona Diana ir dukrelė Reda. Žodžiu, fizinis nuovargis mane veikia teigiamai - tai puikus užsiėmimas nuo depresijos, įtampos ar nusivylimo. Atradau puikų vaistą kūnui ir sielai.
[klausimas]Ar tiesa, kad turintis dalinę regėjimo negalią Kęstutis bėga be palydovo? [/klausimas]
Alfonsas Buliuolis:
Taip, Kęstutis visada bėga be palydovo. Kai bėgimo trasa yra lygi ir be jokių kliūčių, praktiškai problemų nebūna. Jei treniruotės metu stadione pastatoma kokia nors kliūtis, būtinai apie tai sportininką įspėju, kitaip Kęstutis kliūties gali nepastebėti. Pavojinga situacija, jei netikėtai į taką priešais išbėga kiti atletai. Buvo atvejų, kai susidūrimo išvengti nepavykdavo. Laimei, rimtų traumų nepasitaikė. Sudėtingiau bėgti miške - net žinomoje trasoje gali pasitaikyti netikėta kliūtis, šaka ar atsitiktinis praeivis. Tenka bėgti atsargiau. Dažniau treniruojamės šviesiu paros metu, nes sportininkui bėgti vienam esant prieblandai pernelyg rizikinga, o ir treniruotė tampa neefektyvi.
[klausimas]Ar Jus palaiko šeima? Ar pritaria Jūsų aktyviam sportiniam gyvenimui?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Šeima labai mane palaiko, aš už tai esu labai dėkingas savo likimo draugei Dianai, kuri taip pat turi regėjimo negalią ir yra antros grupės invalidė. Mes abu gauname invalidumo pensijas.
Beje, 1999 m. mano žmona dalyvavo Europos aklųjų ir silpnaregių čempionate Portugalijoje, kur šuolio į aukštį ir į tolį rungtyse iškovojo bronzos medalius. Laisvalaikio turime mažai, bet visada renkamės aktyvesnį jo praleidimo būdą - kur nors visi išvažiuojame ar einame pasivaikščioti.
[klausimas]Pradėjęs sportuoti po šešerių metų perėjote į sveikesniųjų sportininkų grupę. Ar galima teigti, kad bėgimas kiek nors stabilizavo jūsų ligą?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Mano regėjimas stabilizavosi - bent neblogėja taip sparčiai. Tai mane labai džiugina. 1998 m. pasaulio čempionate Madride dalyvavau geriau matančiųjų sportininkų grupėje ir 10 000 m bei 5000 m rungtyse pasisekė iškovoti bronzos medalius. Treneris mane įtikino, kad galiu dalyvauti ir sveikųjų sportininkų varžybose. Šiais metais Lietuvos čempionate 10 000 m bėgimo rungtyje iškovojau antrąją vietą tarp visų Lietuvos bėgikų. Aktyviai sportuoju jau nemažai metų, ir regėjimas neblogėja, tikiuosi neblogės ir ateityje.
[klausimas]Gerbiamas treneri, kaip keitėsi jūsų auklėtinio sveikata, charakteris skaičiuojant vis didėjančią medalių kolekciją?[/klausimas]
Alfonsas Buliuolis:
Kęstutis labiau subrendo, tapo ištvermingesnis, savarankiškesnis; žino, ko nori ir ką gali pasiekti. 1999 metais Lisabonoje Kęstutis tapo Europos čempionu net tris kartus: 1500 m, 5000 m ir 10 000 m bėgimo rungtyje. Kitais metais Paraolimpinėse žaidynėse Sidnėjuje 5000 m. bėgimo rungtyse - trečias. 2001 metais Europos čempionate Bialystoke 5000 m ir 10 000 m bėgime - pirmas, o 1500 m rungtyje - trečias. 2002 m pasaulio čempionate Lilio mieste 10 000 m bėgimo rungtyje iškovotas pirmasis pasaulio čempiono titulas. 2003 m. Europos čempionate Olandijoje buvo pirmas 5000 m bėgimo ir sunkioje maratono distancijoje. Tais pačiais metais Atėnuose vykusiame Pasaulio maratono čempionate užėmė trečiąją vietą. Šiemet Atėnų paraolimpinėse žaidynėse 10 000 m distancijoje buvo trečias. O jei kas paklaustų, kiek iškovota Lietuvos čempionato aukso medalių, manau, jog ir Kęstutis negalėtų greitai atsakyti - tektų visą medalių kolekciją perskaičiuoti. Džiaugiuosi, kad pavyko jį uždegti noru sportuoti ir drauge nužygiuoti iki aukščiausios apdovanojimų pakylos.
[klausimas]Ką norėtumėte palinkėti neįgaliems žmonėms, kai užpuola rudens depresija, niūrios mintys? Kaip gyventi, kad to nebūtų?[/klausimas]
Kęstutis Bartkėnas:
Svarbiausia - turėti kokį nors užsiėmimą. Ką nors veikti, ko nors siekti, tik neužsisklęsti savyje, neužsidaryti savo kiaute. Labai svarbu, kad tokį gyvenimo būdą palaikytų šeima, artimi žmonės. Jeigu aš nieko neveikčiau ir sėdėčiau namuose, tikriausiai tapčiau didelis ligonis.
Alfonsas Buliuolis:
Aš manau, kad kiekvienas neįgalus žmogus turėtų išreikšti save per meną, muziką, sportą, žodžiu, per sritį, kuri jam labiau priimtina. Blogiausia - sėdėti namuose ir galvoti tik apie savo negalią! Paraolimpinėse žaidynėse teko matyti sportininkų, neturinčių abiejų rankų, su kojos protezu, sėdinčių invalido vežimėlyje, bet dauguma stengiasi būti savarankiški. Neeilinės pagarbos vertas sportininkas, kuris be rankų paima puodelį į dantis, pats atsigeria ir susitvarko kitas būtinas reikmes be kitų pagalbos. Kartais olimpiniame kaimelyje norėjosi padėti vienam ar kitam sportininkui su negalia, bet neretai jie net įsižeisdavo ir atsisakydavo pagalbos. Tokį jų poelgį reikia suprasti taip: jie nesijaučia neįgalūs ir stengiasi būti visaverčiai visuomenės nariai.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę