){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ką valgysim?
Dar prieš metus, lėktuvu skrisdama į vieną iš Skandinavijos šalių, varčiau žurnalą. Jame buvo spausdintas didelis straipsnis ekologijos tema ir paaiškinta, kaip turėtume elgtis, kad nenaikintume gamtos. Tokių elementarių dalykų, kaip nešiukšlinimas ar augmenijos nenaikinimas, žinoma, niekas nenagrinėjo, tačiau itin didelė straipsnio dalis buvo skirta maistui, kurį valgome. Buvo raginama atsisakyti arba bent jau mažiau vartoti iš kitų šalių importuojamus maisto produktus, įskaitant ir vaisius, kad ir bananus. Kadangi maisto produktų transportavimas iš kitų šalių reikalauja milžiniškų sąnaudų, pavyzdžiui, kuro. Tai reiškia, kad daugėja išmetamųjų dujų. Išnagrinėjus visą grandinę, paaiškinama visa grandininė reakcija, kurios pasekmė – plonėjantis ozono sluoksnis, klimato kaita ir t.t.
Norite sužinoti, kaip mąsto švedai? Pamėginkite atsakyti į klausimą: „Ką valgyti ekologiškiau: bulves, makaronus ar ryžius?“ Atsakėte? O dabar – teisingas atsakymas: ekologiškiausia valgyti bulves. Kadangi jos augdamos neišskiria į aplinką dujų, bulvės puikiausiai auga visoje šalyje, jų nereikia transportuoti. Ekologijos požiūriu nepalankiausi būtų ryžiai, kadangi, jiems augant specifinėse vietose (itin didelės drėgmės sąlygomis), išsiskiria metanas („pelkinės dujos“), be to, transportavimo atstumai yra dideli, vadinasi, didelės kuro sąnaudos. Makaronams gaminti taip pat naudojama papildoma energija, dėl to jie taip pat vertinami ne taip palankiai, kaip bulvės.
Ekologiškiausia mėsa
Šį kartą kalbėsiu ne apie tai, kad mėsai skirti gyvūnai gali būti auginti ekologiškomis sąlygomis, atitinkamai šeriami ir t.t. Kalbant apie mėsos produktus, t.y. skirtingas mėsos rūšis, taip pat galima pagalvoti apie ekologiją. Sakysite: koks skirtumas, ar aš įsidėsiu į burną vištienos, ar jautienos. Pasirodo, skirtumas yra ir nemenkas. Stambiųjų raguočių (atrajojančių gyvūnų) organizmas sutvarkytas taip, kad iš jų žarnyno išskiriamose dujose ganėtinai daug metano. Metano dujos yra vienos iš tų, kurios vadinamos šiltnamio dujomis, nes jos veikia panašiai, kaip šiltnamio stiklas, t.y. praleidžia į žemę krintančius saulės spindulius, tačiau sulaiko infraraudonąjį spinduliavimą, kuris sklinda priešinga kryptimi, t.y. nuo žemės. Išvada – patariama valgyti mažiau veršienos ir daugiau paukštienos, žuvies ir pan. Apie tai, kad krokodilienos, kuris gabenamas per pusę pasaulio, valgyti visai neekologiška, kalbėti net neverta.
Rūpi ekologiją? Eik uogauti!
Švedai negali pasigirti tokiomis giliomis grybų ir uogų rinkimo tradicijomis, kaip dzūkai. Kartais susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis švedas pažįsta ir pripažįsta tik vieną grybų rūšį – voveraites. Visi kiti grybai nemažai daliai atrodo... pavojingi. O spaudoje neretai publikuojami straipsniai, kuriuose rekomenduojama grybauti ir uogauti, informuojama apie natūralių, miškuose augančių uogų naudą, paminima ir tai, kad, rinkdami uogas miškuose, o ne ūkiuose užaugintas, taip pat saugome gamtą (viskas susiveda į sąnaudas, kurių reikalaujamas kultūrinių uogų auginimas).
Šiukšlės – valstybės politika
Ekologija, be jokios abejonės, yra svarbi. Susidaro įspūdis, kad ekologijos klausimo palaikymu labiau rūpinasi politikai, t.y. pati valstybė. Žmonės skatinami elgtis su gamta „draugiškai“, juolab kad toks elgesys ir finansiškai labiau „apsimoka“. Kiekvienoje parduotuvėje yra automatinis butelių (tiek stiklinių, tiek plastikinių, tiek skardinių) supirkimo punktas. Tereikia įdėti skardinę ar butelį į tam skirtą angą, automatas suskaičiuos, kiek ir ko buvo įdėta, ir atspausdins kvitą, kuriame parašyta, kiek pinigų tau priklauso.
Šiukšlės rūšiuojamos visur ir visada. Net ir darbovietėje yra skirtingos šiukšlių dėžės maisto likučiams ir, pvz., popieriaus atliekoms.
Važiuojam kartu?
Švedai daug dėmesio skiria viešajam transportui. Žmonės raginami naudotis viešuoju transportu, važiuoti drauge (jei jau naudojamasi asmeniniu automobiliu). Beje, neretai galima pamatyti ženklą, kad autobusams naudojamas ekologinis kuras. Beje, itin populiaru minti dviratį. Ganėtinai nemaža gyventojų dalis dviračiu važiuoja į darbą. Kartu ir fizine forma pasirūpina.
Realybė
Švedija laikoma viena iš labiausiai ekologija besirūpinančių šalių. Iš tikrųjų susidaro įspūdis, kad vidutinis statistinis gyventojas apie ekologiją mąsto ganėtinai saikingai. Tačiau mielai naudojasi tuo, ką pasiūlo valstybė. Taisyklės yra tam, kad jų laikytumės, taigi, daug kas įvyksta tarsi automatiškai. (Išimtis – ankstyvas savaitgalio rytas, tuo metu gatvės yra tiesiog nusėtos įvairaus pobūdžio šiukšlėmis.)
O kaip jūs ketinate gyventi šią dieną?
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę