){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kaip būtų galima apibūdinti gedėjimo jausmą?
Gedėjimą teisingiau būtų vadinti ne jausmu, o būsena. Tai reakcija į netektį, sielvartas netekus kažko svarbaus, brangaus, reikšmingo. Tas, kurio gedime, gali būti žmogus, tačiau galime gedėti ne tik žmogaus, bet ir mums svarbios veiklos (pavyzdžiui, netekę mėgstamo darbo), reikšmingos nuosavybės (praradus šeimos relikviją, mus apvogus), netgi tokių sunkiau apčiuopiamų dalykų, kaip jaunystė, sveikata, ateities svajonės. Galime netekti kelių svarbių dalykų iš karto, pavyzdžiui, mirus vaikui, prarandame su juo susijusias ateities svajones, o jei tai buvo vienintelis vaikas – kartu netenkame savo, kaip tėvo ar motinos, tapatybės. Tokių netekčių atveju sielvartas gali būti ypač stiprus.
Gedėjimo laikotarpį tikriausiai būtų galima suskirstyti į tam tikrus etapus. Kokie jie būna?
Tokių etapų yra net keletas. Praktiškai visi gedintys juos išgyvena, vienas lengviau, kitas sunkiau.
Neigimas, izoliacija. Tai pirmoji reakcija į netektį, kai žmogus tik sužino, kas įvyko. Iš karto sunku priimti žinią, atrodo, kad protu tai suvokiama, tačiau kita psichikos dalis vis dar tikisi, kad tai neįvyko, kad žinia apie mirtį buvo pranešta per klaidą, stipriai kabinamasi už bet kokios smulkmenos, kuri leidžia tikėtis, kad artimas žmogus vis dar gyvas.
Pyktis. Šiuo laikotarpiu gali būti pykstama ant visų: ant mirusiojo, ant savęs, kad neišvengta mirties, ant gydytojų, kurie galėjo padaryti klaidų, ant artimųjų, kurie „ne taip „ elgiasi, nesupranta ir nepalaiko, net ant Dievo, kad Jis artimam žmogui leido išeiti. Pyktis gali būti labai stiprus, tačiau reikėtų žinoti, kad, jei neleidžiama sau pykti ant kitų, jis gali būti nukreiptas į save ir veikti labai destruktyviai (padidinti savižudybės riziką).
Derybos. Gedintieji šiuo laikotarpiu svyruoja tarp dviejų būsenų: jie pradeda suvokti, kad artimas žmogus mirė, jo nebeprikelsi, kita vertus, vis dar labai gyvi prisiminimai ir jausmas, kad išlieka ryšys su mirusiuoju.
Depresija. Šiame etape gedintieji ne tik protu, bet ir jausmais galutinai įsisąmonina, kad artimo žmogaus nebėra ir jis negrįš, todėl apima stiprus liūdesys.
Susitaikymas. Tai paskutinis gedėjimo etapas, kai pradedama mokytis gyventi be mirusiojo, kuriami nauji gyvenimo planai.
Kokiais atvejais gedėjimas išgyvenamas sunkiausiai?
Gedėjimo proceso sunkumas didele dalimi priklauso nuo to, kokią reikšmę gedinčiajam turėjo mirusysis ir kaip įvyko netektis. Jei vaikas mamos ar abiejų tėvų netenka anksti, ypač iki paauglystės, tai turi labai didelę traumuojančią įtaką, ir yra didelė tikimybė, kad gedėjimas bus komplikuotas. Anksti netekę tėvų vaikai turi didesnę tikimybę sirgti depresija, jie dažniau susiduria su suicidinėmis mintimis ir ketinimais nusižudyti.
Motinai savo vaiko netektis – toks pats stiprus netekties patyrimas, nes su vaiku netenkama ne tik artimo žmogaus, bet ir su juo susijusių vilčių, planų ateičiai. Gali būti skausmingai gedima net ir nutrūkus nėštumui, jei jis buvo ilgai lauktas ir su juo sieta daug svajonių ir vilčių.
Skausmingesnės yra tos netektys, kai su mirusiuoju sieja daug stiprių jausmų, pavyzdžiui, pyktis, ir nepavyko gražiai užbaigti konfliktinių santykių jam dar gyvam esant. Tuomet sielvartą sunkina stiprus kaltės ir pykčio jausmas mirusiajam, dėl kurio nuolat graužiamasi. Stipresnis sielvartas būna ir tada, kai žmogus dar yra neįveikęs anksčiau įvykusių netekčių, taip pat tada, kai mirtis yra netikėta, smurtinė arba kai artimas žmogus nusižudo.
Ar tikintys į Dievą žmonės lengviau ištveria artimo žmogaus praradimo skausmą?
Tikintiesiems netektį išgyventi gali būti lengviau, nes jie turi viltį, kad mirus gyvenimas nesibaigia, o prasitęsia kitokiu būdu. Tad išsiskyrimas su mirusiuoju atrodo ne amžinas ir galutinis, o tik laikinas, turint viltį su artimu žmogumi kada nors vėl susitikti amžinybėje.
Tikėjimas taip pat gali padėti išgyventi sielvartą, nes tikintysis nesijaučia likęs vienas, jis gali pasitikėti tikinčiųjų bendruomene ir pačiu Dievu.
Kokie simptomai byloja, kad gedėjimas užsitęsė ir reikalinga specialistų pagalba?
Apie komplikuotą gedėjimą kalbame tada, kai žmogus užstringa kuriame nors etape ypač ilgai, ir gedėjimo procesas nebepereina į galutinį susitaikymą su netektimi. Kartais komplikuotas gedėjimas gali trukti net visą gyvenimą. Jei žmogus neleidžia sau liūdėti ar pykti, jis protu gali suvokti ir pripažinti netekties faktą, tačiau negali priimti savo jausmų, ir jam tampa neįmanoma pereiti į susitaikymą su netektimi ir normaliai gyventi toliau. Pavyzdžiui, jei uždraudžiama sau pykti ant mirusiojo, jausmai gali nukrypti į save ir kilti suicidinių minčių. Jei nuolat kalbama su mirusiuoju, metų metus laikomi jo daiktai, taip nepavyksta pereiti iš gedėjimo proceso į susitaikymą, nes iki galo neatsisveikinama su tuo, kurio jau nebėra.
Tam tikri simptomai leidžia įtarti, kad gedintysis vienas, be pagalbos, negali įveikti netekties krizės:
- Jeigu ilgai, kelis mėnesius po netekties, negrįžta noras rūpintis savimi, pačiais būtiniausiais dalykais – maistu, poilsiu, miegu, higiena.
- Kai nuolatos persekioja noras nusižudyti. Tik įvykus reikšmingai netekčiai, kartais nesinori gyventi be mirusiojo, gali atsirasti minčių ir apie savižudybę, tačiau paprastai jos greitai praeina. Tačiau jei taip neįvyko ir noras nusižudyti stiprėja, gimsta planai, kaip tai padaryti, – būtina kuo greičiau ieškoti specialistų pagalbos.
- Netektis ilgai neigiama – jausmai, susiję su netektimi, neišgyvenami, apie mirusįjį kalbama kaip apie gyvą, jo daiktai neliečiami, jo namų kambaryje sukuriamas atminties memorialas, kuriame, neišbrisdamas iš praeities skausmo, užsidaro netektį patyręs žmogus.
- Piktnaudžiaujama alkoholiu, raminamaisiais vaistais, vartojami narkotikai, yra nuolatinis polinkis persivalgyti arba nebevalgyti.
- Atsiranda psichikos sutrikimų, pasireiškiančių nuolatiniu nerimu ir įtampa, nevaldomu nuolatiniu liūdesiu ir nesustabdomu verksmu, apatija, ryškiu interesų susiaurėjimu, jei atsiranda nuolatinės haliucinacijos ir keistos, neįprastos sveikam žmogui mintys.
Visais šiais atvejais būtina ieškoti pagalbos ir kreiptis į psichiatrą, psichologą ar psichoterapeutą.
Patarimai, kaip ištverti artimo žmogaus mirtį ir vėl grįžti į įprastą gyvenimo ritmą
· Pirmiausia žinokite, kad mirus artimam žmogui normalu jausti labai stiprius jausmus ir visą jų gamą, tad nereikėtų savęs graužti, jei pykstate ant mirusiojo, Dievo ir ant kitų žmonių.
· Nebandykite bėgti nuo jausmų, jų slopinti vaistais ar alkoholiu: jausmai nepradings, o jūs, jų neišgyvenę, ilgiau sielvartausite ir lėčiau pereisite į kitą etapą.
· Leiskite sau jausti liūdesį, nerimą, pyktį ir baimę, taip pat visus kitus jausmus taip stipriai ir ilgai, kiek jums reikia.
· Jei yra žmonių, kurie gali jus išklausyti, kalbėkitės su jais. Kalbėkite apie savo netektį, tai, kas įvyko ir kaip jūs jautėtės bei jaučiatės. Normalu, jei viską kartosite daugybę kartų, nesmerkite savęs už tai.
· Parodykite artimiesiems, kad jums jie svarbūs, pasakykite, kokios pagalbos iš jų norėtumėte. Žmonės dažnai nežino, kaip gali padėti gedinčiajam, jaučiasi bejėgiai, todėl linkę atsitraukti. Jei jums reikia, kad su jumis pabūtų ir išklausytų, paprašykite to. Pasakykite, jei jums reikšmingas jų buvimas šalia.
· Stenkitės išlaikyti įprastą dienos ritmą, rūpinkitės asmenine higiena ir savo aplinka, laiku pavalgykite. Sielvartaujant tai gali atrodyti nereikšminga ir nereikalinga, tačiau tokie „rėmai“ padeda labiau laikytis gyvenimo realybės.
· Jei jaučiate, kad „užstrigote“, jums per sunku sielvartą išgyventi, įtariate, kad jūsų sielvartas tapo komplikuotas arba išgyvenote labai traumuojančią netektį, būtinai kreipkitės į psichikos sveikatos specialistus (psichologus, psichiatrus, psichoterapeutus).
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę