Klausia vaikai

Kodėl vaistų pavadinimai tokie sudėtingi?
Vaitų pavadinimas nėra atsitiktinis, jis yra sukuriamas remiantis tuo, kam gydyti skirtas vaistas arba kokia jo cheminė sudėtis. Tai sudėtingiau nei sugalvoti vardą naminiam gyvūnėliui.
Vaisto pavadinimas niekada nebūna atsitiktinis. Pavyzdžiui, jei vaisto pavadinimas baigiasi „-cilinas“, tai reiškia, kad vaistas priklauso antimikrobiniams vaistams ir juo gydomos infekcijos. Pavyzdžiui, penicilinas, ampicilinas ir t.t. Tačiau kitos cheminės medžiagos pagrindu pagaminti antimikrobiniai vaistai vadinami kitaip. Antai grybelį naikinančių vaistų pavadiniams baigiasi „-azolas“ (mikonazolas, flukonazolas ir t.t.)
Seniau sudarant vaistų pavadinimus dažnai buvo vartojami graikiški arba lotyniški žodžiai. Pavyzdžiui, tavo tėveliai puikiai prisimena nuo skausmo vartotą vaistą analginą. Jo pavadinimas buvo sudarytas remiantis priešdėliu „-an“, kas lietuviškai reikštų „prieš“ ir graikiško žodžio „-algos“, kas lietuviškai reiškia „skausmas“, taigi vaisto pavadinimas kartu paaiškindavo jo paskirtį – „nuo skausmo“.
Vaistų nuo peršalimo pavadinime dažnai yra žodelis „flu“, išvertus iš anglų kalbos tai reiškia „gripas“. Taigi, jeigu būsi gudrus ir atidus, perskaitęs vaisto pavadinimą, gali suprasti, kokiai ligai gydyti vartojamas vaistas.


Mano prosenelis ilgai sirgo ir jam odoje atsirado žaizdelių. Kodėl taip yra?
Kai žmogus sunkiai serga, jam neretai dienų dienas, savaites, o kartais ir mėnesius tenka gulėti lovoje. Jam gali būti labai sunku pakeisti padėtį, pavyzdžiui, pasiversti ant kito šono. Be to, sergančio žmogaus kraujotaka gali būti blogesnė nei sveiko, taigi į audinius patenka mažiau kraujo, deguonies ir kitų reikalingų medžiagų. Pamėgink suspausti savo pirštą ties nagu. Matai, kaip pirštas pasidaro baltesnis? O dabar nebespausk – pirštas iškart įgauna savo įprastą rausvą spalvą. Taip yra dėl to, kad suspaudęs pirštą tu suspaudei ir smulkesnes kraujagysles, į pirštą pateko mažiau kraujo, ir jis pasidarė baltesnis. Tas pats vyksta ir su kitais kūno audiniais. Kai žmogus guli, tose vietose, kur kaulai yra arčiau kūno paviršiaus, pavyzdžiui, ties kryžkauliu, klubikauliais, kulkšnimis, audiniai suspaudžiami, ir kraujotaka juose sutrinka. Kai audiniai suspausti ilgesnį laiką, oda pasikeičia, ir ilgainiui atsiranda žaizda. Ji vadinama pragula. Kad tokių žaizdų nesusidarytų, labai svarbu, kad sergantis žmogus negulėtų visą laiką viena poza. Yra ir kitų priemonių, kurių laikantis išvengiama pragulų susidarymo.
Kodėl sergant beveik visada pakyla kūno temperatūra?
Žmogaus kūno temperatūra yra nekintama ir svyruoja nedaug. Esant įprastai kūno temperatūrai, visi organizme vykstantys cheminiai procesai (pavyzdžiui, naujų medžiagų susidarymas, skilimas, nervinių impulsų perdavimas ir t.t.) vyksta pačiomis palankiausiomis sąlygomis. Temperatūrai kylant, mes visada tai jaučiame – krečia šaltis, jaučiame nuovargį ir t.t. Temperatūra kyla dėl organizme atsiradusių vadinamųjų pirogenų (piros graikiškai reiškia „karštis“). Tas medžiagas pagamina, pavyzdžiui, bakterijos arba mūsų pačių imuninės ląstelės. Pakilus temperatūrai, daug organizmo procesų vyksta greičiau, gaminama daugiau tam tikrų fermentų, kitų medžiagų, su infekcijomis kovojantys leukocitai (specialios ląstelės), yra aktyvesnės. Taigi ligos sukėlėjas nugalimas greičiau. Kitais žodžiais sakant, temperatūros pakilimas – tam tikra gynybinė organizmo reakcija. Tačiau jei temperatūra yra pernelyg aukšta ir išlieka ilgai, – kyla pavojus pažeisti tam tikrus svarbias funkcijas atliekančius baltymus. O tai jau būtų negerai. Dėl to, esant išties aukštai temperatūrai, paprastai skiriama temperatūrą mažinančių vaistų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai